Nusikaltimai kelia emocijas ir visuomenei, ir specialistams, ir politikams. Sprendimai priimami dažniau remiantis ne objektyviais duomenimis, o visuomenės nuomonės apklausų rezultatais, kurie neretai prieštarauja moksliniam požiūriui. Egzistuoja specialus mokslas, kriminologija, kurio tikslas - į šias problemas pažvelgti be emocijų, kad būtų priimami racionalūs sprendimai. Tai juo labiau aktualu dabartiniame pasaulyje, kuris tampa vis trapesnis - tuo pačiu vis aktualesni darosi socialinės kontrolės klausimai.
Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos katedros prof. Aleksandras Dobryninas teigia, kad visuomenei brangiai kainuoja elementarių žinių stygius nusikaltimų kontrolės ir prevencijos srityje. Pavyzdžiui, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES blogąja prasme tyčinių nužudymų srityje, tačiau apie kokias nors prevencijos programas net nekalbama, nes stinga žinių arba manoma, kad problema išsispręs kaip nors savaime. Profesorius mato vienintelį būdą pakeisti tokią padėtį - turi būti parengti šios srities specialistai.
Vilniaus universiteto indėlis į kriminologijos studijas
Vilniaus universitete šiais metais sukurtos jungtinės tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos magistrantūros studijos bei įkurtas Kriminologinių studijų centras. Tai atlikta 2006 - 2008 m. vykdant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete“. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Teisės institutu.
VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius A. Dobryninas pabrėžia, kad įgyvendintas projektas atskleidė visiškai naujas akademines galimybes Lietuvoje: sukurtos jungtinės tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos magistrantūros studijos. Šios studijos susideda iš Psichologijos ir kriminologijos, Sociologijos ir kriminologijos magistrantūros studijų programų bei vienpakopių Teisės studijų programos atšakos „Kriminologija“.
Kiekvienoje iš trijų programų studijuos apie 10 studentų. Visos programos turi bendrą kriminologinį bloką ir užtikrina atitinkamą psichologijos, sociologijos ir teisės specializaciją išvardintų programų rėmuose. Programų sudėtine dalimi yra kriminologinė praktika, organizuojama Teisės institute. Planuojama, kad studentams paskaitas skaitys ne tik Lietuvos dėstytojai, bet užsienio universitetų profesoriai. Taip pat studentai galės studijuoti kriminologinės disciplinas ir užsienio universitetuose.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Šiais laikais nusikaltimai nepripažįsta sienų, tad ir kriminologija negali būti „lokalinė“. Baigę studijas studentai galės dirbti kaip sociologai, kaip psichologai ar kaip teisininkai, bet kartu, pagal savo kompetenciją, jie bus ir kriminologai. Jie galės dirbti teisėsaugos institucijose, policijos analitiniuose skyriuose, Vidaus reikalų ministerijoje, taip pat bausmių atlikimo sistemoje, savivaldos institucijose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose. Gabiausi studentai galės tęsti studijas doktorantūroje.
Kuriant programas buvo bendradarbiaujama su užsienio partneriais - Europos nusikaltimų ir prevencijos institutu prie Jungtinių Tautų (HEUNI), Freiburgo ir Mančesterio universitetais.
Kartais net mokslininkai painioja kriminalistiką su kriminologija. Kriminalistika siejama su nusikaltimų atskleidimu, jų išaiškinimo metodais. Tuo tarpu kriminologija yra mokslas, kurio tikslas yra išsiaiškinti, kokie veiksniai skatina nusikalstamą elgesį, ir kaip būtų galima užkirsti kelią tokiems socialiniams konfliktams, kurie veda prie nusikalstamos veikos.
