Ne paslaptis, kad šiandien žiniasklaida daro didelę įtaką vyraujančiai visuomenės nuomonei ir pažiūrų formavimui. Jis gali pasireikšti stereotipų apie socialines problemas įtvirtinimu arba tam tikrų socialinių grupių atskirtimi. Žiniasklaidai paprastai priskiriame du vaidmenis: tiesos skleidėjos ir nuomonės formuotojos.
Šiuo straipsniu nagrinėjamas žiniasklaidos kaip nuomonės formuotojos vaidmuo, t. y. Pastaruosius dvejus su puse metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ vykdė projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“.
Anot jos, smurtas šeimoje yra sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis - fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Šios prievartos tikslas - kontroliuoti savo partnerę. Smurtautojai pasitelkia baimės, kaltinimo, gėdos ir įbauginimo strategijas, jie taip pat grasina, žaloja aukas ar jų artimuosius.
Smurto Formos
Smurto formų yra keletas: fizinis, psichologinis (emocinis ir verbalinis), seksualinis, ekonominis. Lengviausiai atpažįstama smurto forma yra fizinis smurtas, tačiau vis dažniau galima išgirsti ir apie taikomą psichologinį smurtą, nors neretai, neturint specialių žinių, tampa sunku įvardinti kaip tai pasireiškia. Sunkiausia yra atpažinti ekonominį ir seksualinį smurtą, ypač, kai tai vyksta santuokoje.
Atsižvelgiant į tai, kad smurtas ne visada gali būti akivaizdus, svarbu suprasti jo formas ir požymius.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Fizinis Smurtas
Dažniausiai pasitaikanti smurto forma - fizinis smurtas. Ši smurto rūšis apibūdinama kaip veiksmai, sukeliantys kūno sužalojimą ar skausmą, pavyzdžiui, stumdymas, smūgiai, spyriai, mušimas daiktais, smaugimas, deginimas, uždarymas ar suvaržymas prieš žmogaus valią.
Psichologinis (Emocinis) Smurtas
Sunkiau atpažįstamas psichologinis (emocinis) smurtas - nuolatinis elgesys, menkinantis žmogaus savivertę ar pažeidžiantis emocinį saugumą. Psichologinis (emocinis) smurtas gali pasireikšti įžeidinėjimais, patyčiomis, nuolatine kritika, kaltinimais, grasinimais, manipuliacijomis, izoliavimu nuo draugų ar šeimos narių bei kontrole, ką kitas žmogus gali daryti ar su kuo turėtų bendrauti.
Seksualinis Smurtas
Kalbant apie seksualinį smurtą, ši smurto rūšis nėra vien tik prievartavimas. Seksualinis smurtas pasireiškia ir bandymu išprievartauti, prisilietimais be sutikimo, seksualiniu žeminimu ar reikalavimu būti nuogam taip pat verčiant atlikti seksualinius veiksmus, kuriems prieštaraujate.
Ekonominis Smurtas
Kontrolė, susijusi su pinigais ar materialinių išteklių ribojimu, siekiant riboti žmogaus savarankiškumą, vadinama ekonominiu smurtu. Ši smurto rūšis pasireiškia: draudimu dirbti, griežtu pinigų ribojimu ar atėmimu, be to, ekonominio smurto atveju pasitaiko atveju, kai bandoma slapta sudaryti kitam žmogui skolų.
Socialinis Smurtas
Socialinio smurto atveju, bandoma izoliuoti žmogų nuo jį supančios aplinkos. Ši smurto sąvoka apima draudimą bendrauti su šeima ar draugais, nuolatinį sekimą, veiksmų tikrinimą ar net reputacijos žlugdymą visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Skaitmeninis (Elektroninis) Smurtas
Smurtas, vykstantis internetu ar kitų technologinių įrenginių pagalba, vadinamas skaitmeniniu arba elektroniniu smurtu. Persekiojimas žinutėmis, grasinimai ar patyčios socialiniuose tinkluose, slaptas kito žmogaus sekimas programėlėmis bei intymių nuotraukų platinimas be sutikimo susideda į sąvoką apie skaitmeninį ar elektroninį smurtą.
