Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.
Kiek kasmet priklauso atostogų?
Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Darbuotojams, kurie dirba mažiau nei 5 dienas per savaitę, per metus priklauso 4 savaitės kasmetinių atostogų (DK 126 str. 2 d.).
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų. Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.
Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė ir atostoginiai?
Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų. Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos. Darbuotojams, kurie dirba vieną dieną per mėnesį - 6 valandas, tai atostogauti tą mėnesį jis gali tik 6 valandas.
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų. Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
VDU susiskaičiuoti galima pačiam. Surinkti paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio duomenis. Skaičiuojami trys kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį nutraukiama darbo sutartis. Suskaičiuoti faktiškai dirbtų dienų skaičių per tuos tris mėnesius. Padalyti bendrą sumą iš dirbtų dienų skaičiaus. Pavyzdys. Darbuotojas per paskutinius tris mėnesius gavo: liepos mėn. - 1 200 €, rugpjūčio mėn. - 1 350 €, rugsėjo mėn. - 1 300 €. Bendra suma: 3 850 €. Per tuos tris mėnesius faktiškai dirbo 63 dienas. Dienos VDU: 3 850 € ÷ 63 = 61,11 €.
Svarbu žinoti, kad į VDU įskaičiuojami visi reguliariai mokami uždarbio komponentai - priemokos, reguliarios premijos - o ne vien bazinis atlyginimas. Neįskaitomos ligos pašalpos, dienpinigiai ir kitos kompensacinės išmokos.
Kada kasmetinės atostogos gali būti nurašytos?
Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus. Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją.
Pirma, Darbo kodekse nustatytas terminas, kada prarandama teisė į atostogas, yra imperatyvus - jo negalima keisti susitarimu ar darbdavio sprendimu. Antra, kilus ginčui, darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės atostogauti (jis buvo raginamas išeiti atostogų, atostogos buvo suplanuotos pagal atostogų eilę, tačiau darbuotojas jų atsisakė ir pan.), o darbuotojas - kad dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo (prašymai dėl atostogų suteikimo netenkinti, atostogos atšauktos, nebuvo pavadavimo galimybės, darbo pobūdis ar funkcijų apimtis neleido išeiti atostogų ir kt.).
Darbo kodeksas konkrečiai nenustato, kokios priežastys laikomos objektyviomis, jei darbuotojas faktiškai negalėjo išeiti atostogų, taip pat neapibrėžia termino, per kurį tokios atostogos turėtų būti panaudotos, pasibaigus objektyvioms priežastims. Praktikoje tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, laikinas nedarbingumas, vaiko priežiūros atostogos, karantinas ar ekstremaliosios situacijos, taip pat darbdavio veiksmai, dėl kurių darbuotojas negalėjo išeiti kasmetinių atostogų.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Kaip įmonė gali nurašyti sukauptas atostogas?
Pagal 2020 metų Darbo kodekso 127 str. 5 d. įmonė gali (bet neprivalo) nurašyti darbuotojų sukauptas atostogas, kurios yra senesnės nei 3 metai, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų).
Norint nurašyti sukauptas atostogas už daugiau nei 3 metus, reikėtų įmonėje pasitvirtinti atostogų nurašymo tvarką, t.y. kada bus pirmas atostogų nurašymas, kada bus vėliau daromi nurašymai (pavyzdžiui kiekvienų metų sausio 1 dieną), iki kada darbuotojai gali išnaudoti sukauptas atostogas, kokiais atvejais atostogų panaudojimo terminas pratęsiamas bei numatytos visos kitos galimos aplinkybės. Tokie sprendimai turėtų būti aiškiai nustatyti dokumente.
Reikėtų įvertinti tai, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisingai nurašytų atostogų, todėl vadovui reikės pateikti įrodymus, kodėl atostogų dienos buvo nurašytos (raštiškas skatinimas darbuotoją eiti atostogų, informacinis pranešimas, darbuotojo raštiškas atsisakymas eiti atostogų, darbuotojo prašymas perkelti atostogas). Kadangi šioje vietoje darbo ginčų praktikos kol kas nėra, darbdaviams bus labai sunku arba net neįmanoma įrodyti, jog darbuotojas neturėjo galimybės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Trečia, nepanaudotos atostogos neturėtų būti „nurašomos“ atleidimo dieną. Sandra Mickienė dėmesį atkreipia į tai, kad sprendimus dėl atostogų „nurašymo“ priima ne buhalteris, o vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Buhalteris negali savarankiškai „nubraukti“ atostogų dienų, nes kiekvieno darbuotojo situacija yra individuali ir reikalauja vertinimo (buhalteris negali pats nustatyti, ar darbuotojas turėjo galimybę išeiti atostogų ar dėl objektyvių priežasčių negalėjo, todėl negali spręsti, ar dienos turi būti „nurašomos“, ar suteikiamas papildomas terminas jas panaudoti). Be to, buhalteriniai įrašai gali būti atliekami, tik turint tai pagrindžiantį dokumentą.
