Rudens pradžia žymi ir peršalimo ligų sezoną Lietuvoje, o tai daugelį gyventojų verčia pasinaudoti ligos išmokomis. Tačiau, norint jas gauti, būtina žinoti esamą ligos išmokos skyrimo tvarką ir sąlygas, kurias reglamentuoja „Sodra“ bei susiję teisės aktai.
Ligos išmokos gavimo pagrindai
Ligos išmoką gali gauti socialiniu draudimu draudžiami gyventojai, kurie per pastaruosius metus turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių stažą arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus. Išimtys dėl stažo taikomos jaunesniems nei 26 metų gyventojams, kurie stažo nesukaupė, nes mokėsi, taip pat privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariams bei vaiko priežiūros atostogose esantiems asmenims.
Ligos išmoka priklauso ne visiems. Pavyzdžiui, ji neskiriama, jei asmuo neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų.
Ligos išmokos skyrimo tvarka
Pirmasis žingsnis - gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindas ligos išmokai skirti. Susirgus ar slaugant sergantį vaiką, būtina kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Vertinga žinoti, kad nuo rugsėjo vidurio Lietuvoje prasidėjo padidėjusio sergamumo laikotarpis - gripo, peršalimo ir COVID-19 atvejų skaičius viršijo nustatytą ribą.
Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Svarbu, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Ligos išmoką galima gauti pateikus prašymą per asmeninę „Sodros“ paskyrą arba nuvykus į „Sodrą“ gyvai. Vieną kartą pateiktas prašymas galioja visiems ligos atvejams ateityje bei 12 mėnesių atgal. Prašymą pateikti galima bet kuriuo metu, net ir nelaukiant susirgimo ar šeimos nario priežiūros poreikio.
Šiuo metu apie 38 tūkstančiai gyventojų, turinčių išduotus nedarbingumo pažymėjimus, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai gauti. Šiems asmenims ligos išmokos nebus mokamos, kol jie nepateiks prašymo.
Ligos išmokos dydžiai ir mokėjimo trukmė
| Išmokos tipas | Dydis procentais nuo atlyginimo | Vidutinė dienos išmoka (eur) | Mėnesio išmoka (eur) |
|---|---|---|---|
| Pirmąsias dvi ligos dienas (mokama darbdavio) | 62,06-100% | - | - |
| Nuo trečios ligos dienos (mokama „Sodros“) | 62,06% | apie 48,7-51 | apie 1022 |
| Ligos išmoka už vaiko slaugą | 65,94% | - | maks. 2879,7 |
| Max. išmoka dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo buityje | - | 129,68 | 2710 |
| Max. išmoka donoro organų paėmimo laikotarpiu | - | 162,11 | 3404 |
| Minimali dienos ligos išmoka | - | 12,16 | apie 254,17 |
Vidutinė ligos išmokos trukmė šiuo metu yra apie 11,8 darbo dienos.
„Sodros“ apskaičiuota vidutinė dienos ligos išmoka rugpjūčio mėnesį buvo 48,7 euro, o tai mėnesiui siektų apie 1022 eurus. Maksimali dienos išmoka dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo buityje pasiekė 129,68 euro.
Jeigu žmogus uždirba minimalų atlyginimą (šiuo metu 924 eurus „ant popieriaus“), jo ligos išmoka už rugsėjo mėnesį (įskaitant darbdavio ir „Sodros“ dalį) sudarytų apie 576 eurus „ant popieriaus“, arba 456 eurus po mokesčių atskaitymo. Ligos išmoka už vieną savaitę tokiu atveju būtų 137 eurų prieš mokesčius („į rankas“ - 111 eurų).
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Asmeniui, uždirbančiam vidutinį atlyginimą (apie 2183 eurų prieš mokesčius), ligos išmoka už mėnesį siektų 1361 eurą (po mokesčių - 1079 eurus). Vienos savaitės ligos išmoka tokiu atveju būtų 324 eurai („į rankas“ - 263 eurai).
Mokesčių atskaitymai ir finansinės sąlygos
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos atskaičiuojami gyventojų pajamų mokestis (15%) ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Tai reiškia, kad ligos išmoka nevisiškai kompensuoja prarastas pajamas sergant.
Kiti svarbūs aspektai dėl ligos išmokų
Įdomu tai, kad ligos išmokos už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, mokamos darbdavio, nepriklausomai nuo darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo. Ši išmoka turi būti ne mažesnė kaip 62,06% žmogaus vidutinio darbo užmokesčio.
„Sodros“ ligos išmoka nuo trečiosios nedarbingumo dienos mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje pradžios.
Specifinės situacijos: apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Taip pat, žmonės, vykdantys savarankišką veiklą (išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą), yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Tačiau norint gauti ligos išmoką, šie asmenys turi mokėti ligos socialinio draudimo įmokas kas mėnesį ir pateikti pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį. Taip užtikrinama, kad ligos išmoka bus skirta laiku, nepriklausomai nuo metinio pajamų deklaravimo.
Kaip pateikti prašymą dėl ligos išmokos?
Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti elektroniniu būdu per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Taip pat prašymą galima pateikti ir gyvai „Sodros“ skyriuje. Vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ligos atvejams ateityje ir vieneriems metams atgal.
Per asmeninę paskyrą taip pat galima stebėti priimtus sprendimus dėl ligos išmokos skyrimo, o jums nurodžius savo el. paštą, galite gauti svarbius pranešimus apie išmokas ir jų mokėjimą.
Svarbu atminti
- Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką.
- Ligos išmoka nepriklauso asmenims, neturintiems reikiamo socialinio draudimo stažo ar neatitinkantiems kitų sąlygų.
- Privaloma pateikti prašymą ligos išmokai gauti per „Sodros“ sistemą.
- Pirmąsias dvi nedarbingumo dienas išmoką moka darbdavys, nuo trečios dienos - „Sodra“.
- Nuotoliniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik gripo, COVID-19 ir peršalimo ligų atvejais.
- Savarankiškai dirbantys privalo mokėti ligos socialinio draudimo įmokas kiekvieną mėnesį, kad galėtų gauti išmoką.