Doc. dr. Verslo vaidmuo šiandien keičiasi, nes verslo organizacijos tampa socialinio gyvenimo dalimi ir yra vis labiau skatinamos prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį visuomenėje. Kaip skelbia „Forbes“, šiandien jauni žmonės, dirbdami ir siekdami finansinės grąžos, tuo pačiu yra susirūpinę teigiamo poveikio kūrimu. Tačiau socialinis verslas, ypatingai Lietuvoje, yra klaidingai tapatinamas su įmonių socialine atsakomybe arba socialinėmis įmonėmis. Tiesa, minėtos įmonės yra socialinio verslo forma, tačiau veikianti tik pagal vieną iš socialinio verslo veiklos modelių.
Dar viena klaidinga vyraujanti nuomonė, jog socialinis verslas užsiima labdara ar rūpinasi vien tik aplinkosauga. Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo yra tas, jog siekiama visų pirma socialinės problemos sprendimo, pasitelkiant verslo įrankius. Taip pat yra manoma, kad socialiniame versle nemokami atlyginimai, tačiau socialiniame versle vadovaujamasi skaidrumo principais ir su darbuotojais yra atsiskaitoma už jų atliktą darbą.
Be to, dažnai socialiniai verslai susiduria su aplinkinių nuostata, jog jie yra paramos prašytojai arba gyvena iš „europinių“ pinigų ir fondų. Tačiau socialinis verslas yra tokia verslo forma, kai vienu metu siekiama ir socialinių, ir finansinių tikslų, derinant įvairius finansinius šaltinius. Kadangi socialinio verslo reiškinys yra besiformuojantis praktikoje, mokslinėse diskusijose kol kas bandoma suprasti, koks verslas gali būti vadinamas socialiniu verslu.
Tačiau kitų mokslininkų nuomone, socialinis verslas ilgainiui išsivystė iš įmonių socialinės atsakomybės. Reikia konstatuoti, kad nauja mokslinių tyrimų kryptis turėtų būti kreipiama į konkrečių socialinio verslo praktikos atvejų analizę ir bandymą stebėti socialinio verslo kriterijų dėsningumus. Esminis skirtumas yra tas, kad labdaros ar nevyriausybinės organizacijos negali pačios užsitikrinti finansinės nepriklausomybės, kad galėtų finansuoti vykdomą socialinę misiją.
Atliktas praktinis tyrimas atskleidė, kad socialinis verslas pirmiausia savo veiklą kreipia į socialinio tikslo įgyvendinimą ir socialinio poveikio kūrimą. Kiekvieno socialinio verslo atveju tikslas bei kuriamas poveikis yra individualus. Neretai inovacijos gimsta iš to, jog sujungiamos jau egzistuojančios geriausios praktikos pasirinktai problemai spręsti. Socialiniame versle dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie yra vedini stiprios motyvacijos siekti socialinio pokyčio. Dėl šios priežasties dažnai socialiniai verslai savo veiklą grindžia partnerystėmis tam, kad apjungę pajėgumus galėtų padidinti kuriamą poveikį, derina įvairius veiklos modelius ir finansinius šaltinius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Tačiau kol kas socialinio verslo teisinė bazė ES lygmeniu yra kuriama. Atsižvelgiant į tai, ES 2011 m. Kol kas ES lygmeniu atliekamas kiekvienos valstybės narės situacijos vertinimas, pateikiant šalies ataskaitas, kuriose analizuojamas socialinio verslo veiklos kontekstas. „Social Enterprise UK“ 2015 metų apklausų duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 40 proc. socialinio verslo vadovų sudarė moterys. Socialinis verslas yra atsakingas už didelius užimtumo rodiklius bei sukuria ryškų indėlį į valstybių narių BVP. Pavyzdžiui, Britų Tarybos 2015 metų ataskaitoje nurodoma, kad Ispanijoje socialiniame versle dirba 20 proc. Toje pačioje ataskaitoje minima, kad socialinio verslo subjektai Vokietijoje sukuria beveik tokio pat dydžio BVP kaip ir visa Vokietijos automobilių pramonė.