Tokiame dokumente turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip ir kada „nurašomos“ nepanaudotos atostogos, kokiais pagrindais atliekami buhalteriniai įrašai ir kokiais atvejais darbuotojams suteikiamas papildomas laikas jomis pasinaudoti. Taip pat galima numatyti darbuotojų pareigą eiti atostogų bei sprendimus piktnaudžiavimo atvejams (kai darbuotojas savavališkai nesinaudoja privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis).
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Ką daryti išeinant iš darbo?
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų. Taigi, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį. Darbuotojas ir toliau kaupia naujas atostogų dienas, o darbdavys privalo suteikti atostogas bent kartą per darbo metus.
Darbo kodeksas neįtvirtina taisyklės, jog, nutraukiant darbo sutartį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas daugiausiai gali būti mokama už 3 metus. Įstatymas nustato ne kompensacijos laikotarpio ribojimą, o sąlygas, kada darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas, nutraukus darbo sutartį). Darbdaviai dažnai klaidingai skaičiuoja kompensacijas, manydami, kad mokėti reikia tik už paskutinius trejus metus.
Praktiniai pavyzdžiai ir pastabos
Įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kad asmuo įsidarbino 2022-04-15 pagal standartinį 5 d. d. savaitės darbo laiko modelį ir niekada nėjo atostogų. Su juo darbo sutartis nutraukiama 2026-03-19. Tokiam asmeniui kompensacija turėtų būti mokama ne už 60 darbo dienų, kaip dažnai įprasta manyti (įprastu atveju darbuotojui priklausančios atostogos - 20 d. d. per metus, tokiu atveju 3 x 20 = 60 d.).
Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.
Ką daryti, jei kyla ginčas?
Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisingai nurašytų atostogų, todėl vadovui reikės pateikti įrodymus, kodėl atostogų dienos buvo nurašytos.
Dažnai ginčai susiję ir su atostogų dienų „nurašymo“ teisėtumu: darbuotojai teigia, kad darbdavys neteisėtai „nurašė“ atostogų dienas, nes faktiškai nebuvo sudarytos sąlygos jas išnaudoti. Dėl klaidingo įsitikinimo, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti skaičiuojama maksimaliai už trejų metų laikotarpį, iki šiol darbovietėse pasitaiko netikslių kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimų, kurie dažnai tampa ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų priežastimi.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Įmonė gali nuspręsti atostogų nenurašinėti, tačiau peržiūrėti kiekvieną kartą individualiai atleidžiant darbuotoją.
- Galima išmokėti kompensaciją už nurašytas atostogas ir taip su darbuotoju susitarti.
- Darbdavys privalo ne tik suteikti atostogas, bet ir užtikrinti, kad darbuotojas jas išnaudotų laiku.
- Sprendimus dėl atostogų nurašymo reikia įforminti aiškiu dokumentu, kuriame numatytos procedūros ir įrodymų tvarka.
- Atkreipkite dėmesį: sprendimus apie nurašymus turi priimti vadovas ar atsakingas asmuo, o buhalteris gali atlikti buhalterinius įrašus tik turėdamas pagrindžiantį dokumentą.
Apibendrinant, nepanaudotos atostogos - tema, kuri iškyla darbo sutarties pabaigoje, kai paaiškėja, kad per kelerius metus susikaupė dešimtys nepanaudotų atostogų dienų. Bendroji taisyklė yra aiški: piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama tik nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu sutartis nutraukiama. Kol darbo sutartis galioja, nepanaudotų atostogų dienų išsimokėti pinigais negalima. Nepanaudotos atostogos nėra begalinės.
| Situacija | Kompensacija |
|---|---|
| Darbuotojas išeina iš darbo | Kompiensacija už visas sukauptas nepanaudotas atostogų dienas (jei teisė į jas nėra prarasta) |
| Atostogos senesnės nei 3 metai, nėra tvarkos | Darbdavys negali vienpusiškai „nurašyti“ be aiškaus tvarkos ir įrodymų |
| Objektyvios priežastys (ligos, vaiko priežiūra) | Teisė neprarandama, darbuotojas gali gauti kompensaciją |
tags: #ar #reikia #atidirbti #uz #kompensacijas