Kriminologijos srities tyrimai darosi vis populiaresni visame pasaulyje, kartu kriminologija vis labiau tampa tarpdalykiniu dalyku. Sparčiai plečiantis žmogaus pažinimui suiro tradicinės mokslų klasifikacijos ir perskyros. Šiuo metu plačiai kalbama apie tarpdalykiškumą, sutariama, kad toks požiūris naudingas ir atveria naujas galimybes. Moksliniuose tyrimuose tarpdalykiškumas tampa įprastu, kasdieniu reiškiniu. Tačiau šis naujas požiūris vis dar sunkiai skinasi kelią studijose. Taip yra dėl daugelio priežasčių - dėl administracinių, ekonominių, taip pat ir psichologinių problemų.
Paprastai studijų programas prižiūri atskiros katedros, fakultetai. Tad programos administravimo pasidalijimas yra nelengvas uždavinys ir reikalauja mažų mažiausiai atitinkamos teisinės bazės. Ne mažiau svarbus ir įvairių sričių specialistų gebėjimas rasti bendrą kalbą. Studentai, Vilniaus universitete baigę jungtinės tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos magistrantūros studijas turės kur kas mažiau tokių problemų, nes jau studijų metais turės galimybę patirti, jog mokslinė tiesa nepriklauso vienai mokslininkų saujelei ir įgis kur kas platesnį akiratį.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Kriminologijai būdingas prigimtinis tarpdiscipliniškumas: šį mokslą nuo XVIII a. kūrė filosofai, matematikai, teisininkai. Pats terminas „kriminologija“ naudojamas nuo XIX a. Prie kriminologijos ištakų stovėjo XVIII a. italų filosofas ir ekonomistas Cesare Beccaria, kuris savo raštuose pasmerkė kankinimus bei mirties bausmę, ir anglų juristas, filosofas Jeremy Benthamas.
XIX a. prie kriminologijos raidos prisidėjo psichiatrai, matematikai, sociologai, teisininkai, analizavę nusikaltimų problemas savo mokslų požiūriu. XX a. analizuojant kriminologijos problemas JAV ir Jungtinėje Karalystėje dominuoja sociologija, o didelėje dalyje kontinentinės Europos (taip pat ir Sovietų Sąjungoje) kriminologija laikoma baudžiamosios teisės šaka.
Pamažu tokį tvirtą požiūrį išklibino vis nauji tyrimai, atliekami politikos mokslų, lingvistikos, biologijos, psichologijos specialistų. Gausėjant įvairių sričių tyrimams ir kilus mokslininkų susikalbėjimo problemai, įsitvirtino tarpdisciplininis požiūris.
Sovietų Sąjungoje kriminologija buvo ideologizuota, laikoma kovos prieš „reakcingą klasę“ įrankiu. Buvo vadovaujamasi marksizmo - leninizmo metodologija. Buvo skelbiama, kad sukurta „sovietinė kriminologija“, tačiau ji neturėjo jokio išskirtinio turinio, o reiškė tik tai, kad mokslas yra kontroliuojamas komunistų partijos. Mokslininkai buvo izoliuoti nuo kitų šalių, negalėjo susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais, tad daug kur buvo remiamasi XIX a. pažiūromis.
Lietuvoje naujas požiūris į kriminologiją pradėtas puoselėti palyginus seniai, nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pradžios, inicijavus prof. Jurijui Bluvšteinui. Jis suprato, kad kriminologiją nepakanka dėstyti vien baudžiamosios teisės kontekste ir inicijavo bendradarbiavimą su matematikais, filosofais, sociologais. Atkūrus Nepriklausomybę kriminologijos mokslas Lietuvoje įgijo naują pobūdį. Prasidėjo glaudus bendradarbiavimas su Vakarų mokslininkais. Atsisakyta supratimo, kad kriminologija tėra tik baudžiamosios justicijos pagalbininkė.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
1999 m. VU Filosofijos fakultete sukurtos sociologijos ir kriminologijos bei psichologijos ir kriminologijos magistrantūros. Buvo pasinaudota Kanados Toronto universiteto atitinkama patirtimi. Tačiau tuo metu idėjos iki galo nepavyko įgyvendinti dėl administracinių kliūčių. Naujas galimybes atvėrė ES struktūrinių fondų parama. 2006 m. pradėtas rimtai įgyvendinti tarpkryptinių plečiamųjų kriminologijos studijų projektas.
