Šiandien asmens higenai skiriama labai daug dėmesio. Mes savo gyvenimo nebeįsivaizduojame be dezodoranto, dantų pastos, muilo ir kitų panašių priemonių. O kaip į higieną žiūrėjo XVIII amžiaus europiečiai? Iki XVIII amžiaus pradžios žmogus per visą savo gyvenimą galėjo nė karto visas taip ir neįlįsti į vandenį. Daugelis manė, kad maudymasis kenkia sveikatai, o kūno „mirkymas“ vandenyje (ypač - karštame) padeda ligoms ir infekcijoms patekti į organizmą. Net jeigu žmogus ir ryždavosi išsimaudyti, tą jis darydavo tik su rūbais. Toks įprotis išliko iki pat XIX amžiaus pabaigos.
Dezodorantai Iki 1880-ųjų niekas ir negalvojo, kad toks dalykas iš viso reikalingas, nors, reikia pasakyti, ore sklandė toli gražu ne patys maloniausi kvapai. Jokio diskomforto tai niekam nekėlė. Turtuoliai stengdavosi užmaskuoti nemalonų kvapą dideliu kvepalų kiekiu, bet, kaip šiandien žinoma, šis metodas buvo neveiksmingas. Tačiau pati dezodoranto idėja gimė daug anksčiau - dar IX amžiuje eruditas Ziriabas pasiūlė dezodoranto pažastims idėją, tačiau ji neprigijo. Nieko panašaus nebuvo iki pat 1888-ųjų. Būtent tada pasirodė pirmieji dezodorantai, Vakaruose sulaukę milžiniško pasisekimo.
Kūno plaukų šalinimas Moterys kūno plaukų nešalino. Vakaruose plaukų šalinimo bumas prasidėjo tik apie 1920-uosius, tačiau net ir dabar yra šalių, kur moterys su kūno plaukais nedaroma nieko. Tai tiesiog neįprasta.
Tualetai To meto kiekvienuose namuose buvo galima užuosti išmatų kvapą. Vandentiekio nebuvo, dauguma žmonių tuštindavosi į puodą ir palikdavo jį tol, kol kas nors jo turinio neišpildavo pro langą. Vėliau puodai kai kur dar išliko, tačiau buvo pradėti naudoti atviri tualetai. Tačiau net ir Viktorijos laikais puodai vis dar buvo naudojami - bet jau tik naktį, kai prispirdavo reikalas.
Tualetinis popierius Tualetinis popierius buvo išrastas XVIII amžiaus pabaigoje. Iki tol žmonės naudodavo tai, kas papuola po ranka. Turtuoliai galėjo sau leisti naudotis medžiagų skiautėmis ir atraišomis. Vargšai šluostėsi senais skudurais, lapais, samanomis ir... rankomis. Net senovės romėnai gyveno geriau - jie šiam reikalui naudodavo ant lazdos užsuktą audinį, kurį po to pamerkdavo į indą su vandeniu.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams
Lovos parazitai XVIII amžiuje lovos parazitai karaliavo kone kiekvienuose namuose. Tai buvo laikoma norma. Žinoma, jie tapdavo daugelio ligų priežastimi ir pridarydavo daugybę rūpesčių. Norint atsikratyti šių neprašytų svečių, Viktorijos epochoje moterims buvo rekomenduojama įtrinti lovos apačią žibalu.
„Tos“ dienos Dailiosios lyties atstovės turėjo kelis pasirinkimus. Vienos naudojo audinio skiauteles (beje, daug kartų, ir džiovindavo matomoje vietoje kartu su kitais daiktais, visiškai to nesigėdydamos, todėl žiūrėti per tvorą į kaimynų kiemą nebuvo smagu). Kitos gi nenaudojo iš viso nieko, ir laukdavo, kol traukos jėga viską padarys už jas.
Išmatos, mėšlas ir pūvantys augalai Daugumos miestų gatvėse sklandė mėšlo, žmogaus išmatų ir pūvančių augalų smarvė. Jei kada kilo klausimas, iš kur atsirado džentelmeniška tradicija eiti kelio pakraščiu, toli ieškoti nereikia - jie tiesiog saugojo savo damas, kad jų neaptaškytų.
