Socialinių mokslų srityje grindžiamoji teorija (angl. Grounded Theory) yra įtakinga kokybinio tyrimo metodologijos strategija, ypač reikšminga edukologijos, socialinio darbo ir kitose sferose. Ši metodika leidžia ne tik atlikti empirinį fenomeno tyrimą, bet ir sukurti ar pagrįsti unikalią teoriją, atspindinčią konkrečią studijuojamą realybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime grindžiamosios teorijos esmę, jos taikymą socialinių mokslų tyrimuose, taip pat pristatysime jos kodavimo procesus ir praktinius pavyzdžius iš socialinio darbo su riziką patiriančiomis šeimomis srities.
Grindžiamosios teorijos metodologinis tikslas ir pagrindai
Grindžiamoji teorija yra natūralistinės-induktyvios paradigmos dalis, kurios mokslinę bazę sudaro fenomenologija ir simbolinė interakcija. Jos pavadinimas - „grindžiamoji“ - nurodo, kad teorija yra tiesiogiai paremta empiriniais duomenimis. Tikslas - generuoti arba atrasti teoriją, kuri būtų susieta su konkrečiu tiriamu fenomenu.
Šiai metodologijai būdinga, kad tyrimo rezultatas nėra tik duomenų rinkinys, o išplėtota teorija, apimanti šiuos specifinius komponentus:
- centrinis fenomenas;
- priežastinės būsenos;
- strategijos;
- kontekstas ir būklės;
- pasekmės ir rezultatai.
Visa tai atspindi išskirtos kategorijos, kurios sudaro tyrimo duomenų pagrindu suformuotą teoriją. Tyrimo procesas grindžiamas nuosekliu duomenų rinkimu ir analyzės ciklu, kuris tęsiasi tol, kol kategorijos pasiekia „prisotinimo“ lygį, t. y. kai nauji duomenys nebeprideda reikšmingos informacijos kategorijoms tobulinti.
Kodavimo procesas grindžiojant teoriją
Vienas esminių grindžiamosios teorijos požymių yra sistemingas duomenų analizės procesas, kuriame naudojami trys pagrindiniai kodavimų etapai:
Taip pat skaitykite: Tyrimų metodologija socialiniams mokslams (MRU)
- Atvirasis kodavimas - pradinis etapas, kurio metu duomenys yra suskaidomi į atskiras reikšmingas dalis;
- Ašinis kodavimas - tolesnis etapų, susijungusių elementų jungimas į platesnes kategorijas;
- Atrankinis (fokusuotas) kodavimas - galutinis žingsnis, kuriuo išryškinamas centrinis fenomenas ir jo santykiai su kitomis kategorijomis.
Šis kodavimo procesas leidžia analitiniu būdu interpretuoti kokybinius duomenis bei iš gautų rezultatų išvesti teoriškai pagrįstas įžvalgas.
Grindžiamoji teorija socialinio darbo tyrimuose su riziką patiriančiomis šeimomis
Lietuvos ir užsienio mokslininkai socialinį darbą su riziką patiriančiomis šeimomis nagrinėja įvairiais aspektais, dažnai taikydami grindžiamosios teorijos metodus. Šis požiūris aktualus, nes leidžia išsamiau suprasti socialinių darbuotojų ir klientų santykius, atpažinti sunkumus, motyvus, bei efektyviai planuoti pagalbą.
Pavyzdžiui, socialinių darbuotojų iššūkiai teikiant paslaugas šeimoms, kuriose veikia socialinės rizikos veiksniai, yra plačiai nagrinėjami (Stremauskienė ir Žibėnienė, 2014; Kraskauskienė, 2015). Taip pat nagrinėjamas šių šeimų įtraukimas į neformalų ugdymosi procesą (Augutavičius, 2019), socialinių darbuotojų profesinės rizikos valdymas (Žibėtienė ir Mikniūtė, 2016), o taip pat socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant pagalbą šeimai (Budrytė ir Kasnauskienė, 2017; Robbins, 2016; Saint-Jacques, Turcotte, and Pouliot, 2018).
Šių tyrimų kontekste grindžiamoji teorija leidžia atrasti specifines pagalbos modelių strategijas, socialinių darbuotojų ir šeimų bendradarbiavimo mechanizmus bei identifikuoti efektyvias pagalbos formas, kurias sudaro tiek individualus, tiek grupinis socialinis darbas.
Praktiniai aspektai socialiniame darbe su riziką patiriančiomis šeimomis
Socialinio darbo praktika dažnai grindžiama individualaus ir grupinio darbo modeliais. Individualus darbas suteikia galimybę identifikuoti šeimos problemas ir numatyti paramos eigą, o grupinis darbas skatina bendradarbiavimą tarp socialinių veikėjų ir skatina tarpusavio pagalbą bei emocinį palaikymą (Johnson, 2001; Kozlov, 2007).
Taip pat skaitykite: Metodologiniai aspektai kriminologijoje
Svarbi socialinio darbo dalis yra socialinių darbuotojų ir paslaugų gavėjų tarpusavio santykiai, kurie dažnai susiduria su iššūkiais, tokiais kaip klientų baimė būti nuasmenintais arba suvokiamais kaip biurokratinės sistemos dalimi (Prakapas, 2007; Crowter ir Cown, 2011). Pasitikėjimo formavimas yra ilgas procesas, kuris dažnai prasideda nuo pirmųjų pokalbių šeimos gyvenamoje vietoje ar dienos centre, suteikiant galimybę šeimai jaustis saugiai ir klientui - aktyviau dalyvauti pagalbos procese.