Vienos priežasties, dėl kurios socialiniai verslai yra svarbūs, yra ta, kad socialiniai verslai yra susikoncentravę į poveikio kūrimą, todėl trūkstant informacijos ir gerųjų pavyzdžių sklaidos, nepastebimas ir socialinio verslo poveikis. 2016 m. Kas ketvirtą Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje. Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą. Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos. Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį išnaudojant rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Žr. Socialinės apsaugos sistema, sukurta pagal Vokietijos valstybės vadovo Oto Bismarko pasiūlymus, kai valstybės tikslas yra rūpintis visų gyventutojų gerove, ypač palaikant labiausiai remtinus gyventojus ir pasitelkiant tam tikras institucijas bei bendruomenės išteklius. Žr. Veikliųjų gyventojų dalyvavimas ekonominėje veikloje bei pasirengimas jai. Žr. Žr. Žr. Žr. Valstybių Europos Sąjungos narių bei Maltos, Islandijos, Norvegijos ir Turkijos 1953 m. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr. Žr.
Svarbu suprasti, kad socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras, o jo tikslai gali būti integruoti į darbo rinkos programas, teikti personalines paslaugas ar skatinti socialiai atskirtų vietovių vystymąsi. Socialinio verslo plėtrą Lietuvoje skatina augantis verslumo lygis ir vyriausybės iniciatyvos. Teisiškai jis vis dar yra formuojamas įvairiose valstybėse, todėl kuriasi skirtingos teisinės formos ir reguliavimo modeliai. Socialiniai verslai derina uždirbamą pelną su socialiniu poveikiu, naudojasi partnerystėmis ir inovacijomis, siekdami ilgalaikio poveikio visuomenei.
Esminis socialinio ligonio apibrėžimo užduotis yra aiškiai įvardinti, kas sudaro socialinį poveikį ir kaip verslas gali būti suprantamas kaip įrankis sprendžiant socialines problemas. Socialinis ligonis apima asmenų ir bendruomenių gerovės siekimą per organizacijų veiklą, kurioje derinami socialiniai tikslai su ekonominėmis galimybėmis. Socialinis ligonis yra plataus pobūdžio konceptas, kuris reikalauja nuolatinio tyrimų, inovacijų ir praktinio taikymo įvairiose šalyse, regionuose ir sektoriuose.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Ypatumai ir pagrindiniai aspektai
- Socialinio verslo tikslas: spręsti socialinę problemą, derinant su verslo veikla.
- Finansavimo perspektyva: įvairūs finansiniai šaltiniai, įskaitant vyraujančias partnerystes ir socialines inovacijas.
- Veiklos sritys ES: integracija į darbo rinką, asmens paslaugos, socialiai atskirtų vietovių vystymas.
- Teisinė bazė: kuriama ir vystosi skirtingose valstybėse; ES lygmeniu vyksta diskusijos ir vertinimai.
- Lyderystė ir komandos kultūra: aukštos kvalifikacijos darbuotojai, stipri motyvacija ir partnerystės įsitraukimai.
Socialinis ligonis reikalauja skaidrumo, atsiskaitymo už darbą ir aiškaus poveikio matavimo. Joje dalyvauja tiek pelno siekiančios, tiek pelno nesiekiančios organizacijos, įgyvendinančios socialinę misiją per verslo mechanizmus. Ši samprata skatina plačią tarptautinę diskusiją ir praktinį tyrimą, siekiant įrodyti, kokie įmonių modeliai gali būti laikomi socialiniais bei kaip įvertinti jų poveikį visuomenei.
Apžvalga praktikoje
Praktikoje socialinis verslas dažnai įkvepiamas iš sėkmingų „gerosios praktikos“ pavyzdžių. Inovacijos gimsta derinant jau egzistuojančias gerąsias praktikas su iššūkiais, kuriuos sprendžia pasirinktoje srityje. partnerystės padeda apjungti pajėgumus ir padidinti poveikį. Socialinis verslas dažnai siekia finansinį stabilumą iš įvairių šaltinių, įskaitant viešojo ir privataus sektorių partnerystes.
Taigi socialinis ligonis - tai kompleksinis reiškinys, kuriam reikia nuolatinio mokslinio tyrimo, praktikos analizės ir visuomenės dialogo. Jo tikslas - sujungti socialinį tikslą su rinkos mechanizmais, siekiant tvaraus socialinio poveikio ir ekonominės nepriklausomybės.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #ligonis #kas #tai