Socialinė rizika - tai situacija, kai asmens ar šeimos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę jo ar jos fizinei, psichinei ar socialinei gerovei. Lietuvoje yra nustatyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos identifikuojami asmenys, patiriantys socialinę riziką. Šie kriterijai padeda socialiniams darbuotojams ir kitoms institucijoms laiku suteikti reikiamą pagalbą ir apsaugą.
Kriterijai ir identifikavimas
Socialinės rizikos asmenų nustatymo kriterijai apima įvairias sritis, įskaitant: Skurdas ir socialinė atskirtis, Smurtas ir prievarta, Priklausomybės, Psichikos sveikatos problemos, Negalia ir Socialinių įgūdžių stoka. Svarbu pažymėti, kad vienas ar keli iš šių kriterijų nebūtinai reiškia, jog asmuo patiria socialinę riziką. Sprendimas dėl nustatymo priimamas įvertinus visą asmens situaciją ir aplinkybes.
Subjektyvūs interpretacijos iššūkiai, informacijos trūkumas apie asmens situaciją bei atsisakymas bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais gali komplikuoti identifikavimą. Tačiau tikslas - užtikrinti kompleksinę pagalbą, sumažinti socialinę atskirtį ir didinti visuomenės saugumą.
Pagalba asmenims ir šeimoms
Nustačius socialinę riziką, asmeniui ar šeimai teikiama įvairi pagalba: Socialinė parama (išmokos, pašalpos), Psichologinė pagalba ir konsultavimas, Priklausomybių gydymas, Pagalba įsidarbinant, Būsto suteikimas. Institucijos, atsakingos už nustatymą ir pagalbą, apima savivaldybių socialinės paramos skyrius, socialinių paslaugų centrus, Vaiko teisių apsaugos tarnybas, policiją, sveikatos priežiūros įstaigas ir Nevyriausybines organizacijas. Šios institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos užtikrinti kompleksinę pagalbą.
Socialinės rizikos šeimų vaikai: rodikliai ir pavojai
Anot statistikos duomenų, vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, dalis sudaro apie 4 proc. visų vaikų. Ši pastovi dalis rodo problemos aktualumą ir poreikį specialios priežiūros bei pagalbos priemonių. Glaudi pagalba, įskaitant dienos centrų teikiamas paslaugas, yra skirta vaikų poreikiams tenkinti ir jų integracijai į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Lietuvos mokyklos ir institucijos apima nemažą dėmesį vaikų socialiniams poreikiams - dienos centrai, kurių funkcija - užpildyti socialinės rizikos vaikų poreikius, taip pat užkirsti kelią jų įsitraukimui į socialinės rizikos grupę. 2011 m. įsteigti dienos centrai jau vaikams teikė įvairias paslaugas, o 2012 m. jų paslaugas gavo augantis skaičius vaikų, nors kai kuriais duomenimis fiksuotas ir tam tikras sumažėjimas.
Socialinės rizikos šeimų įvairovė ir kilmė
Rizikos šeimos Lietuvoje kilmė yra daugiaplanė: skurdas, nepriteklius, nedarbas ir nepakankama socialinė parama, prie kurias kartais pridedama smurto ir nepavykusios tarpusavio sąveikos problemos. Svarbu suvokti, kad šeima gali būti priskiriama rizikos grupei dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių veiksnių ir jų derinio. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikai iš rizikos šeimų patiria didesnę riziką socialinei ir emocinei nestabilumui, mokyklos sunkumams ir bendros gerovės praradimui.
Šeimos funkcionavimo ypatumai
Šeimos, priskiriamos socialinei rizikai, dažnai demonstruoja sutrikusį bendradarbiavimą ir emocinį bendravimą, nepalankią aplinką ir sunkumus tenkinant vaikų fizinius bei emocinius poreikius. Tai lemia ribotas galimybes vaikams išreikšti poreikius ir jausmus, o kartais - ribotą dalyvavimą visuomenės gyvenime. Socialinės rizikos šeimų vaikai dažnai reikalauja didesnio dėmesio, todėl jų poreikių tenkinimas yra prioritetinis prioritetas valstybės ir bendruomenės veikloje.
Taikomi tyrimai ir vaikų dienos centrų vaidmuo
Vaikų dienos centrai yra vienas iš pagrindinių priemonių siekiant mažinti socialinę riziką vaikų gyvenime. Jie teikia socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą, stengiasi užkirsti kelią vaikų globos namų poreikiams ir suteikti pilnavertį gyvenimą. Nors centrai prisideda prie vaikų socializacijos ir integracijos, jų veiklos tyrimai kartais laikomi fragmentiškais, o vaikų poreikių patenkinimo galimybės - ribotos. Tyrimai taip pat aptaria, kokias veiklas reikia tobulinti, norint efektyviau įtraukti rizikos šeimų vaikus į visuomenės gyvenimą.
Geografinės trendai ir įsitraukimas
Pagal Statistikos departamento duomenis, daugiausia socialinės rizikos šeimų šiuo metu buvo Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo, o tai gali turėti įtakos socialinės rizikos šeimų dinamikai ateityje. 2012 m. socialinės paslaugos dienos centruose teiktos 6 873 vaikams, o tai rodo tiek pagalbos poreikio intensyvumą, tiek pokyčius laikui bėgant.
Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė
Iššūkiai ir sprendimai
Įvairūs iššūkiai kyla dėl subjektyvaus kriterijų interpretavimo, informacijos trūkumo ir nepageidavimo bendradarbiauti. Tačiau sprendimai galimi: didinti socialinių darbuotojų etatų skaičių seniūnijose, gerinti prieigą prie konsultavimo ir ugdymo paslaugų, plėtoti vaikų dienos centrų veiklą, gerinti informacijos apie šeimos situaciją rinkimą ir dalijimą tarp institucijų.
Rengiant priemones socialinei rizikai mažinti, svarbu atsižvelgti į tai, kad rizikos veiksniai dažnai yra tarpusavyje susiję: skurdas, žemas išsilavinimas, nepakankama galimybių įsidarbinti kokybė ir kt. Tokiu būdu gali būti formuojami kompleksiniai programų paketai, apimantys finansinę paramą, psichologinę pagalbą, vaikų ugdymo ir socialinės integracijos paslaugas.
Apžvalga: institucinė struktūra
Socialinės rizikos valdymą Lietuvoje vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; į jos veiklą įtraukti savivaldybių socialinės paramos skyriai, socialiniai paslaugų centrai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija, sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Šios institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti kompleksinę pagalbą ir vaikų bei šeimų gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
tags: #kieklietuvoje #soc #rizikos #seimu