Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Europos Sąjungoje kasmet pražudo per 3 400 gyvybių. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose.
Ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą.
Išmokų rūšys ir dydžiai
Ligos išmokos dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
| Išmokos rūšis | Aprašymas | Pastabos |
|---|---|---|
| Ligos išmoka | Skiriama apdraustiesiems, kai nėra reikalo laukti socialinio draudimo stažo | Dydis 77,58 % kompensuojamojo uždarbio |
| Netekto darbingumo kompensacija | Mokama periodiškai po darbingumo netekimo nustatymo | Mokėjimas iki nustatyto termino pabaigos |
Profesinių ligų situacija ir priežastys
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos. Dažniausios profesinių ligų priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Praktiniai veiksmai po nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos nustatymo
- Užtikrinti skubią medicininę pagalbą ir dokumentuoti sužalojimus ar ligos diagnozę.
- Pranešti darbdaviui ir, jei reikia, valstybės institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai).
- Gauti oficialius medicininius dokumentus bei darbo neįgalumo pažymas reikalingoms išmokoms gauti.
- Kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo netekimo nustatymo, jeigu tai aktualu.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Dažniausios profesinių ligų priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga.
- Sumažinti triukšmo ir vibracijos poveikį darbo vietoje.
- Organizuoti tinkamą darbo ergonomiką ir mokyti darbuotojus saugaus kėlimo bei judesių praktikų.
- Stiprinti rizikų vertinimą statybos, transporto, apdirbamosios pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.
Informacijos šaltiniai ir komunikacija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #apsauga #nelaimingu #atsitikimu #darbe #atveju