Įvadas. Turinys pateiktas keliais nuosekiais skyriais: teisė - žmogaus socialumo pasekmė; socialinė teisė kaip paskirtis; teisės socialinio veikimo mechanizmas; socialinio-teisinio poveikio priemonės; teisės socialinio veikimo stadijos; teisės funkcijos; išvados ir literatūra. Šiame darbe analizuoju teisės socialinį pobūdį, jos poveikį visuomenės santykiams ir mechanizmus, kuriais teisė veikia realybėje.
1. Teisė - žmogaus socialumo pasekmė
Visuomenė yra diferencijuota ir galima manyti, kad atskiros grupės gali turėti savo atskirus elgimosi būdus. Žmogus egzistuoja grupės viduje, kur vyksta savotiška elgimosi būdų kova. Palaipsniui iš patyrimo formuojasi nuomonė, koks būdas yra geresnis, iš kokio būdo grupė gaus didesnę naudą. Žmonių sąmonėje įsigali vieningi veikimo būdai - žmonės naudoja tuos pačius elgesio būdus, tiems patiems tikslams pasiekti. Taip susiformuoja žmonių elgesio būdai ir reikalų tvarkymo būdai. Pastarieji nėra sąmoningai sukurti. Jie perduodami tradicijų, pamėgdžiojimo keliu, valdžia ir baime. Jie turi panašius požymius kaip ir socialiniai reiškiniai: jie yra vieningi, universalūs (nes taikomi visiems ir analogišose situacijose), įsakmūs ir nekintantys (Herbert L. A. Hart., 1997).
Kodėl teisė laikoma kitokiu reiškiniu? Veikimo būdai aiškinami baime, naudingumu arba protingumu, ir aiškinama, kaip elgesio būdai tarnaujantys visos visuomenės gerovei. Nesąmoningai atsiradusius elgesio būdus visuomenė pati pradeda aiškinti racionaliai; tuomet šie įstatymai virsta papročiais. Teisės šaknų prigimtis yra papročiuose. Teisė nėra kažkoks specifiškas ar dirbtinai sukurta, ją nuo papročių skiria tik valstybės jėga. Kadangi papročiai susiformavo nesąmoningai, teisė nebūtinai turi būti protinga ar teisinga. Elgesio būdai gali susiklostyti dėl neteisingai suprasto įstatymo. Jei įstatymų leidėjas turi įstatymų, kurie prieštarauja papročiams, jis gali bandyti pakeisti savo grupės papročius, tačiau masės yra konservatyvios ir normas nėra taip paprastai pakeisti. Jeigu įstatymų leidėjas nenori prarasti autoriteto, jis turėtų vengti įstatymų, kurie tiesiogiai kryptų prieš papročius.
Teisė, kuria naudojasi visuomenė, susidaro derinant įvairias individualias ir kolektyvines valias. Gali kilti konfliktai, ir jie kyla - tai natūrali visuomenės būsena, tačiau tam, kad individai ar grupės išspręstų konfliktus, apsieinama be abstrakčių normų (abstrakčios normos - tai teisės normos, nes teisės normos - tai bendro pobūdžio taisyklės). Žmonės ar jų grupės pasirenka teisėją, kuris išsprendžia konfliktą. Ericho pastebėjimas apie teisėją primena etnologų teiginį, kad teisei ir teisėjui būdingas protingumo bruožas.
Lietuvos šiuolaikinė sociologinės teisės perspektyva analizuojama kaip teisė, kurios veiksmingumas kyla iš teisės taikymo ir valstybės aparato funkcijos. Teisėkūros sąveikos su viešąja politika Lietuvoje rodo, kad socialiniai lūkesčiai ir teisinio poveikio laipsnis tampa svarbiais teisės socialinio veikimo rodikliais.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
2. Socialinė teisės paskirtis
Teisė civilizacijoje atlieka funkciją, kuria užtikrinamas žmogaus teises, laisves ir jų derinimas su socialumu; teisė padeda reguliuoti tarpusavio santykius, formuoja teisinius mechanizmus, kuriais siekiama socialinio teisingumo ir stabilumo. Socialinis poveikis pasireiškia įstatymų įgyvendinimo lygiu, kai žmonės sąmoningai ir nesąmoningai laikosi teisės normų, o teisės mechanizmai įgalina šį laikymąsi paveikti visuomenės gyvensenos modelius.
