Neapmokestinamos kompensacijos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ypatumai Lietuvoje

Per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį gyventojų pajamų mokestis keitėsi ne kartą. Remiantis 1990 metų įstatymu šis mokestis sudarydavo nuo 18 iki 33 proc. 1994 metais priimtas įstatymas numatė 3 GPM tarifus- 10, 20 ir 30 proc. dydžio. Tuo metu gaunant didesnį darbo užmokestį tekdavo sumokėti ir didesnę GPM dalį. Lietuvoje buvo įsivyravusi ryški progresinė mokesčių sistema. Nuo 2003 metų įsigaliojo įsigaliojo 2 GPM tarifai. Darbo užmokestis apmokestinamas 33 proc., o kitos gaunamos pajamos- 15 proc. tarifu. Laikui einant darbo užmokesčio 33 proc. tarifas buvo vis mažinamas ir pereita prie bendro visoms gaunamoms pajamoms 15 proc. tarifo. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas įsigaliojęs dar 2002 m. liepos mėnesį nustato gyventojų pajamų, kurios yra apmokestinamos pajamų mokesčiu, apmokestinimo tvarką.

Kas yra GPM ir kas juo apmokestinama?

GPM (gyventojų pajamų mokestis) yra valstybinis mokestis, kuris yra taikomas visiems šalyje gyvenantiems bei gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Pajamų mokesčio mokėtojais laikomi visi pajamų gavę arba jų uždirbę gyventojai. Taigi, GPM taikomas tiek nuolatiniams, tiek nenuolatiniams šalies gyventojams gaunantiems pajamas Lietuvos teritorijoje. Nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal GPMĮ laikomi: fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos teritorijoje; fiziniai asmenys, kurių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvos teritorijoje; fiziniai asmenys, kurie mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje nuolat arba su pertraukomis išbūna ilgiau nei 183 dienas per metus; fiziniai asmenys, kurie yra Lietuvos piliečiai, bet nėra išbuvę šalyje ilgiau nei 183 dienas, tačiau atlyginimas pagal darbo sutartį yra mokamas Lietuvoje.

GPM apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbamos pajamos: darbo užmokestis, autoriniai bei kito tipo honorarai ir pajamos, kapitalo pajamos. Kadangi dažniausiai GPM yra mokamas nuo darbo užmokesčio - dažniausiai jį VMI sumoka darbdavys. Šį mokestį įmonė privalo deklaruoti už kiekvieną mėnesį iki ateinančio mėnesio 15 dienos. Ne darbo užmokesčio pavidalu gaunamas pajamas gyventojai GPM apskaičiuoti bei sumokėti patys. Gaunant papildomų pajamų privaloma pildyti metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti VMI GPM iki gegužės 1 dienos.

GPM taikomos lengvatos, taip pat yra neapmokestinamos pajamos ir apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka. Neapmokestinamomis pajamomis laikomos įvairios pašalpos, kompensacijos ir kt.; apmokestinamųjų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydį). GPM įstatymo 16 straipsnyje apibrėžiama apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka. GPM tarifo dydis priklauso nuo pajamų šaltinio: darbo santykių pajamos dažniausiai apmokestinamos 20-32 proc. diapazone, o ne darbo santykių pajamos - 15-32 proc. diapazone priklausomai nuo sumos ir metų.

GPM tarifai ir pagrindinės apmokestinimo taisyklės

  • Darbo santykiai ar jų esmę atitinkančios pajamos: pagrindinis tarifas - 20%, viršijus tam tikras ribas - 32% (priklauso nuo metų ir pajamų dydžio).
  • Ne darbinių pajamų dalys (pvz., individualios veiklos pajamos, dividendai, palūkanos, nekilnojamojo turto pajamos): 15% tarifu, su tam tikromis išimtimis ir pertvarkomis priklausomai nuo metų.
  • Neatsimena lengvatoms ir NPD reikšmėms, kurios keičiasi priklausomai nuo šeimos sudėties, vaikų skaičiaus ir kitų aplinkybių; NPD gali būti naudojamas sumažinti mokėtino mokesčio dydį.

Metinėje deklaracijoje A klasė apima pajamas iš Lietuvos apmokestinamojo vieneto ar užsienio apmokestinamojo vieneto nuolatinės buveinės, bei pajamas susijusias su darbo santykiais. B klasės pajamos - visos A klasei nepriklausančios pajamos. Darbo užmokesčio mokesčio apskaičiavimas dažnai vyksta per įmonių buhalteriją: (Darbo užmokestis - NPD) x 20% = GPM.

Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga

Individualios veiklos pajamos skaičiuojamos taip: (Pajamos - išlaidos) x 15% - kreditas. Jei metinis pelnas neviršija 20 000 eur, taikomas 5% tarifas. Pajamų mokesčio tarifas kyla iki 15% didesnėms pajamoms.

Seimas nuosekliai atnaujina GPM taisykles: atsiranda papildomos lengvatos vaikams, atskiras apmokestinimas ūkininkams, įmoka už verslo liudijimus, bei įtrauktos papildomos nuostatos, susijusios su pensijų kaupimu ir gyvybės draudimo įmokomis. Nuo 2025 metų pradėtos įvesti papildomos nuostatos dėl NPD ir papildomų išlygų į įvairias pajamų rūšis.

Neapmokestinamosios ir apmokestinamos pajamos

Neapmokestinamos pajamos nustatomos GPMĮ 17 straipsnyje ir gali būti dalinai apmokestinamosios arba visai neapmokestinamos. Taip pat taikomas NPD dydis, kuris priklauso nuo pajamų dydžio ir gyventojo šeimos situacijos. Apmokestinamos pajamos apima šias kategorijas: darbo užmokestis, autoriniai ir honorarai, dividendai, palūkanos, pardavimo bei mainų pajamos ir kt.

Neutraliai žiūrint į mokestinę naštą, GPM įstatymo nuostatos siekia užtikrinti, kad pajamos būtų apmokestintos sąžiningai ir atsižvelgiant į šeimos situaciją bei paveldėjimo ar pagalbos teikimo aspektus. Gyventojų deklaravimo tvarka skirta užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku ir teisingai. Papildomai Seimas svarsto reformas dėl papildomų NPD ir išlaidų atskaitymų ribų.

GPM lengvatos ir išlaidos, kurių dalis atlyginama ar atimama

  1. Gyvybės draudimo įmokos; pensijų kaupimo įmokos; už studijas ar profesinį mokymą sumokėtos įmokos; palūkanos už būsto paskolas, laikomos iki 2009 m. sausio 1 d. nuostatų laikotarpiu.
  2. Iš pajamų atimamos išlaidos ir tam tikros finansinės išskaitos (pvz., individualiai veiklai reikalingos išlaidos, leidžiami atskaitymai).
  3. Apribojimai: bendros atimamų išlaidų sumos neturi viršyti 25% visų apmokestinamųjų pajamų.

Apmokestinamos ir deklaruojamos pajamos: 2025-2026 metų kontekstas

GPM tarifas dažnai priklauso nuo to, ar pajamos gaunamos iš darbo santykių, ar iš individualios veiklos, ar iš investicijų. 2025 metais darbo užmokesčio dalis iki tam tikrų VDU ribų apmokestinama 20%, o viršijus ribas - 32%. Papildomai taikomas NPD, kuris priklauso nuo mėnesinio atlyginimo ir yra skaičiuojamas pagal nustatytas formulės. Tuo tarpu ne darbo santykių pajamų dalys yra apmokestinamos 15%, o kai kurios ribotos dalys - 5% arba 20% pagal apibrėžtas ribas.

Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?

Ūkininkai turi atskirą progresinį mokesčio tarifą žemės ūkio veiklai: iki 60 VDU - 15% su papildomu mokesčių kreditu; viršijusiems - 20%. Individualios veiklos pajamoms taikomas bendras progresinis apmokestinimas, o metinėms pajamoms iki 42 500 eurų taikomas 20% tarifas, o viršijus - 32% didžiausio tarifo paviršiaus. Taip pat numatyta, kad verslo liudijimais gaunamų pajamų dalis gali būti apmokestinama 15% tarifu iki nustatytų ribų.

Reikšmingi faktai apie deklaravimą

Metinė pajamų mokesčio deklaracija privaloma nuolatiniams Lietuvos gyventojams, turintiems įsipareigojimą perskaičiuoti pajamų mokestį arba naudoti B klasės pajamas. Deklaraciją reikia pateikti iki gegužės 1 dienos, jeigu pajamos gautos iš užsienio ar turto pardavimo, ar buvo taikytos NPD ar lengvatos. Deklaravimo procesas ir mokesčių sumokėjimas yra reglamentuojami GPM įstatymo 5 skyriaus 27 straipsnyje.

Kaip pirmą kartą pateikti mokesčių deklaraciją: pradedančiųjų vadovas iš CPA

pagrindinės meta dalys

GPM įstatymas apibrėžia mokesčio mokėtojus, mokestinį laikotarpį (kalendoriniai metai), mokestines prievoles ir išsamias nuostatas valstybinio finansavimo bei savivaldybių biudžetams. Svarbu suprasti, kad pagrindinis teisės aktas - Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ).

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

tags: #kompensacijos #neapmokestinamos #pajamos