VU Bendrosios psichologijos katedros vedėjas prof. Gintautas Valickas teigia, kad tarpkryptinės studijos ypač vertingos, nes būsimiems specialistams dar studijų metais sudaro galimybę susipažinti su kitų disciplinų atstovų požiūriu. G. Valickas pažymi, kad pastaruoju metu teisininkai jaučia vis didesnį poreikį atsižvelgti į tai, kokias psichologines pasekmes turi jų sprendimai. Ar ikiteisminio tyrimo procesas psichologiškai netraumuoja jo dalyvių, taip pat ir aukos? Ar žmogus pasitiki teismu, jo sprendimais? Akivaizdu, kad psichologas, norintis prisidėti prie teisinių procedūrų tobulinimo, turi gerai jas išmanyti.
VU Sociologijos katedros lektorė dr. Laimutė Žilinskienė kalbėjo, kad katedra jau ir anksčiau rengė sociologus - kriminologus, tačiau pastebėta, jog būsimiems specialistams stinga psichologijos ir teisinių žinių. Šios žinios būtinos analizuojant, pavyzdžiui, resocializacijos, nusikaltusių asmenų įsijungimo į visuomenę, problemas.
VU Baudžiamosios teisės katedros docentė Anna Drakšienė pažymėjo, kad projektas - novatoriškas. Bene pirmą kartą tarpdalykiškumas įtvirtintas sudarius sutartį dviems VU fakultetams - Teisės ir Filosofijos. Pirmą kartą Teisės fakulteto studentai turi galimybę studijuoti tokius dalykus kaip Asocialaus elgesio psichologija, Nusikaltimų tyrimo psichologija, Paauglių ir jaunuolių psichologija, Priklausomybių psichologija, Marginalinių grupių sociologija, Socialinio tyrimo metodus kriminologijoje, Kokybinių tyrimų metodologija: biografinį metodą, Deviacijų sociologines problemas ir pan. Tokių žinių turėjimas teisininkui leidžia, giliau suvokti ir atrinkti svarbiausius orientyrus taikant teisės normas, dalyvaujant teisėkūros procese ar teikiant siūlymus nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei.
Teisės instituto direktorius dr. Algimantas Čepas pažymi, kad itin svarbu, jog projekte sujungiama pedagoginė ir mokslinė tiriamoji veikla, teorija ir praktika. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas yra būtinybė, iššūkis ir gerų rezultatų prielaida. Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose šiuo metu stebimas kriminologijos studijų „bumas“ - paskaitos vyksta perpildytose auditorijose. Galbūt tai ir Lietuvos ateitis.
Vykdant projektą parengti vadovėliai - „Socialinės deviacijų problemos“ (sudarytoja J. Aleknevičienė), A. Drakšienės, I. Michailovič „Kriminologijos žinynas", A.. Drakšienės, R.Drakšo „Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė", V. Navicko „Graffiti kaip nelegali vizualinė raiška", D. Tureikytės „Socialinių tyrimų metodologija ir metodai kriminologijoje", K. Vanagaitės, G. Valicko „Įtariamojo veido atkūrimas ir atpažinimas".