3. Teisės socialinio veikimo mechanizmas
Teisės socialinio veikimo mechanizmas apima įstatymų leidybą, jų taikymą ir socialinį poveikį. Jis įgyvendinamas per valstybės institucijų veiksmus, teisinių institucijų praktinį taikymą, teismų sprendimų vykdymą ir visuomenės normatyvinį priėmimą. Socialinio poveikio priemonės gali būti įvairios: teisės normų įgyvendinimo mechanizmai, socialinė politika, teisės reformos, prievartos ar skatinimo priemonės, kurios padeda užtikrinti teisės taikymo efektyvumą. Taip pat svarbios švietimo, informacijos sklaidos ir dialogo priemonės, kurios padeda žmonėms suprasti ir priimti teisės normas.
3.1 Teisės socialinio veikimo priemonės
Priemonės apima teisės normų įgyvendinimo mechanizmus, socialinę politiką, teisinės kultūros formavimą ir institucijų skaidrumo užtikrinimą. Efektyvi teisė priklauso nuo valstybės aparato gebėjimo taikyti teisę praktikoje, nuo žmonių pasitikėjimo teisine sistema ir nuo teisinio pobūdžio normų aiškumo bei prieinamumo.
4. Teisės socialinio veikimo stadijos
Teisės socialinio veikimo raida dažnai apima šias stadijas: (1) teisės kurimas - standartų, normų nustatymas; (2) teisės taikymas - jų įgyvendinimas institucijose; (3) teisinės kultūros formavimas - visuomenės įpročių, papročių ir teisinio suvokimo vystymas; (4) teisės poveikio įvertinimas - socialinių, ekonominių ir kultūrinių padarinių analizė. Šios stadijos apima dialogą tarp teisės aktų kūrėjų, vykdytojų ir vartotojų - visuomenės narių, kurių poreikiai ir lūkesčiai įtakoja teisės kokybę ir jos atitiktį realioms sąlygoms.
5. Teisės funkcijos
Teisė atlieka kelias pagrindines funkcijas: (1) reguliuojančią - nustato elgesio normas ir jų pasikertančius tarpusavio santykius; (2) apsaugos - saugo pagrindines teises, laisves ir interesus; (3) institucijuojančią - formuoja teisinį struktūrinį aplinką valstybės, institucijų ir piliečių tarpusavio santykiams; (4) socialinės sąveikos - padeda suderinti individualų norą su socialiniais tikslais; (5) informacinę - teikia informaciją apie teisinius standartus ir jų pritaikymą; (6) kontrolės ir atsakomybės funkcijas - užtikrina atskaitomybę ir teisėtumą. Teisė, besąlygiškai įtraukiama į visuomenės gyvenimą, yra ne tik formalus reglamentas, bet ir socialinio poveikio mechanizmas, kurio tikslas - skatinti teisingus ir efektyvius žmonių santykius.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
6. Išvados
Nesant išsamio išvadų sekcijos prašome įtraukti tik pagrindines mintis: teisė yra žmogaus socialumo pasekmė ir jos veiksmingumas priklauso nuo teisės taikymo, institucijų įsitraukimo ir visuomenės kultūros. Socialinis-teisinis poveikis formuojamas ir įvertinamas per teisės socialinio veikimo mechanizmą bei priemones, kurios jungia individualius ir kolektyvinius interesus į vieną teisės sistemą. Teisė turi būti suprantama kaip gyva, veikli visuomenės dalis, o ne tik kodeksų tekstas.
Literatūra ir šaltiniai pateikiami iš platesnių tyrimų, kurie nagrinėja teisės socialinio veikimo mechanizmus, teisės sociologijos mokslo kūrimą Lietuvoje, viešosios politikos ir teisės sąveikas. Darbo tikslai ir uždaviniai buvo: (1) aprašyti teisės socialinį pobūdį; (2) aptarti visuomenės ir teisės santykį istoriniu aspektu; (3) nustatyti teisės socialinio veikimo mechanizmą; (4) aprašyti teisės funkcijas.
- Teisė - žmogaus socialumo pasekmė
- Socialinės teisės paskirtis
- Teisės socialinio veikimo mechanizmas
- Socialinio-teisinio poveikio priemonės
- Teisės socialinio veikimo stadijos
- Teisės funkcijos
- Išvados
Tabla: pagrindinės teisės funkcijos
| Funkcija | Aprašymas |
|---|---|
| Reguliuojančioji | Nustato elgesio normas ir tarpusavio santykių tvarką |
| Apsauginė | Gina teises, laisves ir interesus |
| Institucijuojančioji | Formuoja teisinę struktūrą valstybės ir piliečių santykiams |
| Informacinio pobūdžio | Teikia teisės normas ir jų taikymo instrukcijas |
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
tags: #teises #socialinio #veikimo #mechanizmas