Lietuvoje sergantis darbuotojas ar bedarbis gali gauti nedarbingumo pažymą, kuri suteikia finansinę apsaugą ligos metu. Visgi, daugeliui asmenų kyla baimė arba nepasitikėjimas kreiptis dėl nedarbingumo pažymos, ypač jei tai daroma pirmą kartą arba po ilgų metų nesinaudojimo šia galimybe. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip veikia ligos pašalpos sistema, kokios sąlygos reikalingos ligos išmokoms gauti, kas svarbu žinoti individualią veiklą vykdantiems asmenims ir kokie yra maksimalūs nedarbingumo terminai.
Ligos pašalpa ir nedarbingumo pažymos reikšmė
Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas. Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką. Tačiau išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta automatiškai. Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų.
Norint gauti ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas ligos išmokoms gauti galioja visiems būsimiesiems ligos atvejams. Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“ - tai galima padaryti internetu per asmeninę „Sodros“ paskyrą arba tiesiogiai kreipiantis į „Sodros“ skyrių.
Jei prašymas nebuvo pateiktas laiku, yra galimybė gauti ligos išmoką ir už praėjusius laikotarpius - prašymą galima pateikti net už vienerius metus atgal nuo ligos pabaigos datos.
Ligos išmokų skaičiavimas ir mokėjimo tvarka
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas per tris mėnesius, einančius prieš mėnesį nuo susirgimo (pvz., jei ligos pradžia sausį, vertinamos rugsėjo-lapkričio pajamos).
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir pareigos nedarbingumo atveju
Draudžiamosios pajamos yra darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Ligos išmoka už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbo grafiku, mokama darbdavio lėšomis ir sudaro ne mažiau kaip 62,06 % vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos išmokas moka „Sodra“ - jos dydis taip pat yra apie 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o vaikų slaugos ligos išmoka siekia 65,94 %.
Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 % gyventojų pajamų mokesčio ir 6 % privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra apie 48,7 euro, o vidutinė ligos išmoka mokama 9 dienas.
Savarankiškai dirbantys asmenys ir ligos išmokos
Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie dirba pagal verslo liudijimą, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu per VSD įmokas. Dažnai jie deklaruoja pajamas ir sumoka „Sodrai“ įmokas už visus metus tik iki gegužės 1 d. kito metų. Todėl ligos išmoka asmenims gali būti paskirta tik po to, kai sumokamos įmokos už praėjusius metus.
Rekomenduojama mokėti VSD įmokas kiekvieną mėnesį, kad teisė į ligos išmoką būtų užtikrinta visą laiką. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais, jei iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję įmokas ir pateikę SAV pranešimą už prieš tai buvusį mėnesį, kuriam įgyjama teisė į išmoką.
Taip pat skaitykite: Paskolos pensininkams
Norint gauti ligos išmoką, savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi būti sukaupę ne trumpesnį kaip 3 mėnesių (per pastaruosius 12 mėnesių) arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių (per paskutinius 24 mėnesius) stažą.
Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai ir gydymo ypatumai
Lietuvoje maksimalus laikinai nedarbingumo laikotarpis yra iki 122 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Jei per pastaruosius 12 mėnesių nedarbingumas buvo su pertraukomis, bendra trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų.
Pasibaigus šioms riboms, gydytojas gali kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina paciento sveikatą ir nusprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygių nustatymo.
Esant reikia, GKK gali pripažinti asmenį darbingu anksčiau nei gydytojas nurodė ligos pažymoje.
Vaikų slaugai yra numatytas ilgesnis terminas - iki 364 kalendorinių dienų, kai sergama ypač sunkiomis ligomis, pvz., leukemija. Šią pažymą išduoda vaiką gydantis gydytojas ir ji galioja tiek ambulatoriniam, tiek stacionariniam gydymui.
Taip pat skaitykite: Atostogų klausimai
Nedarbingumo pažymėjimai - dažnos ligos priežastys ir išduotų pažymų statistika
Dažniausia ligos priežastis Lietuvoje yra ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, sudarančios nuo 17 % (vasarą) iki 32 % (žiemos metu) visų ligos atvejų. Pavyzdžiui, sausio mėnesį išduodama apie 110 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų dėl ūmių kvėpavimo ligų, iš jų 14 tūkstančių dėl gripo ir beveik 2 tūkstančiai dėl Covid-19.
Daugiau nei 44 % sausio mėnesį išduotų nedarbingumo pažymėjimų tenka ūminėms kvėpavimo takų ligoms, gripui ir koronavirusui. Pažymėjimai išduodami ne tik dėl sergančio asmens ligos, bet ir dėl sergančio šeimos nario slaugymo.
Kas turi teisę į ligos išmoką ir kada jos nepriklauso?
Ligos išmoka apdraustiesiems asmenims mokama, jei jie tapo laikinai nedarbingais ir dėl to neteko darbo pajamų. Tačiau šiai išmokai gauti būtina, kad asmuo turėtų pakankamą ligos socialinio draudimo stažą ir pateiktų ligos pašalpos prašymą. Pradinio prašymo pateikimas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų ligos išmokai gauti.
Darbdavys kompensuoja išmoką už pirmąsias dvi kalendorines ligos dienas, obligaciją taikant 62,06 % dydžio nuo vidutinio darbo užmokesčio, nepriklausomai nuo darbuotojo ligos stažo. Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas nuo pirmos ligos dienos, jei ši sutampa su darbo dienomis pagal grafiką.
Tačiau ligos pašalpa neskiriama dirbantiems asmenims, kurie nėra darbo ar tarnybos santykiuose, nes jiems už pirmas dvi ligos dienas išmoka nemokama.
Be to, iki 2026 m. pabaigos darbuotojams, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, taikomas 90 kalendorinių dienų ligos išmokos mokėjimo apribojimas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis apribojimas bus panaikintas.
Specialios situacijos ir papildoma socialinė pagalba
Asmenys, sergantys onkologinėmis ar kitomis ilgalaikėmis ligomis, gali gauti papildomą socialinę ir finansinę paramą, kuri padeda išgyventi gydymo etapą. Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami gydymo dienoms stacionare, taip pat biologinių vaistų vartojimo dienoms, kurios leidžia pacientui tinkamai organizuoti savo darbus ir gydymą.
Darbuotojai su negalia, auginantys neįgalų vaiką ar slaugantys asmenį su nuolatine priežiūra, gali prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Ką daryti, jei kyla abejonių dėl nedarbingumo pažymos ar ligos išmokos?
Jei kils papildomų klausimų dėl nedarbingumo pažymos išdavimo, ligos pašalpos dydžio ar jos skyrimo tvarkos, rekomenduojama kreiptis į „Sodrą“ arba pasitarti su specialistais. Taip pat galima naudotis įvairiomis konsultacinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, POLA pacientų gidais, kurie suteikia paramą onkologiniams arba kitų ligų sergantiems asmenims ir jų artimiesiems.
Dėl ekonominių ir sveikatos apsaugos priežasčių visada verta nedelsti su nedarbingumo pažymos išdavimu, ypač jei jaučia negerovę arba reikalinga nedarbingumo pažyma, nes tai suteikia teisę į socialines garantijas ir finansinę apsaugą.