Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas ir nė viena pasaulio šalis nėra pasiekusi šimtaprocentinės įtraukties. Tai nuolatinis procesas.
Finansavimo principai ir modeliai
Valstybė garantuoja nemokamą mokymąsi valstybės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose. Siekdama įgyvendinti šį principą ir užtikrinti finansavimo tvarumą, valstybė įvedė „pinigai paskui mokinį“ finansavimo principą (populiariai vadinamą „mokinio krepšelį“). Bendrajame ugdyme jis veikė nuo 2002 m., priešmokykliniame ugdyme − nuo 2003 m., o ikimokykliniame - nuo 2011 m.
2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose finansuoti iš valstybės biudžeto taikomas mišrus finansavimo modelis. Populiariai naujasis finansavimo principas vadinamas „klasės krepšeliu“. Tai yra bazinių ugdymo išlaidų krepšelis, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu.
Naujojo finansavimo principo tikslas - paskatinti miesto mokyklas nebeturėti perpildytų klasių, mažoms mokykloms suteikti finansinį stabilumą. Kaip ir „mokinio krepšelio“ atveju, taip ir dabar valstybė per krepšelį finansuoja su mokymu susijusias išlaidas, o ūkio išlaidas turi padengti mokyklos savininkas.
Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai taikomi formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, ir neformaliojo vaikų švietimo programoms.
Taip pat skaitykite: Specialiosios priemonės neįgaliesiems: apžvalga
„Klasės krepšelio“ esmė ir komponentai
- Tai tikslinė valstybės dotacija mokymo išlaidoms padengti, lėšos ugdymo planui įgyvendinti.
- Lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti (2,4 proc. nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti).
- Lėšos kitoms ugdymo reikmėms: vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, IKT diegimui ir kt.
- Skaičiuojant mokymo lėšas nustatomas bazinis grupės dydis, minimalus ir maksimalus mokinių skaičius grupėje/ klasėje bei sąlyginis grupės/ klasės dydis.
- Mokymo lėšų paskaičiavimo formulėje pritaikomas mokytojo pareiginės algos koeficientas, priklausantis nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos.
Švietimą finansuoja valstybė iš valstybės biudžeto lėšų. Tai yra tikslinė valstybės dotacija − krepšelis, kurio dalis tiesiogiai skiriama mokyklai ir mažesnė dalis skiriama savivaldybėms perskirstyti. Taip pat per įvairias programas valstybė skiria investicines lėšas švietimo plėtoje.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių finansavimo ypatumai
Nuo 2024 metų sausio keičiama mokinių skaičiavimo klasėje metodika: vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Tai tiesiogiai veikia mokymo lėšų apskaičiavimą ir gali padidinti finansavimą klasėms, kuriose mokosi šie mokiniai.
Mokiniams, turintiems labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai.
Mokiniams, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl įvairių sutrikimų, parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.
Finansavimas ir specialistų pagalba
Nors švietimo pagalbos teikimo organizavimas ir koordinavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo 62 mln. Eur, 2022 m. - 112 mln. Eur, 2023 m. - 136 mln. Eur.
Taip pat skaitykite: Specialioji slauga Lietuvoje: poreikis ir apimtis
Iš viso 2023-2029 m. ŠMSM yra suplanavusi regioninę pažangos priemonę, kurioje numatyta 17,657 mln. Eur mokyklų fizinės aplinkos pritaikymui. Dar 10 mln. eurų numatyta mokykliniam transportui, kuris būtų lengvai pritaikomi vežti ir neįgaliuosius.
Padidinus atlyginimus ir sutrumpinus darbo savaitę į mokyklas pritraukiama daugiau švietimo pagalbos specialistų. Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3950 švietimo pagalbos specialistų ir 3597 mokytojo padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo dvigubai (palyginti 2018 m.).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai savivaldybėms papildomai skyrė 3,6 mln. eurų. Mokinio krepšelio lėšos neformaliajam vaikų švietimui gali būti naudojamos neformaliojo vaikų švietimo mokytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su programų vykdymu.
Specialioji pagalba ir priemonės
Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo, surdopedagogo, logopedo, specialiojo pedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz.
Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaikų globos namų auklėtinių poreikius?
Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.
Institucinė pagalba ir konsultavimas
Sausį įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras. Tai nacionalinė ekspertinė įstaiga, kuri per inovacijų paiešką ir jų diegimą padės švietimo bendruomenėms kurti įtraukiojo ugdymo strategijas ir jas diegti ugdymo procese, teiks metodinę pagalbą, rekomendacijas dėl mokyklų ugdymo aplinkos kūrimo ir specialiųjų mokymo ar techninės pagalbos priemonių naudojimo įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.
Įstaigai taip pat pavesta analizuoti ir vertinti specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių pasiūlą, išbandyti jų taikymo švietimo įstaigose galimybes, centro darbuotojai galės patarti, kokias specialiąsias priemones tikslinga įsigyti. 2024-2029 metais Lietuvos įtraukties švietime centras įgyvendina ES finansuojamą projektą „Įtraukties švietime stiprinimas (PASTIPRA)“.
