Švietimo įstaigos vaidina itin svarbų vaidmenį ugdant jaunas asmenybes ir ruošiant jas sėkmingai karjerai. Socialinių ir humanitarinių mokslų licėjus - viena iš tokių įstaigų, siekianti ugdyti laisvus, kūrybingus ir aukštos savivertės asmenis, siekiančius aukščiausių mokymosi pasiekimų.
Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinių ir humanitarinių mokslų licėjaus veiklą, pasiekimus, mokytojų darbą ir mokinių atsiliepimus, taip pat aptarsime bendradarbiavimą su universitetais ir tarptautinėmis programomis.
Licėjaus veikla ir mokymo sistema
Licėjuje taikoma autorinė mokymo sistema, sudaranti galimybes aukščiausių asmeninių mokslo rezultatų siekti kiekvienam čia besimokančiam - ir tiems, kurie geba daugiau nei reglamentuoja mokymo programa, ir tiems, kurie patiria mokymosi sunkumų.
Mokykloje dirba vaikus mylintys, kūrybingi, savo darbą puikiai išmanantys pedagogai. Licėjaus mokiniai džiaugiasi, kad čia dirbantys mokytojai negaili savo laiko ir stengiasi padaryti viską, kad net ir sunkiausi mokslo dalykai atrodytų patrauklūs ir jiems suprantami.
Licėjaus dėmesio centre - moksleivių akademiniai pasiekimai, o pagrindinis keliamas tikslas - išugdyti laisvą ir laimingą, kūrybingą, aukštos savivertės asmenybę, siekiančią aukščiausių mokymosi pasiekimų bei sėkmingos karjeros.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
„Mokausi čia jau trylika metų, todėl jaučiuosi savas. Ši mokykla turi ypatingą, jaukumo suteikiantį dalyką - ji yra maža. Mokinių skaičius klasėse nedidelis, todėl mokytojas žino kiekvieno mūsų poreikius. Pavyzdžiui, man reikėjo patobulinti skyrybos įgūdžius, todėl lietuvių kalbos mokytoja skyrė papildomų individualių konsultacijų, kurių metu dirbome dviese.“
Jam pritarė ir aukštų įvertinimų chemijos srityje pasiekęs abiturientas Adomas Danilevičius: "Mokytojai čia - vieni geriausių, visuomet noriai padeda siekti užsibrėžtų tikslų.
Licėjaus pasiekimai
Licėjaus mokiniai ir toliau garsina uostamiestį mokslo pasiekimais. Taip pat nacionaliniu lygiu itin aukšti ir aštuntų klasių mokinių pasiekimai.
Praėjusią savaitę licėjaus mokslo, meno ir sporto lyderiai bei jų pedagogai buvo pagerbti mokyklos Mėlynojo kilimo šventėje. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje buvo apdovanoti 109 moksleiviai, pasiekę gerų rezultatų įvairiose mokslo srityse - matematikos, gamtos, socialinių, humanitarinių mokslų bei meno ir sporto.
Tarp mokinių šiemet ryškiausi - chemijos olimpiadų prizininkų laimėjimai. 49-ojoje tarptautinėje Mendelejevo chemijos olimpiadoje laimėti sidabro ir bronzos medaliai, 23-iojoje Baltijos chemijos olimpiadoje laimėtos 1, 2 ir 4 vietos.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Kadangi daugiausia laimėjimų mokykla turi matematikos ir gamtos mokslų srityje, pirmieji mėlynu kilimu į sceną žengė daugiausia laimėjimų su savo mokiniais pelnę mokytojai - chemijos mokytoja ekspertė Rima Grabauskienė, fizikos mokytojas metodininkas Marius Žadvydas, matematikos mokytojos ekspertės Rasa Karapetjan ir Elena Burbienė, biologijos mokytoja ekspertė Ingrida Rimkienė.
Taip pat Mėlynojo kilimo šventės metu tradiciškai skelbiamos mokyklos metų nominacijos. Paaiškėjo 12 nugalėtojų. Nugalėtojams šventės metu buvo įteikti specialiai tai progai sukurti autoriniai dailininkų Juozo Vosyliaus ir Edvardo Malinausko darbai.
