Semantinės analizės tikslas - aptarti, kaip formaliai įvertinami humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, kokie rodikliai naudojami, kokios publikavimo tendencijos vyrauja bei kokios problemos iškyla vertinant mokslinę produkciją Lietuvoje ir pasauliniu mastu.
Bibliometriniai rodikliai ir jų vaidmuo Lietuvos mokslo vertinime
Bibliometriniai rodikliai pagal Web of Science ir Scopus duomenų bazes taikomi formaliajame Lietuvos mokslo vertinime. Jį organizuoja ir vykdo Lietuvos Mokslo Taryba, pagal Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo aprašą. SCIE (Science Citation Index Expanded) - fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų citavimo rodyklė; SSCI (Social Sciences Citation Index) - socialinių mokslų citavimo rodyklė. Mokslininkų vertinimo rodikliai leidžia identifikuoti autoriaus mokslinių tyrimų reikšmę kitiems tyrėjams bei vertinti institucijų gebėjimą įgyvendinti projektus. Paprasčiausi autoriaus vertinimo rodikliai - paskelbtų publikacijų kiekis ir jų citavimų skaičius. Publikacijų ir kitų mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo rodikliai rodo jų poveikį kitiems tyrėjams.
Nuo senų laikų laikotarpiu dažnai remiamasi ir tarptautiniais įrankiais: Journal Citation Reports (JCR), SCImago Journal & Country Rank, Google Scholar. Altmetrics siūlo alternatyvius rodiklius, kurie įvertina publikacijos tiesioginį poveikį plačiojoje visuomenėje (per peržiūras, replikacijas, socialinę veiklą). Tačiau akcentuojama, kad aklas kiekybinis vertinimas iškreipia mokslinį procesą ir gali sukelti „publish or perish“ kultūrą, todėl siūloma derinti kiekybinius (bibliometrinius) metodus su ekspertiniu vertinimu.
Alternatyvūs rodikliai, kokybė ir ekspertinis vertinimas
Alternatyvūs rodikliai (Altmetrics) mato ne tik cituojamumą, bet ir tai, kiek kartų straipsnis buvo peržiūrėtas, išsaugotas, dalijamasi ar kitaip įsitrauktas į internetinę aplinką. Tačiau daugelyje situacijų akcentuojamas jų ribotas atspindys humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kur įtakingos yra monografijos, šaltinių leidimai ir diskusijos tekste. Mokslų vertinimas turi būti orientuotas į kokybę: originalumą, naujumą, moksliškumą, sklaidos efektą ir užsienio kalbą (atsižvelgiant į disciplinos ypatumus). Ekspertų grupės sprendimai turi būti pagrįsti teksto turiniu ir kontekstu, o ne vien tik statistika.
Tarptautinis lygis ir kalbų vaidmuo humanitariniuose moksluose
Tarptautinis lygis humanitariniuose moksluose turi skirtingą brėžinį nei gamtos moksluose. Ypač svarbu išlaikyti ginčų tyrime įvairovę kalbose: lietuvių kalba reikalinga vietinei kultūrinei savimonei, bet užsienio kalbos (dažnai anglų) - platesnei tarptautinei diskusijai. Dėl istoriškai susiklosčiusių kalbinių tradicijų anglų kalba ne visada gali adekvačiai perteikti specifines sąvokas. Tačiau per tarptautines publikacijas lietuviška medžiaga įterpiama į tarptautinį mokslinį diskursą ir praturtina abi puses. Tokia įvairovė kalbų ir perspektyvų stiprina humanitarinių tyrimų kokybę ir išplėstinę taikymo galimybes.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir humanitariniai mokslai LSMU
Publikavimo tendencijos ir kolektyvinės publikacijos
Publikacijos kokybė humanitariniuose moksluose dažnai priklauso nuo redkolegijų sudėties ir recenzavimo proceso, o ne tik nuo citavimo rodiklių. Tarptautinės bendradarbiavimo tradicijos dažnai veda prie ilgesnių, išsamesnių monografijų ar šaltinių leidimų, kurie turi ilgalaikę išliekamąją vertę. Didesnė kolektyvinė autoriaus dalis nėra savaime problematika, bet didinantys kolektyviniai tekstai gali iškreipti citavimo rodiklių svarbą ir sulėtinti teksto kokybinį lygį. Ypač posovietinėse šalyse kyla rizika dėl etikos kultūros stokos ir manipuliacijų su publikacijomis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad įmanoma išvengti šių rizikų per aiškius kokybės kriterijus, profesionalų vertinimą ir skaidrią publikacijų politiką.