Kuriama trijų lygmenų konsultavimo, pagalbos teikimo mokyklai sistema. Regioniniai specialiojo ugdymo centrai savivaldybėse bus steigiami dabar veikiančių specialiųjų mokyklų pagrindu. Organizuojamas regioninių specialiojo ugdymo centrų ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų kvalifikacijos tobulinimas, atnaujinami mokinių pedagoginio psichologinio vertinimo instrumentai.
Mokykloms padeda, konsultuoja, rengia kvalifikacijos tobulinimo seminarus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras bei jo Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, „Diemedžio“ ugdymo centras. Taip pat papildomas kvalifikacijos kėlimo programas įgyvendina ir Nacionalinė švietimo agentūra.
Vertinimas, nustatymas ir dokumentai
Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba. Jei mokiniui nepakanka tik mokykloje teikiamos švietimo pagalbos ugdymosi poreikiams tenkinti, kreipiamasi į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). Tarnyba įvertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbą, parengia rekomendacijas ugdymo įstaigai.
Yra parengta daug teisės aktų ir tvarkų, reglamentuojančių švietimo pagalbos teikimą, mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir specialiojo ugdymosi skyrimą, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimą, grupių nustatymą ir skirstymą į lygius, apeliacijų nagrinėjimą ir pan.
Kontaktai ir pagalbos šaltiniai
- Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT)
- Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras
- Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
- Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA)
Finansavimo iššūkiai ir rekomendacijos
Posėdžio metu Kelmės rajono, Raseinių rajono ir Rokiškio rajono savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį, kad savivaldybių biudžetams specialiųjų mokyklų išlaikymas yra didžiulė finansinė našta. Tėvams, turintiems vaikus su dideliais arba labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais, yra sudėtinga vežti vaikus tolimas keliones į mokyklą (yra vaikų, kuriuos reikia vežti daugiau nei 30 km).
Neįgaliųjų teisių komisija atkreipė dėmesį, kad mokyklos turi atitikti visą eilę nustatytų kriterijų, norėdamos gauti finansavimą iš valstybės biudžeto. Jei nors vienas kriterijus nėra įvykdomas, įstaiga negauna finansavimo. Komisijos pirmininkės Indrės Kižienės manymu, tokia tvarka yra ydinga. „Būtų naudinga peržiūrėti finansavimo skyrimo tvarką, galbūt sumažinti tam tikrų rodiklių dydžius (pavyzdžiui mokykla, norėdama gauti finansavimą iš valstybės biudžeto, galėtų turėti 5 proc.“
Komisijos nariams pasiūlius, nutarta kreiptis į Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su raginimu peržiūrėti finansavimo iš valstybės biudžeto skyrimo tvarką mokykloms specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Švietimo įstatymo pataisoms, užtikrinančioms geresnį ugdymo prieinamumą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, pritarė ir teikė Seimui atitinkamus įstatymo pakeitimus prieš tai buvusi Vyriausybė.
Statistinė apžvalga: švietimo pagalbos finansavimas 2019-2023 m.
| Metai | Finansavimas (mln. Eur) |
|---|---|
| 2019 | 62 |
| 2022 | 112 |
| 2023 | 136 |
Praktiniai aspektai mokykloms ir savivaldybėms
Mokykloms pačioms nereikia skaičiuoti, kiek jos turi gauti lėšų. Tam yra sukurtos skaičiuoklės, skaičiavimui naudojami registrų duomenys. Valstybė rekomenduoja savivaldybėms iš lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti ne mažiau kaip 8 proc. skirti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo užmokesčio kintamajai daliai.
Pagal metodiką paskaičiuotas lėšas švietimo pagalbai ir lėšas formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms įgyvendinti savivaldybė turi skirti 100 proc. Šių lėšų perskirstyti kitoms reikmėms negalima.
Vadovėliams, kitoms mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui, mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti mokykla turi skirti ne mažiau kaip 80 proc. nuo pagal metodiką paskaičiuotų lėšų šioms veikloms. IKT diegimui privalu skirti ne mažiau 40 proc.
Mokinių teisės ir papildomos parama
Mokinys, besimokantis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Mokinys turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei nustatytas riba.
Savivaldybės kompensuoja važiavimo išlaidas 9-12 klasių mokiniams, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose, kelionėms į ugdymo įstaigą nutolusią iki 40 km nuo mokinio gyvenamosios vietos, taip užtikrinant prieinamumą iš tolimų vietovių.
Grupės, sutrikimai ir ugdymo pobūdis
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai. Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė, kompleksinė negalia.
Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Regėjimo sutrikimą turintieji ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba specialioje mokykloje, jiems reikalinga tiflopedagogo pagalba. Klausos sutrikimai skirstomi į: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas).
Dokumentai ir teisės aktai
Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašas, mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas bei kiti dokumentai reglamentuoja mokinių specialiųjų poreikių nustatymą, apeliacijų nagrinėjimą ir specialiosios pagalbos teikimą. Parengta atmintinė mokykloms „Įtraukties link. Atnaujinti specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos bei specialiosios pagalbos teikimo tvarkos aprašai bei kiti dokumentai, reglamentuojantys švietimo pagalbos teikimą mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT).“
tags: #spec #poreikiu #vaiku #ugdymo #finansavimas