Širvintų rajono vakaruose, pušynų apsuptyje, įsikūręs Čiobiškio miestelis, juosiamas Neries. Ši vietovė, turinti gilias istorines šaknis, mena ne tik didikų laikus, bet ir vaikų globos tradicijas. Čiobiškio vaikų globos namų istorija glaudžiai susijusi su dvaro istorija, kuris per šimtmečius buvo daugelio kartų namai.
Čiobiškis - kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 22 km į pietvakarius nuo Širvintų, prie Neries ir Musės upių santakos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Veikia biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-19020), išlikęs buvusio dvaro pastatų ansamblis, kur dabar veikia Čiobiškio pagrindinė mokykla ir Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.
Šaltiniuose Čiobiškis (Tiabiszki) minimas nuo 1528 m. XVI a. Čiobiškis jau buvo prekybinis miestelis, turintis Magdeburgo teises, pro čia ėjo vandens ir sausumos keliai, jungiantys Jonavą, Kauną, Kernavę, Vilnių. Vėliau plečiantis Jonavai ir Širvintoms, miestelis sunyko.
XVI a. įkurtas dvaras, vėliau priklausęs Švikovskių ir Pilsudskių giminėms, tapo svarbiu regiono centru. Pastariesiems valdant, XIX a. pradžioje buvo pradėti statyti mūriniai dvaro sodybos pastatai. Manoma, kad Čiobiškio dvaro sodyba pastatyta pagal lietuvių klasicizmo pradininko Lauryno Gucevičiaus projektą.
Konstantinas Tiškevičius, 1857 m. atlikęs žymiąją ekspediciją nuo Neries ištakų iki žiočių, savo knygoje „Neris ir jos krantai“ rašė: „Čiobiškis yra žemvaldžio Pilsudskio dvarelis. Neries krante senų medžių ir sodų žalumoje baltavo jo mūro rūmai, švytėjo ilgais šiltnamiais palei Neries krantą. Prie rūmų bolavo ir grakšti bažnytėlė, nors nedidelė, ką tik baigta statyti. Gyvenamieji rūmai yra vieni iš tų retų ir puikių trobesių, kurių taip maža beaptinkame mūsų šalyje. Nė neklausk, pagal kieno planą jie statyti. Drąsios jų proporcijos ir dailūs kontūrai rodo Gucevičiaus architektūros meną.“
Taip pat skaitykite: Informacija apie Širvintų slaugos ligoninę
Čiobiškio dvaras yra vienas išskirtiniausių klasicizmo stiliaus dvarų Lietuvoje.
Tačiau svarbiausia dvaro istorijos dalis prasidėjo XX a., kai jis tapo vaikų globos namais. Būtent čia daugybė našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rado prieglobstį ir šilumą.
Čiobiškio dvaras
Vaikų prieglauda tarpukariu
Kitąmet sukanka 90 metų, kai 1923-iaisiais Čiobiškio dvaras (buvę Pilsudskio rūmai su 60 ha ūkiu) atiteko valstybei. Tuojau pat dvaravietėje buvo įsteigta valstybinė vaikų prieglauda, kurioje gyveno našlaičiai ir pamestinukai. Vienu metu Čiobiškyje galėjo prisiglausti apie 150 vaikų.
Taip pat skaitykite: Globos centras Širvintose
Dvaravietėje buvo įkurta prieglaudos auklėtinių pradžios mokykla. Joje auklėtiniai buvo mokomi įvairių darbinių įgūdžių, veikė siuvykla, knygrišystės dirbtuvės. Nors visą laiką prieglauda liko valstybine įstaiga, nuo 1928 metų jai vadovauti buvo patikėta Kauno seserų benediktinių kongregacijai. Čiobiškio vaikų prieglaudoje dirbo daugiausia šios kongregacijos seserų (net dvylika).
Vaikų prieglaudos gyvenimo akimirkos kartais praslysdavo į prieškario spaudos puslapius. Išpopuliarėjus turizmui, nemažai keliautojų užsukdavo ir į Čiobiškį. Juos viliojo graži gamta, artima Kernavės kaimynystė. Keliautojai savo akimis norėjo pamatyti ir netoliese esančią vadinamąją „demarkliniją“ su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu. Padaugėjus keliautojų, šalies valdžiai netgi kilo mintis Čiobiškyje įsteigti namus pravažiuojantiems, kad šie turėtų kur apsistoti. Tam net buvo skirta 10 tūkst. Kadangi Čiobiškyje nebuvo jokio viešbučio, turistai dažnai pasiprašydavo nakvynės Vaikų prieglaudoje.
1936 metais Čiobiškyje apsilankė „Ryto“ literatūrinis darbuotojas, pasivadinęs J. Bastūnu. Savo straipsnyje Bastūnas teigė Čiobiškyje esant „visokių istorinių įdomybių“.
Pasakojimų apie Čiobiškį anuomet spausdino ir „Diena“. Anot „Dienos“, tos karvės veislė užsiliko ir iki tų dienų. Ne veltui užsiminėme apie vaikų prieglaudą.
1936-ųjų pabaigoje „Diena“ išspausdino dar vieną pasakojimą apie apsilankymą Čiobiškyje. Straipsnio autorius teigia paprašęs seserų leisti našlaitėmis pasikalbėti. Kalbėjosi apie mamas. Straipsnio autorius St. „Tas pats ir su berniukais. Tie irgi pasiilgę motinos, švelnaus žodžio. Juk juos myli vienuolės. Jie švarus, nusiprausę, kojytės ir rankutės baltos, lovytės taip pat švarios. Čia šimtą kartų geresnis gyvenimas, negu tokioj Merkinėj, kur vaikutis nė pieno, nė cukraus niekada negauna.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Širvintų Globos Namus
Širvintų herbas
Pokario metai ir specialioji mokykla
Vaikų prieglauda Čiobiškyje veikė ir II pasaulinio karo metais, ir į Lietuvą 1944-aisiais sugrįžus sovietams. Šie juos pertvarkė į tarybinius Vaikų namus. 1959 metais Čiobiškio vaikų namai buvo reorganizuoti į mokyklą-internatą, o pastaroji 1965 metais - į Specialiąją mokyklą (berniukų koloniją), kuri veikė iki 1995 metų.