Burnos ertmės higiena Ja niekas nesirūpino. Tiesa, italų kompanija „Marvis“ 1700-ųjų pradžioje pradėjo prekiauti pirmąja dantų pasta, bet to meto žmonėms buvo aktualiau nusipirkti mėsos, o ne dantų pastos. Šis dalykas jiems atrodė nereikalingas.
Gyvsidabris Utėlių tais laikais turėjo kiekvienas. Naikindavo jas gyvsidabriu. XVIII amžiaus Europą apėmė gyvsidabrio karštinė: žmonės jį valgė, trindavo į odą, išprotėdavo ir mirdavo. Bet visa tai - smulkmė. Svarbiausia, kad gyvsidabris pirmiau išnaikindavo utėles!
Taip pat skaitykite: Senyvo amžiaus žmonių gerovė
Asmens higienos priežiūros iššūkiai senjorams
REKOMENDUOJAME: demencija turintiems asmenims gali kilti iššūkių dėl tualeto naudojimo, dantų priežiūros, odos higienos, plaukų priežiūros, drabužių keitimo ir kt. Svarbu kurti pagalbos planą pagal poreikius, įpročius ir gebėjimus. Dažnai reikia kantrybės, švelnumo ir taktiško požiūrio.
Demenciją turinčiam asmeniui gali būti reikalinga pagalba naudojantis tualetu. Pasirūpinkite, kad apatiniai būtų sausi, švarūs ir laiku pakeičiami. Jei kyla tuštinimosi problemų, pasirūpinkite, kad asmuo prieš aprengimą būtų kruopščiai nupraustas šiltu vandeniu ir oda gerai nusausinta.
Skutimasis Pradžioje gali pakakti asmeniui kasdien priminti nusiskusti. Jei jis naudoja elektrinį skustuvą, savarankiškai gebės skustis ilgiau. Tačiau jei asmeniui labiau įprasta naudoti tradicinį skustuvą ir jūs pastebite, kad jis reguliariai įsipjauna, reikės suteikti jam pagalbą ar net pradėti skusti.
Ausų valymas Kai kuriems demenciją turintiems asmenims gali susidaryti ausų sieros kamštis, kuris gali sukelti klausos sutrikimą. Pasitarkite su gydytoju, kaip išspręsti šią problemą.
Drabužių keitimas Keisti drabužius svarbu dėl higienos ir dėl savijautos. Paskatinkite asmenį reguliariai keisti drabužius. Siekiant taktiškai pakeisti drabužius, galima nešvarius paimti vakare, prieš miegą, paliekant švarius. Demenciją turinčiam asmeniui kasdienai parinkite lengvai skalbiamus drabužius, kurių nereikia lyginti. Dauguma žmonių mėgsta, kai yra pagiriama jų išvaizda, ypač užsivilkus naują drabužį ar padarius jam naują šukuoseną. Svarbu, kad demenciją turintis asmuo taip pat galėtų tai patirti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos
Dantų priežiūra Reguliariai lankykitės pas odontologą, kad demenciją turinčiam asmeniui jis patikrintų dantis, dantenas ir dantų protezus. Prieš apsilankymą odontologą pravartu įspėti, kad atvyksite kartu su asmeniu, turinčiu demenciją, ir kad gali būti sunku su juo susitarti. Prieš apsilankymą priminkite asmeniui, kad išsivalytų dantis, arba tai padarykite už jį.
Nagų priežiūra Demenciją turinčiam asmeniui gali pasidaryti sunku prižiūrėti savo nagus arba jis gali pamiršti tai daryti. Jei nagai nebus prižiūrimi reguliariai, gali kilti problemų. Jei asmuo anksčiau mėgo dažyti nagus ar lankytis pas manikiūrininką, apsvarstykite tokią galimybę.
Plaukų priežiūra Gali užtrukti, kol rasite būdą, kaip demenciją turintį asmenį išplauti plaukus, nes kartais žmonėms tai kelia didelį stresą. Apsvarstykite galimybę apsilankyti pas kirpėją arba gal jis gali atvykti pas jus. Beje, kai kuriems žmonėms galvos plovimas ir plaukų kirpimas yra malonus.