Smurto Priežastys ir Pasekmės
Apibendrinus, sisteminis smurtas artimoje aplinkoje yra galios tarp vyrų ir moterų disbalanso pasekmė, todėl žiniasklaidoje pavadinus juos konfliktu ar šeimos barniu, pavaizdavus įvykius taip, kad kaltė būtų perkeliama nukentėjusiajai, nekalbama apie pagrindinį faktorių, kuris priveda prie šių įvykių. Išsiaiškinus pamatines šios problemos priežastis, aiškėja, jog agresorius jaučiasi turintis teisę prieš nukentėjusiąją piktnaudžiauti savo galia ir kontrole. Daugeliu atveju, sisteminis smurtas yra sąmoningas pasirinkimas, taigi, smurtautojui turi tekti visa atsakomybė už jo atliktus veiksmus.
Jeigu asmuo jaučiasi įbaugintas, nuolat stengiasi įtikti, kad išvengtų kito pykčio, jaučia kaltę ar gėdą nepaisant to, kad nėra kaltas, taip pat, bijo pasakyti savo nuomonę, yra atskirtas nuo kitų, tai gali būti smurto požymiai. Svarbu pabrėžti, tai, kad smurtas niekada nėra aukos kaltė. Jis dažnai prasideda nuo mažų, iš pirmo žvilgsnio lyg nekaltų veiksmų ar žodžių, kurie palaipsniui stiprėja.
Smurtas Lietuvoje: Statistika ir Įstatymai
Smurtas yra vis dar opi ir jautri problema Lietuvos visuomenėje. Lietuvoje nuo 2011 m. priimtas įstatymas, kuris gina asmenis nuo smurto privačioje erdvėje t. y. smurtas šeimoje dabar traktuojamas kaip atskira nusikalstama veika. Įstatymas parengtas siekiant, kad smurto atvejų būtų kuo mažiau, kad būtų operatyviai reaguojama į kiekvieną smurto privačioje erdvėje atvejį, kad nei vienas smurto atvejis neliktų be atsakomybės, smurtautojams pritaikant prevencines poveikio priemones, o nukentėjęs asmuo būtų apsaugotas ir gautų reikiamą pagalbą.
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis (toliau - OSPD) smurtą dažniausiai patiria moterys, Pagal OSPD, 2023 m. buvo užregistruoti 4 333 smurto artimoje aplinkoje nusikaltimais įtariami (kaltinami) asmenys, (1,3 proc. mažiau nei 2022 m.). Iš jų 85 proc. buvo vyrai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Verta pažymėti ir tai, kad 2024 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymų vykdyta gyventojų apklausa rodo, kad absoliuti dauguma, 90 proc., Lietuvos gyventojų mano, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys. Daugiau kaip pusė 58 proc., nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje pagalbos niekur nesikreipė.
Smurto mastas visuomet buvo didelis, tačiau verta pridurti, kad su smurtiniu elgesiu galima susidurti visur - artimoje aplinkoje, neformaliose bei formaliose vietose (pvz.: laiptinėse, autobusų stotelėse, gydymo įstaigose ir pan.) Tačiau remiantis Kretingos moterų informacijos ir mokymų centro direktorės J. Cinskienės, viešai išsakyta nuomonę, kad dažniausiai smurtauja artimi žmonės, su kuriais sieja emocinis ryšys.
Statistiniai duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje
| Metai | Smurto artimoje aplinkoje nusikaltimais įtariami (kaltinami) asmenys | Vyrų dalis | Gyventojų, manančių, kad smurtas nepateisinamas | Nukentėjusiųjų, kurie nesikreipė pagalbos |
|---|---|---|---|---|
| 2022 | 4390 | - | - | - |
| 2023 | 4333 | 85% | - | - |
| 2024 (apklausa) | - | - | 90% | 58% |
Smurtas Europoje: Tendencijos ir Priemonės
Apžvelgus Lietuvos Respublikos situaciją smurto kontekste, svarbu atkreipti dėmesį ir įvertinti platesnį kontekstą. Nacionaliniai duomenys įgauna dar gilesnę prasmę tada, kai juos lyginame su tendencijomis Europos Sąjungoje.
Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo mėn. vykusios apklausos metu, buvo apklaustos 114 023 moterys, 18-74 metų. Apklausos metu, kurią koordinavo Eurostat, ES pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas, gautais duomenimis, kas trečia moteris ES, nuo 15 metų, yra susidūrusi su smurtu. Net 17 proc. moterų patyrė intymaus partnerio smurtą. Net apie 30 proc. moterų ES per savo gyvenimą yra patyrusios fizinį smurtą, grasinimus ir (arba) seksualinį smurtą. Apie 13 proc. moterų patyrė fizinį smurtą ar grasinimus be seksualinio smurto, o net 17 proc. moterų, apklausos duomenimis, patyrė seksualinį smurtą.
Atlikus atlikto tyrimo analizę paaiškėjo, kad daugiausia smurto lyties atveju ES šalyse užfiksuota Suomijoje. 57 proc. respondenčių atsakė, kad yra patyrusios smurtą dėl lyties, o 37 proc. moterų atsakė, kad yra patyrusios seksualinį smurtą. Taip pat, respondentės iš Švedijos, net 52 proc. atsakė, kad yra patyrusios fizinį smurtą, o 41 proc. - seksualinį smurtą. Trečioje vietoje, remiantis atlikto tyrimo duomenimis - Vengrija, kurioje 49 proc. respondenčių atsakė, kad yra patyrusios fizinį smurtą, o 17 proc. - seksualinį smurtą.
Po atlikto tyrimo, 2024 m. balandį, Parlamentas priėmė pirmąsias ES kovos su smurtu prieš moteris taisykles, kuriose raginama užkristi kelią smurtui dėl lyties siekiant apsaugoti smurtą patyrusias aukas. Direktyva raginama sugriežtinti įstatymus dėl smurto internete, teikti kokybiškesnę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto, taip pat, užkirsti kelią išžaginimams. Taisyklėse akcentuojama pirmenybė aukų saugumui ir gerovei, esant poreikiui, suteikiant galimybę gauti saugią apgyvendinimo vietą.
Kodėl Smurto Aukos Nesikreipia Pagalbos?
Taigi, kodėl asmenys patiriantys įvairių tipų smurtą nesikreipia pagalbos? Smurto aukos nesikreipia pagalbos dėl įvairių priežasčių, tokių kaip baimė dėl savo ar vaikų saugumo, gėda, kaltės jausmas, izoliacija ir pasitikėjimo savimi ar kitais stoka, finansinė priklausomybė, neteisingas įsitikinimas, kad smurtas - „privati problema“.
Dauguma artimoje aplinkoje vykstančio smurto atvejų kartojasi tam tikru ratu, kuris paaiškina, kodėl aukos ne retai lieka santykiuose. Smurto ratas (įtampos augimas, smurto protrūkis, „medaus mėnesio“ fazė) neleidžia aukai pasitraukti, nes smurtą patyręs asmuo bando kontroliuoti situaciją, tikisi, kad ateityje viskas pagerės. Toks smurto ratas, ypač pasiekus „medaus mėnesio“ fazę aukai duoda viltį, kad viskas pasikeis, viskas bus kitaip, smurtautojas ne retu atveju pradeda atsiprašinėti, kartais tvirtina, kad tai nebepasikartos.
Plačiau nagrinėjant temą apie tai, kodėl asmenys, patiriantys įvairių tipų smurtą nesikreipia pagalbos, svarbu paminėti ir tai, kad dažnai baiminamasi dėl dar didesnio smurto protrūkio, ne retu atveju, pavojingiausia akimirka yra tada, kai auka bando prašyti pagalbos arba pasirenka išeiti iš smurtinės aplinkos.
Nuo smurto nukentėjusi auka bijo, kad smurtautojas sužinojęs apie išėjimą ar pagalbos ieškojimą, pradės jai keršyti, gali pasireikšti fizinio smurto protrūkis, gali būti persekiojama ar grėsmė kils net gi jos artimiesiems. Ne retu atveju, smurtautojas gali bandyti įtikinti auką, kad ji pati kalta, pasitelkdamas frazes: „tu mane išprovokavai“, „jei būtum geresnė, taip nebūtų nutikę“, „žinai, kad man tai nepatinka, todėl taip ir sureagavau“ ir pan. Girdint tokias ir panašias frazes, auka gali jaustis neverta nei pagalbos, nei pagarbos, gėdijasi susidariusios situacijos, įtiki, kad pati yra kalta arba mano, kad jos šiuo atveju niekas nesupras.