Tyrimų metu nustatyta, kad motyvacija dalyvauti socialinio darbo teikiamose paslaugose yra esminis veiksnys padedantis užtikrinti pagalbos efektyvumą. Motyvacija kyla iš vidinio noro spręsti problemas ir poreikio gauti pagalbą, o socialiniai darbuotojai turi skatinti šį motyvavimą taip, kad jis ilgalaikiai vyrautų (Johnson, 2001; Gold, 1990).
Interviu su socialinių paslaugų gavėjomis - realaus gyvenimo patirtys
Magistrinio darbo tyrimo metu atlikti interviu su moterimis, kurios yra dienos centro klientės ir auginančios vaikus, atskleidė skirtingus šeimų įsitraukimo į pagalbos procesą lygmenis. Pavyzdžiui, Ingrida, 37 m. moteris gyvena kaimo vietovėje, aktyviai dalyvauja dienos centro veikloje su vaikais; Daiva, 48 m., mieste gyvenanti, kuriai rekomenduota pagalba Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dalyvauja dienos centro veikloje jau trejus metus ir yra labai aktyvi; Valda, 46 m., dalyvauja rečiau, dažniausiai tik susirinkimuose bei individualiose konsultacijose. Šios skirtingos patirtys atspindi ir skirtingus motyvacijos bei pagalbos priėmimo lygius, kurie tiesiogiai įtakoja pagalbos efektyvumą.
Tyrimo metu taip pat buvo užtikrinami pagrindiniai etikos principai - geranoriškumo, pagarbos asmens orumui, teisingumo bei teisės į tikslią informaciją užtikrinimas. Interviu metu dalyviai galėjo laisvai atsisakyti atsakyti į kai kuriuos klausimus, o duomenys buvo konfidencialūs ir anonimiški.
Grindžiamosios teorijos taikymas tyrimų procese: lankstumas ir sistemingumas
Grindžiamosios teorijos metodologinis privalumas yra jos lankstumas ir tikslios procedūros, leidžiančios nuosekliai apdoroti duomenis ir generuoti teorijas, kurios atitinka tiriamos realybės ypatumus. Ši metodika remiasi ciklišku tyrimo proceso modeliu: duomenų rinkimas, kodavimas, interpretacija ir papildomas duomenų rinkimas tol, kol teorinių kategorijų struktūra tampa išbaigta.
Taip pat skaitykite: Socialinių tyrimų metodologija
Tyrimo metu imamasi keturių pagrindinių etikos principų: geranoriškumo, pagarba asmens orumui, teisingumo ir teisės gauti tikslią informaciją. Tai užtikrina kokybišką ir etišką darbo procesą, ypač dirbant su socialinės rizikos šeimomis, kurios dažnai yra pažeidžiamos ir jautrios įvairiems poveikiams.
Grindžiamoji teorija mokslinių tyrimų metodologijoje
Grindžiamoji teorija taip pat yra svarbi edukologinių tyrimų kontekste, kur ji padeda atskleisti sudėtingų socialinių reiškinių struktūras. Jos taikymas leidžia analizuoti kokybinius duomenis sistemingai ir objektyviai, formuojant patikimas teorines išvadas (Tidikis, 2003).
Šis metodas yra plačiai taikomas įvairiose profesinėse srityse, įskaitant socialinį darbą, slaugą, švietimą, kur reikalingas gilus fenomeno supratimas ir praktinių sprendimų kūrimas. Grindžiamosios teorijos tyrimai leidžia mokslininkams ir praktikams kurti tinkamas teorijas konkretiems socialiniams reiškiniams, kurie paskui gali būti pritaikyti veiklos srityse.
Pagrįsta teorija, paaiškinta paprastais terminais
Kompleksinis socialinio darbo su šeimomis požiūris
Baigiamuoju darbo etapu analizuojamos socialinio darbo metodologinės žinios leidžia pažvelgti į socialinę riziką patiriančių šeimų problemas kompleksiškai, naudojant socialinio darbo teorijas ir metodus. Individualūs pokalbiai, tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimai, informacinės paslaugos, grupinės konsultacijos - tai tik dalis priemonių, kurios remiasi individualaus ir grupinio darbo modeliais.
Socialinis darbuotojas kartu su šeima privalo nuolat vykdyti pagalbos planą, kuris dažnai yra koreguojamas remiantis tėvų ir vaikų poreikiais bei pagalbos proceso rezultatų vertinimu. Šis veiklos pobūdis paremias cikliniu modeliu, kai veiksmai ir mintys generuoja naujus poreikius ir jų sprendimo būdus.
Įgalinimas ir socialinės paramos tinklo stiprinimas yra būtini norint sėkmingai integruoti riziką patiriančias šeimas į bendruomenės gyvenimą. Tik tokio požiūrio dėka įmanomas individualaus ir socialinio žmogaus savasties integravimas (Jamesas, 1995; Vilkauskaitė, 2001; Raupienė Kavaliauskienė, 2021).
tags: #grindiamoji #metodologija #magistrinis #darbas #socialines