Juos sveikino ir apdovanojimus teikė garbūs miesto žmonės - Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentui atstovaujanti vyr. specialistė.
Vis daugiau mokinių Lietuvoje renkasi mokytis pagal visame pasaulyje pripažįstamą tarptautinio bakalaureato (TB) programą. TB programos brandos egzaminus itin aukštais balais šiemet išlaikė net keturi Klaipėdos licėjaus TB programos abiturientai. Vienas jų - Emilijus Latakas, kuris visus šešis programos egzaminus išlaikė aukščiausiais balais - tai itin retas ir svarus pasiekimas.
Šiemet Klaipėdos licėjų pagal tarptautinio bakalaureato programą baigė 30 mokinių, 51 abiturientas mokėsi ir mokyklą baigė pagal nacionalinę programą. Net 73 proc. TB programos absolventų pasiekė aukštus rezultatus, o bendras rezultatų vidurkis yra aukštesnis už pasaulio rezultatų vidurkį. 71 proc.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Paklausti apie formulę, kuri padėjo pasiekti aukščiausių rezultatų, kalbintieji TB abiturientai įvardija stiprius laiko planavimo įgūdžius, ilgalaikį, atkaklų, kryptingą ir sunkų darbą, įgimtus talentus, atidumą ir pasitikėjimą savimi, bet tuo pačiu akcentuoja, kad būtina pasilikti laiko poilsiui ir laisvalaikiui, draugams.
„Ypatingai svarbus yra mokytojų indėlis, nes jie mums padėjo pamatyti, analizuoti ir pajausti mokomąjį dalyką, ne tik jį suprasti. Mokytojai licėjuje labai aiškiai paaiškina - mes gauname visus atsakymus, čia studijuojame ryšius tarp disciplinų ir kaip tai atsispindi realiame pasaulyje“, - sako visus brandos egzaminus pagal TB programą aukščiausiais balais išlaikęs E. Latakas.
Jis pasirinko studijas Kembridžo universitete Anglijoje - ten Emilijus studijuos cheminę inžineriją ir biotechnologijas.
„Mano galutinis tikslas - skatinti mokslo pažangą. Noriu kurti technologijas, kurios padėtų žmonijai siekti tobulesnės ir švaresnės ateities, - sako Emilijus, - Kembridžo universitete mokymo kokybė ir įgyjamų kompetencijų lygis yra bene aukščiausi pasaulyje. Planuoju po studijų Kembridže grįžti į Lietuvą ir čia vystyti biotechnologijų pramonę, vykdyti tyrimus tam, kad galėčiau prisidėti prie Lietuvos ekonominės ir mokslinės aplinkos pažangos, pargabendamas žinias iš užsienio“, - mintimis dalijasi E. Latakas.
Klaipėdos licėjus yra vienintelė mokykla Lietuvoje, turinti teisę pagal tarptautinio bakalaureato programą mokyti vaikus nuo 1 iki 12 klasės. Tai leidžia užtikrinti vientisą, nuoseklų ir vertybiškai orientuotą mokymą nuo pat pirmos klasės iki brandos egzaminų.
TB programos išsiskiria aukšta ugdymo kokybe ir giluminiu požiūriu į mokymąsi. Jose didelis dėmesys skiriamas ne tik žinioms, bet ir gebėjimui kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai tyrinėti ir nuolat reflektuoti savo pažangą. Apie tai kalba bei programos privalumus išskiria ir abiturientai.
E. Latakas teigia: „Asmeniškai man mokytis pagal šią programą buvo žymiai įdomiau nei nacionalinėje programoje.
Abiturientė Dangė Lygnugarytė džiaugiasi savo pasirinkimu mokyklą baigti pagal TB programą. TB diplomo programos pamokos vyksta anglų kalba.
Abiturientas Liudvikas Kazlauskas studijuos tarptautinius santykius Olandijoje Hagos mieste esančiame Leideno universitete. D. Faustas Stadalninkas į šį universitetą jau studijuoti pakviestas- nuo rudens čia jis studijuos pagal biomedicinos bakalauro studijų programą. F.