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra įkurta 1989 m. atkūrus Filosofijos fakultetą. Jos pirmtakas - nuo 1973 m. Vilniaus universitete veikusi Sociologijos laboratorija. Pirmasis katedros vedėjas - habil. dr. Arvydas Matulionis. Vėliau katedrai vadovavo dr. Rasa Ališauskienė, dr. Irena Eglė Laumenskaitė, dr. Vida Kanopienė, dr. Arūnas Poviliūnas. 1996 m. Filosofijos fakultete buvo įsteigta Socialinės teorijos katedra (vedėjas - dr. Aleksandras Dobryninas), 2002 m. susijungusi su Sociologijos katedra. Nuo 2018 m. katedra veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys. Katedros vedėjas - prof. habil. dr. Zenonas Norkus.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedra buvo įkurta 2018 m. Katedros pirmtakas - Kriminologinių studijų centras, veikęs Vilniaus universitete 2008-2017 m. Katedros vedėjas - prof. dr. Aleksandras Dobryninas.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra nuo 2018 m. veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys. Katedros vedėja - doc. dr. Daiva Skučienė.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra tęsia 1992 m. įkurtos Socialinio darbo katedros veiklą, vykdydama socialinio darbo srities mokslinius tyrimus, plėtodama socialinio darbo mokslinių tyrimų sklaidą pasitelkiant STEPP akademinio žurnalo leidybą, koordinuodama socialinio darbo studijų programų įgyvendinimą. Katedros vedėja - doc. dr. Donata Petružytė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedroje vystoma politikos sociologija ir atliekami sociologiniai tyrimai. Katedra atlieka empirinius posovietinių šalių tyrimus, daugiausia dėmesio skiria Lietuvos visuomenės ir politinių institucijų analizei. Katedroje dirba skirtingų viena kitą papildančių specializacijų (lyginamosios politikos, politinės sociologijos, politinės psichologijos, politinės komunikacijos, socialinių mokslų filosofijos ir metodologijos) tyrėjai, katedroje sukaupta didelė kiekybinių ir kokybinių tyrimų bazė. Katedros vedėja - prof. dr. Ainė Ramonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (Po)sovietinės atminties studijų centras (Po)sovietinės atminties studijų centro tikslas - rinkti, saugoti ir analizuoti amžininkų liudijimus apie sovietmetį, Atgimimo laikotarpį ir transformacijos laikmetį, kaupti ir dalytis sakytinės istorijos ir atminties studijų metodologine patirtimi ir įgūdžiais. Centro veikloje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir kitų institucijų tyrėjai ir studentai. Centras įkurtas 2019 m., tačiau jo tyrėjai savo veiklą pradėjo 2009 m. Per tą laiką centras yra sukaupęs daugiau nei 600 sakytinės istorijos interviu archyvą, kurį sudaro interviu su Sąjūdžio kūrėjais sostinėje ir kitose Lietuvos vietovėse, pogrindžio ir alternatyviųjų sambūrių sovietmečiu dalyviais, kiti gyvenimo sovietmečiu ir transformacijos metais patirtis atskleidžiantys interviu su įvairių Lietuvos vietovių gyventojais. Centro vadovė - prof. dr.
Katedros veiklos kryptys:
- Kriminologijos katedra siekia inicijuoti ir koordinuoti šiuolaikinius kriminologinius tyrimus bei užtikrinti tarpdalykinio kriminologinių žinių praktinio taikymo, mokymo ir mokslinių tyrimų integraciją.
- Atsižvelgiant į sukauptą mokslinę patirtį ir Katedros narių kompetenciją kriminologiniai tyrimai orientuojami į šiuolaikinių kriminologinių diskursų analizę bei jos praktinio įgyvendinimo aspektus akcentuojant inovatyvų mokslinio tyrimo metodų taikymą ir etikos principų užtikrinimą.
- Šis tyrimų laukas apima tokias kriminologijos ir kriminalinės justicijos temas kaip teoriniai deviacijos ir socialinės kontrolės aspektai, kriminalinės justicijos filosofinės ir sociologinės problemos, bausmių ir reintegracijos politika, nepilnamečių delinkvencija, saugumo miestuose užtikrinimo problemos, medijos ir nusikaltimai, smurtas ir jo recepcija visuomenėje, korporacinių nusikaltimų bei korupcijos prevencija ir kontrolė, metodologinės inovacijos kriminologijoje (naratyvinė analizė, vizualiniai metodai, didelių duomenų ir tekstų analizė, etc.).