Ilgalaikio smurto perspektyvoje sunaikinamas pasitikėjimas savimi, pasireiškia psichologinė priklausomybė, apie tai psichologė Genovaitė Kačiuškienė knygoje „sužeista siela: patyrimas ir prasmė“ 2015 m. gvildena aukos psichologiją, akcentuodama, kad ilgainiui auka praranda gebėjimą priimti sprendimus, jaučiasi kalta ir gėdijasi savo situacijos, o tai trukdo ieškoti išeities.
Bet kokios rūšies smurtą patyrusiam asmeniui gali pasireikšti ne tik baimė, bet ir antrinė viktimizacija - pakartotina žala, kurią smurtą patyręs žmogus gauna ne iš smurtautojo, o iš aplinkinių ar institucijų, pagalbos kreipimosi metu.
Teisininkė dr. Margarita Šešelgytė, 2014-2018 m. savo darbuose ir viešuose pasisakymuose analizuojant smurto prevencijos politiką pabrėžia, kad aukos baiminasi ne tik smurtautojo keršto, bet ir antrinės viktimizacijos susidūrus su teisėsaugos ar socialinėmis institucijomis, kur jomis gali būti nepatikėta ar jos gali būti netinkamai informuotos apie savo teises. Antrinė viktimizacija pasireiškia kitų žmonių ar specialistų kaltinimais ar nepasitikėjimu auka, formaliu institucijų požiūriu, kai specialistai, kurie turėtų suteikti pagalbą, neskiria asmeniui pakankamai dėmesio, kalba abejingu tonu, taip pat, procedūrine našta, kai aukai priekaištaujama dėl įrodymų trūkumo, pradedamos sudėtingos teisinės procedūros, be to, visuomenės ir artimųjų abejinga reakcija dar labiau užkerta kelią ieškoti ir kreiptis pagalbos.
Tai pat, norint atsiskirti nuo smurtautojo, pasireiškia socialinė izoliacija ir praktiniai sunkumai, kuriuos Dr. Jurga Bučaitė-Varnas Paramos vaikams centro vadovė, savo straipsniuose ir praktinėje veikloje nuolat pabrėžia, kad aukoms trūksta informacijos apie pagalbą, jos neturi finansinių išteklių ir yra izoliuotos nuo artimųjų, o tai yra pagrindinės priežastys, kodėl jos lieka smurtiniuose santykiuose.
Kaip Ištrūkti iš Smurtinių Santykių?
Nors ir sudėtinga, tačiau iš smurtinių santykių įmanomą ištrūkti. Išėjimas iš smurto nėra vienas veiksmas, tai procesas, kurį lydi baimė, pavojus, ne retu atveju ir finansiniai sunkumai, emociniai ryšiai.
Pirmasis žingsnis - suvokti, kad tai, kas vyksta - smurtas, net jeigu jis nėra fizinis. Savo situacijos suvokimas duoda pagrindą planavimui ir pagalbos paieškai. Taip pat, svarbu pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitikite: artimas draugas, kaimynas, šeimos narys, specialistas. Pasidalinimas savo situacija su kitu, mažina izoliaciją, kurią dažnu atveju sukuria smurtautojas.
Labai svarbu, norint išeiti iš smurtinės aplinkos - parengtas saugus veiksmų planas, nes tai yra vienas pavojingiausių etapų visame procese. Planą reikėtų susidaryti slapta nuo smurtautojo ir įsitraukti punktus apie tai, kur galima išeiti ir saugiai apsigyventi (artimieji, draugai, krizių centras), kur laikyti dokumentus ar jų kopijas, pinigus, reikalingus vaistus, vaikų atsarginius daiktus. Galima sudaryti svarbių kontaktų sąrašą, turėti atsarginį telefoną bei žinoti kelią, kuriuo saugiai galite palikti namus. Šis etapas turėtų būti ruošiamas slapta nuo smurtautojo.