1945 m. dvare veikė Lietuvos partizanų Didžiosios kovos apygardos vienas rinktinės štabų, kuriam vadovavo J. Misiūnas - Žalias Velnias.
Čiobiškio dvaras šiandien
Nuo 1965 iki 2011 m. Čiobiškio dvare veikė specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.
Šiandien dvaras turi naujus šeimininkus, kurie kelia jį naujam gyvenimui. Dvaras atviras poilsiautojams ir svečiams, norintiems paminėti neužmirštamas progas.
Nuo pat pirmų dienų dvaro duris miestelio bendruomenei ir visuomenei atvėrusi Eugenija vis sukasi įvairių sumanymų ir projektų bei rekonstrukcijų vykdymo rate. Pagrindiniai prioritetai skiriami edukacijai, kultūrai ir rekreacijai. Čia kasdien darbas darbą veja. Šiuo metu senoji mokykla reorganizuojama į turizmo ir aktyvaus poilsio centrą, vyksta paruošiamieji SPA centro ir lauko baseino darbai, atkuriamas 5 ha parkas. Buvusios arklidės savo funkcijų nebeatlieka, todėl buvo pertvarkytos į restoraną.
Čiobiškio dvaras yra tapęs antraisiais kūrybiniais namais dalininkams, susirenkantiems į tapybos plenerus.
Pasak E.Vagnerienės, jie bus paminėti ir Čiobiškyje, nes Čiobiškio vaikų namai yra glaudžiai susiję su žydų istorija. Knygoje apie arkivyskupą Teofilių Matulionį rašoma, kad jis, kaip ir daugelis Lietuvos vyskupų, teikė pagalbą slapstant iš getų pabėgusius žydus. Jam tarpininkaujant, Kauno benediktinės apsiėmė globoti iš geto ištrūkusią vos trejų metukų būsimą pasaulinio garso pianistę Esterą Elinaitę. Iš pradžių ją prižiūrėjo ilgametė vyskupo Matulionio talkininkė sesuo Agota Misiūnaitė, vėliau Estera, kaip ir daugelis kitų žydų vaikų, susukti į kailinius, buvo nugabenta į benediktinių administruojamus Čiobiškio vaikų namus.
E.Vagnerienė teigė, jog 9 statinių Čiobiškio dvare atgulė neišsenkami ir nuolat atgaivinami istorijos klodai.
Penktadienį, rugsėjo 20 d, Lietuvos paštas išleido architekto Arūno Eduardo Paslaičio kurtą pašto ženklą, skirtą Čiobiškio dvarui. Pašto ženklo nominalas - 1,70 Eur, tiražas - 15 tūkst. vnt. Naujasis ženklas priklauso tęstinei pašto ženklų serijai „Lietuvos paveldas.
Iš dvaro sodybos teritorijos matosi 1810-1816 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nors architekto autorystė dokumentiškai nepatvirtinta, manoma, kad ją, kaip ir dvarą, projektavo L.Stuoka-Gucevičius. 1907 m. bažnyčią konsekravo Vilniaus vyskupas Eduardas Ropas. Tais pačiais metais kunigas Stanislovas Šlamas joje pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas.
Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ypatinga, nes turi dvi vienodas varpines. Vienoje jų - trys gražiai skambantys varpai, nulieti belgų meistro, o kitoje - laikrodis. Bažnyčioje yra fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas.
Prie kaimo, pušyne, yra senųjų apylinkių gyventojų Čiobiškio pilkapynas. Ties Musės ir Neries santaka būta senovės gyvenvietės (rasta daug keramikos šukių, pentinis kirvis, įvairių metalo dirbinių).
Keliaujant po Čiobiškį, verta aplankyti ir kitus lankytinus objektus:
- 1933 m. pastatytas arkinis gelžbetoninis tiltas per Musę, pavadintas transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno garbei.
- Pikuolio kalnas (Janionių piliakalnis).
- Ledynmečio suformuotos olos šalia Rynos upelio Rusių Rago kaime.
- 1900 m. pastatytas vandens malūnas Čiobiškyje.
- Kryžius ištremtiems ir sovietiniuose lageriuose įkalintiems asmenims atminti.
Didžiausias Čiobiškio traukos objektas - 1935 m. pastatytas lininis keltas per Nerį, vienintelis visoje Lietuvoje technikos paminklas, kuriuo keliautojai ir turistai vyksta iš Čiobiškio į Kaišiadoris. Jis yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Šis keltas unikalus, nes nenaudoja degalų ir elektros energijos - jį prilaiko tvirtas plieninis lynas, neša Neries upės srovė.
Čiobiškis - tai vieta, kur susipina istorija, gamta ir kultūra. Čiobiškio vaikų globos namų istorija yra svarbi šio krašto dalis, liudijanti apie žmonių gerumą ir rūpestį tais, kuriems to labiausiai reikia. Apsilankę Čiobiškyje, galėsite ne tik pasigrožėti dvaro architektūra ir gamtos grožiu, bet ir pajusti šios vietos dvasią, persmelktą istorijos ir žmogiškumo.