Tarptautinės publikacijos kaip įrankis įtraukti Lietuvos tyrimus į pasaulinį diskursą
Tarptautinės publikacijos padeda įtraukti Lietuvos tyrimus į pasaulinį diskursą, atveria galimybes tyrimų pritaikyti įvairiose kultūrose ir šalims. Pavyzdžiui, istorijos moksle tarptautiniai renginiai, publikacijos ir lyginamieji tyrimai anksti tapo norma, leidžianti bendradarbiauti ir vienyti metodologinę praktiką. Lietuvoje taip pat auganti dalis monografijų ir mokslo studijų yra parašyta lietuvių kalba, bet dalis - užsienio kalbomis, užtikrinant platesnę sklaidos erdvę. Tai yra būtina, nes tarptautinė erdvė yra geriausia vieta tikrinti originalumą, adekvatumą ir kitus kriterijus.
Kokybinis vertinimas ir kokybiškos publikacijos kriterijai
Kokybinis vertinimas apima vadinamuosius „tarptautinio lygio publikacijų“ kriterijus: originalumas, naujumas, moksliškumas, sklaida ir užsienio kalba. Ekspertų grupės turi įvertinti teksto turinį, recenzijas, metodus ir kontekstą. Formalių kriterijų, kaip pusės redkolegijos užsienio mokslininkų ar atitinkamų kalbų reikalavimų, įvedimas gali sukurti strukturines procedūras, kurios nepagerins teksto kokybės. Todėl siūloma išlaikyti lanksčius, bet aiškius kokybės reikalavimus ir pasikliauti ekspertų nuomone.
Monografijos ir fundamentiniai šaltiniai - tai pamatiniai humanitarinių tyrimų leidiniai. Jie turi ilgiausią išliekamąją vertę ir plačiausiai naudojami mokslininkų bendruomenėje. Kai kuriose srityse tvirtai laikomasi, kad mokslinė veikla turi būti skaitoma ir diskutuojama, ne tik skaičiuojama.
Rekomendacijos Lietuvos kontekste
- Subalansuoti kiekybinius (bibliometrinius) ir kokybinius (ekspertinius) vertinimo kriterijus; skatinti kokybiškas monografijas ir recenzuotus šaltinių leidinius.
- Išlaikyti kalbų įvairovę: lietuvių kalbos svarbą kultūrinei savimonei ir užsienio kalbų, kurios leidžia įsitvirtinti tarptautiniuose leidiniuose, sinergiją.
- Užtikrinti skaidrią publikacijų politiką ir etišką praktikos kultūrą, vengiant manipuliacijų su citavimo duomenimis.
- Stiprinti ekspertinį vertinimą ir skatinti atvirą diskusiją apie kokybės kriterijus konkrečiose humanitarinėse ir socialinių mokslų disciplinose.
- Remtis suprantamomis, disciplinai tinkamomis publikavimo formomis - monografijomis, recenzuojamais straipsniais, svarbių šaltinių leidiniais.
Globalūs pavyzdžiai ir ateities tendencijos
2024 metais didžiausią dalį mokslinės produkcijos sudarė straipsniai užsienio žurnaluose su IF rodikliais. Tačiau Lietuvoje dalis monografijų ir lietuvių kalba publikacijų yra svarbi, siekiant lokalų poveikį ir užtikrinant nacionalinę mokslo tvirtovę. Tarptautiniai leidėjai ir platformos rodo, kad kokybiniai, originalūs tyrimai, kuriuos įvertina ekspertai, išlieka pagrindiniu kokybės ženklu. Iššūkis - išlaikyti pusiausvyrą tarp platesnės tarptautinės diskusijos ir stiprios vietinės mokslinės tradicijos.
Taip pat skaitykite: SHMMF: 10 metų istorija
Galutinis tikslas - užtikrinti, kad humanitarinių ir socialinių mokslų mokslo produkcija būtų vertinama tiek pagal kiekybinius, tiek pagal kokybinius kriterijus, suteikiant vietos ir patikimumo eksperto vertinimui, o ateities tyrimai būtų skaidrūs, išbandomi ir plačiai prieinami tarptautinėje erdvėje.
| Rinkinio/rodiklio pavadinimas | Vaidmuo | Pastabos |
|---|---|---|
| JCR | Žurnalų kokybės vertinimas | Tradiciškai svarbus gamtos ir socialinių mokslų leidiniuose |
| SNIP | Šaltinio normalizuotas įvertinimas | Scopus duomenų bazėje |
| Altmetrics | Alternatyvūs matavimo rodikliai | Rodo, kiek kartų turinys įsitraukia į plačiąją visuomenę |
lv. Teksto vertinimas remiasi ekspertų grupe, kuri įvertina originalumą, naujumą, moksliškumą, sklaidą ir užsienio kalbos taikymą. Humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste akcentuojama, kad publikuojama daugialypėje kalbinėje ir kultūrinėje erdvėje, todėl svarbu vadovautis kokybiniais kriterijais, o ne tik formalumu.
Taip pat skaitykite: KTU Edukologijos studijos
tags: #humanitariniu #ir #socialiniu #mokslu #sriciu #moksline