Svarbu, smurtą patyrusioms aukoms, nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos į visoje Lietuvoje veikiančius pagalbos centrus, emocinės paramos linijas, policiją, trumpuoju numeriu 112, specializuotus kompleksinės pagalbos centrus ar psichologus, socialinius darbuotojus. Dažnu atveju, besikreipiančiam pagalbos, specialistai padeda įvertinti riziką, sudaryti saugumo planą, rasti laikiną gyvenamąją vietą bei gauti teisinę pagalbą.
Jeigu įmanoma, rekomenduojama rinkti informaciją apie smurtą nuotraukose, žinutėse, slapta įrašant tiesioginius grasinimus, jeigu kreiptasi į medikus, medicininėse pažymose. Turint tokio pobūdžio įrodymus apie patirtą smurtą, galima lengviau gauti teisinius sprendimus.
Kalbant apie pasitraukimą iš smurtinės aplinkos, svarbus pats išėjimo momentas, kuris aukai turi būti saugus. Smurtautojo palikimas neturi būti spontaniškas, ypač jei situacija pavojinga. Rekomenduojama išėjimo metu aukai nebūti vienai, turėti iš anksto pasirinktą saugią vietą, kurios nežino smurtautojas, esant fizinio smurto protrūkio tikimybei, galima informuoti tarnybas.
Svarbu žinoti, kad išėjimas iš aplinkos, kurioje buvo smurtaujama, situacijos staiga nepakeis. Labai svarbu aukai teikti emocinę ir psichologinę pagalbą, esant poreikiui, pažeidžiamu metu, gali reikėti net gi finansinės pagalbos. Smurtiniai santykiai įtraukia žmogų į emocinį, finansinį ir psichologinį tinklą. Auka gali mylėti smurtautoją, bijoti dėl vaikų, neturėti arba negauti paramos ir palaikymo.
Smurtas dažnu atveju vyksta už uždarų durų. Svarbu stebėti ne tik akivaizdžius sužalojimus, bet ir elgesio pokyčius. Vizualiai, lengviausia atpažinti fizinį smurtą: dažnos mėlynės, įbrėžimai, lūžiai ar nudegimai, sužalojimai slepiami po uždengiančiais rūbais, nepaisant oro sąlygų. Dažniausiai dėl patirtų sužalojimų aukos pateikia tuos pačius pasikartojančius paaiškinimus, kurie ne retai skamba neįtikėtinai.
Taip pat, galima pastebėti, kad smurtą patyrusi auka nuolat įsitempusi, nesugeba atsipalaiduoti ypač kalbant apie partnerį ar šeimos narį, kuris smurtauja. Kalbant jaučiamas nuolatinis nerimas, baimė, uždarumas, slepiama tikroji šeimos situacija, nenoras kalbėti apie save, šeimą. Stebint emocinę žmogaus būklę, galima pastebėti jo dažną liūdesį, apatiją, bejėgiškumą, dažnai auka negali paaiškinti kodėl gėdijasi ar save kaltina dėl atlikto bet kokio veiksmo ar pasakytos minties, taip pat, gali save kritikuoti.
Kalbant apie patiriamo ekonominio smurto požymius ir jų atpažinimą, kai įtariame, kad kitas žmogus patiria smurtą, dėmesį atkreipia netikėti darbo praradimai, kai asmuo negali ilgai išlaikyti darbo santykių, kadangi smurtautojas dažnai izoliuoja auką, kad ji negalėtų užmegzti ryšio su kitais žmonėmis, kolegomis. Taip pat, auka negali savarankiškai priimti sprendimų namų, vaikų ar darbo klausimais.
Stebint dviejų žmonių santykius iš šalies, būtina atkreipti dėmesį į partnerio kontrolę, kritiką ar menkinimą savo antrai pusei, kartais išsakomi grasinimai, manipuliavimas ar bauginimas taip pat parodo, kad santykiuose yra smurtautojas. Patirtas smurtas palieka ne tik fizines, bet ir psichologines žymes. Tai paveikia sveikatą, psichologinę būseną ir socialinį gyvenimą.
tags: #apibendrinant #galima #teigti #kad #smurtas