Maudymo iššūkiai ir patarimai
- Privatumo stoka: Prausimasis ir apsirengimas yra intymios veiklos, kurias mėgstame atlikti būdami vieni. Dėl to gali kilti nejaukumo ir kartais - žeminti asmenį. Pamėginkite užtraukti užuolaidas, uždaryti duris, uždengti ar patraukti veidrodžius, išlaikyti kantrybę ir suteikti palaikymą.
- Aplinka: Vonios kambarys gali sukelti diskomfortą: kilti karštis ar šaltis, kilti klaustrofobijos jausmas. Svarbu sukurti palankią aplinką ir maudymosi režimą suderinti su ankstesniais įpročiais.
- Per daug sudėtinga ar paini užduotis: Padalyti užduotis į mažesnes, veikti po vieną ir aiškiai komentuoti. Siūlyti ribotą alternatyvų skaičių.
- Baimės: Jei asmuo baiminasi vandens, būtina paruošti vonią iš anksto, atskirti galvos plovimą nuo maudymosi, būti kantriems, įrengti rankinę dušo galvutę ir pan.
Dar daugiau patarimų rasite: „tamsta“ planuoti veiklas, atsižvelgti į asmens poreikius, įpročius, gebėjimus ir norus, skatinti autonomiją ir užtikrinti saugų bei orų bendravimą su prižiūrimu žmogumi.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šių temos aspektų praktinį įgyvendinimą: tualeto higieną, plaukų ir nagų priežiūrą, dantų priežiūrą, odos priežiūrą, drabužių keitimą ir burnos higienos rutiną. Diegti įprastus higienos principus gyvenimo laikotarpiu nuo vaikystės iki senatvės ir laikyti juos aktualius vyresniame amžiuje, kai svarbu išlaikyti savarankiškumą ir kokybišką kasdienybę.
Prieš padėdami savo artimajam pavalgyti ir po valgio nusiplaukite rankas ir padėkite jas artimajam nusiplauti. Gera rankų higiena labai svarbi, kai padedate kitam naudotis tualetu. Asmens higiena būtina rūpintis visą gyvenimą: nuo kūdikystės iki senatvės. Įprastai pagrindiniai asmens higienos principai visą gyvenimą išlieka tie patys. Individualių asmenų asmens higienos supratimas dažnai skiriasi. Pavyzdžiui, vieni galvą plauna kas dieną, kiti - kas kelias, treti - dar rečiau, vieni viršutinius rūbus keičia kas dieną, kiti tuos pačius vilki savaitę ar kelias.
Vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus asmenys, tai - savirūpos stoka. Itin jautrus asmens higienos klausimas senyvame amžiuje - prausimasis, ypač intymių kūno vietų. Svarbu pasirūpinti vyresnių žmonių oda, kuri dažnai būna išsausėjusi, jautresnė, todėl siūloma naudoti tam tinkamas priemones (prausiklius, kremus ir kt.), kasdien keisti apatinius drabužius. Taip pat reikia skirti pakankamai dėmesio plaukams - reguliariai plauti galvą, naudoti pagal plaukų būklę parinktą šampūną, kondicionierių, šukas. Rūpinantis rankų higiena patariama laikytis bendrai priimtų normų: plauti jas pasinaudojus tualetu, prieš valgį, palietus nešvarius paviršius ar kitaip susitepus. Rūpintis vyresnių žmonių higiena - atsakingas, atitinkamų žinių ir įgūdžių reikalaujantis darbas. Senjorams sunku susitaikyti, kad jie nebegali pasirūpinti savimi kaip anksčiau ir reikia kitų pagalbos atliekant tokius įprastus veiksmus kaip išsimaudyti, išsiplauti galvą ar nusikarpyti nagus. Kai pirmą kartą tenka pasirūpinti vyresnio žmogaus asmenine higiena, šeimos nariai ir kiti artimieji kyla daug klausimų, kaip tinkamai tai padaryti, kad prižiūrimas asmuo patirtų kuo mažiau fiziologinių, biologinių ar psichologinių senėjimo nepatogumų ir kuo geriau jaustųsi. Svarbu nebijoti pripažinti, kad tai nauja patirtis, ir kreiptis pagalbos į specialistus ar pasisemti žinių specialiuose mokymuose.