Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų ir kritikų balsų audra formuoja tikrovę, kai rengiama nauja Lietuvo socialinio modelio koncepcija. Net jei jos autoriai siekė gerų tikslų, kyla įtarimų dėl institucionalių procesų, finansavimo ir įgyvendinimo skaidrumo.
Kontekstas ir pradžia
Projektas pradėtas praeitų metų vasarį, kai buvo pasirašyta sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Vilniaus universiteto (VU) su partneriais (Mykolo Romerio universitetu ir Socialinių tyrimų centru). Ištakos siekia anksčiau: VRM kuravo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, kurioje patvirtintos finansuojamos veiklos. Turėjome 2011 metų Seimo patvirtintas „Sodros“ reformos gaires, iš kurių kilo poreikis reformuoti pensijų sistemą, o vėliau - užimtumo ir darbo santykių sritis. Taip atsirado projektas ir jam skirti 5 mln. litų moksliniams tyrimams atlikti.
Projektas ir jo etapai
Socialinio modelio parengimas yra viena iš projekto dalių. Jo plėtojimas traktuojamas trimis etapais: (1) tyrimai, (2) modelio kūrimas, (3) teisės aktų parengimas. Dabar esame antro etapo pabaigoje ir ruošiami kai kurie teisės aktai. Po to ministerija juos aprobuos, specialistai parengs papildomus aiškinamuosius raštus, lydinčiuosius bei poįstatyminius dokumentus, o tada vyks derinimas su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais. Galiausiai viskas pateiksime Vyriausybei ir Seimui.
Kodėl toks modelis reikšmingas?
Poreikį ryžtis tokiai schemei nulemė fragmentiškas požiūris į reformas: reikia įvertinti jų poveikį socialiniam draudimui ar užimtumui, o ne keisti vien tik vieną straipsnį. Kaip pavyzdį Radišauskienė pateikė laikinų darbo sutarčių nuostatas krizės metu - lūkesčiai ir realybė kartais nesutampa.
Mokslo elitas ir jų vaidmuo
Projekte dirbo apie 40 darbuotojų iš VU ir partnerių; tarp jų - dekanas, institutuose profesoriai ir docentai. Taip pat dirba 14 SADM darbuotojų, kurie vertina pasiūlymus kontekste. E. Radišauskienė pabrėžia, kad mokslininkai teikia globalaus požiūrio pasiūlymus, o ministerija turi užtikrinti atitiktį ES reikalavimams ir integraciją su visomis projekto dalimis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kritikos dėl proceso ir skaidrumo
Kritika kilo dėl administravimo mechanizmo: prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijo tai kaip „pinigų plovimą“ ir akivaizdų piktnaudžiavimą valstybės tarnyba. SADM atstovai atsako, kad mokslininkų įtrauktis į projektą - įprasta praktika, kadangi be jų žinių ir tyrimų nėra pagrindo nuostatoms. Taip pat pabrėžiama, kad komandos bendrai dirba, o lėšos skirstomos per viešuosius pirkimus - ir sumokama tik galutinė kaina.
Nesusikalbėjimas ir politinė dinamika
Premjeras Butkevičius pranešė apie nesusikalbėjimą dėl planų; vėliau patvirtino, kad sprendimai bus priimti po įvertinimų. Politologas T. Janeliūnas pastebi, kad prezidentės kritika dažnai nutaikyta ne į turinį, o į procesą. Tokie nesusikalbėjimai rodo prastą komunikaciją tarp institucijų ir politinį spaudimą reformoms.
Finansavimas ir kaštai
Projekto finansavimas - iš Europos socialinio fondo 85 proc.; iš valstybės biudžeto skiriama apie 473 tūkst. litų. Iki šiol išmokėta 873 tūkst. litų už atliktas veiklas, daugiausia mokslininkų atlyginimams ir konsultacijoms tarptautiniais ekspertais. VDU partneriai gali skirstyti lėšas savarankiškai per viešuosius pirkimus, o galutinė kaina yra pagrįsta teikiamomis veiklomis.
Kaip toliau vyks darbas?
Numatyta, kad galutinis projektas bus pateiktas iki vasario 2 dienos, po to pereis į derinimą su socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis. Vėliau - Vyriausybės ir Seimo svarstymas. Šis projektas turėtų įtraukti nemažą dalį Vyriausybės programos nuostatų, nors dėl sudėtingumo tikimasi diskusijų ir kompromisų.
Socialinei politikai ir skurdui mažinti: ką rodo tyrimai
Tiriamosios įžvalgos apie socialinę apsaugą bei išmokų poveikį skurdui - atlikta ES kontekste, lyginant skirtingų šalių sistemas. Socialinės išmokos skirstomos į draudžiamąsias ir nedraudžiamąsias, o jų taikymas - į kategorines (universalias) ir testuojamas formas. Tyrimai rodo, kad skurdas nemažėja ir kai kuriose Rytų europos valstybėse jis išlieka didelis, nors testuojamoji paramos dalis ir mažėja.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Ūkio reakcija ir naudojimo praktika Lietuvoje
Naujojo modelio įtaka gali būti reikšminga užimtumo ir pensijų kryptims, taip pat mokesčių ir biudeto dydžiui. Ekspertai prognozuoja, kad pensijų sistema gali įsigyti aiškesnį ir stabilų aspektą, o darbo teisės skyriuje galimi liberalizacijos sprendimai su papildomomis priemonėmis darbo santykiams reguliuoti. Tačiau diskusijos apie mokesčių reformą, įskaitant galimas naujas mokesčių bazes, kyla ir buvo aptartos ne vienoje instancijoje.
Viešosios stebėsenos duomenys
Stebėsenos duomenimis Lietuvoje socialinė parama rodo skirtingą efektyvumą savivaldybėse: nemaža dalis socialinę paramą gaunančių šeimų įsidarbina, tačiau dalis vis dar patiria skurdą. Indeksų sistema padeda įvertinti savivaldybių pastangas mažinti skurdą ir skatinti socialinę integraciją. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės geriau pasiekia skurdo mažinimo tikslus, kitos - susiduria su didesniais iššūkiais pasienio regionuose.
Gairės į ateitį
Atsižvelgiant į šiuos tyrimus, ateities politika turėtų derinti socialinę paramą, darbo rinkos reguliavimą ir fiskalinę politiką, aiškiai nurodant poveikio vertinimus bei atvirą komunikaciją. Nuo galutinio modelio pristatymo priklausys, ar nacionalinės reformas bus įgyvendinamos sklandžiai, ar kils papildomų diskusijų ir korekcijų.
Šio straipsnio įžvalgos rodo, kad Lietuvoje socialinio vystymosi tema yra kompleksiška ir įvykių sraute reikalaujama aiškumo, efektyvaus valdymo ir įtraukusio dialogo, kuris padėtų suderinti mokslininkų pasiūlymus su realia politika ir piliečių poreikiais.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #vystymasis #lietuvoje #2010