Sociologijos katedros misija - užtikrinti sociologijos kaip savarankiškos ir nepakeičiamos socialinių mokslų disciplinos tyrimų ir studijų tradicijos inovatyvią tąsą Lietuvoje.
Katedros veiklos kryptys:
- Koordinuoti katedros mokslininkų vykdomus mokslo ir švietimo, politikos, šeimos, gyvenimo kelio, miesto, istorinės lyginamosios sociologijos tyrimus
- Bendradarbiaujant su studijų programų komitetais užtikrinti sociologijos bakalauro ir sociologijos magistro studijų programų vykdymą
- Bendradarbiaujant su Sociologijos doktorantūros komitetu ir kitais Sociologijos ir socialinio darbo instituto padaliniais, dalyvauti sociologijos doktorantūros studijų ir tyrimų vykdyme
- Drauge su Klaipėdos universiteto sociologais leisti žurnalą.
Socialinės politikos katedros nariai vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus socialinės politikos ir socialinės gerovės srityse. Teikia ekspertines konsultacijas bei įžvalgas politikos formuotojams ar socialinę politika įgyvendinančioms institucijoms. Socialinės politikos katedros nariai dalyvauja tarptautiniuose socialinės politikos tyrimų tinkluose, viešina tyrimų rezultatus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.
Mokslinių tyrimų kryptys: socialinio darbo profesijos raida; globalizacijos kontekste kintantys socialiniai iššūkiai bei socialinio darbo strategijų ir metodai; socialinių paslaugų sistemos ir organizacinių modelių transformacijos; žmogaus teisės, socialiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirtis, diskriminacija, o taip pat jų integracijos ir įgalinimo problemos šiuolaikinėje visuomenėje; socialinės inovacijos.
Socialinio darbo studijų programos: socialinis darbas (bakalauras ir magistras). Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas nuo 1992 metų. Katedros mokslininkai aktyviai dalyvauja sociologijos krypties doktorantūros procese, siūlydami aktualias socialinio darbo mokslinių tyrimų temas ir vadovaudami doktorantams.
Taikomoji elgesio analizė (ABA) kriminologijoje
Yra daugybė autizmo intervencijos strategijų, tačiau taikomoji elgesio analizė (angl. Taikomoji elgesio analizė - tai mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose.
ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus.
Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.
Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. V. Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize.
Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.
Lietuvoje pradeda dirbti vis daugiau profesionalų, teikiančių ABA terapijos paslaugas. Jau dabar galite pasirinkti paslaugos teikėją, kurio filosofinis požiūris į intensyvų elgesio terapijos intervencijos taikymą sutampa su jūsų. Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus. Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai. Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti. Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai. Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį. Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu).
Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote. Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis. Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine.
Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują.
Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją. Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.
Tai bus vienas pirmųjų klausimų, kurį užduosite ABA specialistams. Tai labai natūralu, nes visi norime kiek galima greitesnio rezultato, o ir išlaidos terapijai nemenkos. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.
Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė. Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.
Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą. Ką šis sertifikatas reiškia Jums? Jis parodo specialisto kvalifikaciją, o ši - kad galite juo pasitikėti, nes jis dirbs su Jūsų vaiku. Kadangi BCBA sertifikavimo procedūra yra ilga, sudėtinga ir reikalaujanti didelio finansinio indėlio, patartumėme atkreipti dėmesį į tai, kad yra specialistų, kurie dar neturi BCBA profesinio sertifikato, bet daugelį metų aktyviai dirba šioje srityje ir turi daug žinių bei didžiulę patirtį.
Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą. Švietimo įstaigą, kurią lanko Jūsų vaikas, reikėtų pakviesti tapti vaiko individualios programos įgyvendinimo komandos nariu.
tags: #socialiniu #tyrimu #metodologija #ir #metodai #kriminologijoje