Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Smurto atpažinimas ir pagalba
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti. Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Pagalba smurto aukoms Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje: tipai, rizikos veiksniai ir ratas
Smurtas artimoje aplinkoje yra bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminaičių (vaikų ir tėvų). Smurto artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa moterys todėl smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma. Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai bauginant, naudojant prievartą ir kitas kontrolės taktikas kuriami ir palaikomi dominavimu grįsti santykiai su intymiu partneriu. Pasipriešinimo smurtas reiškiasi kaip reakcija į ilgalaikę prievartą.
Smurto ratas dažnai turi tris etapus: įtampos augimas, smurto proveržis ir medaus mėnuo. Įtampos augimas apima kontrolės ir žeminimo ženklus, kai moteris siekia išvengti konflikto ir prisitaiko prie partnerio reikalavimų. Smurto proveržis yra trumpas, kai įvyksta smurtinis veiksmas ar grasinimai. Medaus mėnuo - po proveržio smurtautojas atsiprašo ir bando „išpirkti“ kaltę, tačiau dažnai šis etapas ilgam neužtrunka, ir vėl prasideda įtampos augimas. Galios ir kontrolės ratas apima aštuonias taktikų kategorijas, kurias smurtautojas naudoja siekdamas valdyti auką. Kai aukai pabandoma priešintis, smurtautojas gali grįžti prie smurto, o ratas tęsiasi.
Priežastys ir motyvai
Smurtu dažniausiai išreiškiamas nekontroliuotas pyktis, įniršis, pavydas - tai būdas kontroliuoti kitus ir gauti tai, ko nori. Galimi smurto motyvai: finansinė nauda, psichologinio pranašumo siekimas, agresijos demonstravimas, politiniai ar socialiniai nesutarimai ir kt. Smurtinio elgesio susiformavimą skatina vaikystėje patirtas prievartos ar atstūmimo jausmas, liudijimas smurto, nevisavertiškumo kompleksas, dėmesio poreikis ir aplinkos spaudimas. Dažnai smurtas kyla ir iš alkoholio vartojimo ar streso. Tyrimai rodo, kad smurtas dažnai pasikartoja, o jo rizika didėja priklausomai nuo daugelio veiksnių.
Pagalba ir teisinė apsauga
Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112. Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamosios aplinkos. Specializuotą kompleksinę pagalbą jums suteiks Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kurio kontaktai: +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 (darbo dienomis 9-18 val.). Jūsų teisės prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje apima teisę prašyti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto, teisę neprivalėti rašyti pareiškimo, teisę gauti nemokamą pagalbą, teisę teikti įrodymus ir kt. Buitiniai įrodymai, pavyzdžiui nuotraukos ar įrašai, laikomi įrodymais ir gali būti prijungti prie bylos.
Išsilaisvinimas – kas yra emocinė ir psichologinė prievarta?
Smurto aukoms teikiamą pagalbą dažnai sudaro psichologinė parama, teisinė pagalba ir laikina priegloba. Svarbu kalbėti apie pagalbą ir nelikti vieniems. Nukentėjusiųjų saugumui svarbu žinoti savo teises, kreiptis į Specializuotos pagalbos centrus ir naudotis teisės aktų suteikiama apsauga.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Smurtas artimoje aplinkoje išlieka problema, kuri reikalauja kompleksinio sprendimo - ne tik reagavimo į pasireiškimus, bet ir prevencijos, švietimo ir socialinių paslaugų plėtros. Tuo tikslu svarbu toliau kurti ir plėtoti išteklius, skatinti pagalbą visiems, kurie jos reikia, bei siekti lyčių lygybės ir saugios aplinkos visiems šeimos nariams.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
tags: #apibendrinant #smurto #priezastis