Klaipėdos licėjus artėjančiais mokslo metais stiprina ir tarptautinio bakalaureato MYP programą. 9-10 klasėse mokiniams bus suteikta daugiau ugdymo lankstumo - jie galės pasirinkti matematikos lygį pagal savo gebėjimus, taip geriau pasiruošdami tolimesniam mokymuisi.
Be to, mokiniai galės rinktis kryptinių dalykų blokų pamokas, kurios leis sustiprinti tam tikros srities - pavyzdžiui, gamtos mokslų, humanitarinių ar socialinių mokslų - žinias ir gebėjimus. Visoje MYP programoje mokymuisi bus naudojami angliški vadovėliai, parengti TB organizacijos rekomenduojamų leidyklų, užtikrinančių aukščiausius turinio ir struktūros standartus.
Atsižvelgiant į augančią mokinių bendruomenę ir aukštus tarptautinio ugdymo standartus, nuo kitų metų Klaipėdos licėjus stiprina mokytojų kolektyvą - prie MYP ir DP programos jungiasi du mokytojai iš JAV.
Šie klausimai svarstomi jau ir valstybiniu lygiu, bet labai lėtai, nes derinami visų buvusių „veikėjų“ ir naujai ateinančių į šią veiklą institucijų interesai.
Mes, KTU edukologai, jaučiame problemą, matome situaciją, žinome savo galimybes ir tikrai galime įsipareigoti rengti minėtus chemijos, fizikos, matematikos ir informatikos mokytojus“, - kalbėjo B. Simonaitienė.
Pasak jos, vidiniai susitarimai tarp chemijos, fizikos, matematikos ir informatikos krypčių studijas vykdančių padalinių ir edukologijos katedros, atsakingos už gretutines pedagogikos studijas, jau yra.
Paradoksas, kad naujai susikuriančių krypčių ekspertai, dirbantys universitetų programose, negali tų dalykų dėstyti mokykloje, nes priimant į mokyklą paisoma tik senų diplomų įrašų, bet paneigiama jų dabartinė tyrimų ir ekspertinė veikla.
B. Simonaitienė: „Dauguma tėvų labai sveikai gilinasi į savų mokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygas, prielaidas, galimybes. Jie nori dalyvauti procesuose, yra pasirengę priimti sprendimus dėl pokyčių, ugdymo procesų tobulinimo ir t. t.
Paklausta, kokie pokyčiai ir naujovės reikalingi esamų ir būsimų pedagogų rengime, B. Simonaitienė atsako, jog pirmiausia - kitokia atranka į pedagogus rengiančias programas.
„Trečia, dar būdami studentais jie turi daug kartų bandyti: aiškiai įvardinti, kokį rezultatą turi pasiekti jo ugdytinis, o ne jis kaip mokytojas. Galime tai vadinti pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimu, galime sugalvoti kitą pavadinimą, bet svarbu, kad studijų laikas leistų bandyti daug kartų: suklysti, išsiaiškinti klaidas, pergalvoti ėjimą ir vėl bandyti. Universitetas ir dėstytojai turi sukurti ir pasiūlyti būsimiems pedagogams bandymų laboratoriją ir kūrybines dirbtuves“, - įsitikinusi B. Simonaitienė.
D. Žvirdauskas pasakoja, kad inžinerijos licėjaus idėja gimė 2013 metų birželį: „Po metų parengėme specializuotą inžinerinio ugdymo programą, o po pusmečio buvome akredituoti.
KTU Inžinerijos licėjaus komandos parengtą nacionalinį dokumentą, konsultuojant KTU mokslininkams ir Švietimo mokslo ministerijos specialistams, - inžinerinio ugdymo programą - D. Žvirdauskas vadina tikrąja sėkmės istorija.
„Šiandien KTU Inžinerijos licėjus yra tam tikrų transformacijų etape. Mūsų mokyklos prioritetas jau prieš 12-15 metų buvo technologijos ir gamtos mokslai. Džiugu tai, kad šią idėją subrandino kritinė masė mokyklos darbuotojų.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, Kaunas) vyks konferencija „Lietuvos švietimo sistema: išmoktos pamokos ir ateities vizijos“.
Tiek VDU rektorius Juozas Augutis, tiek VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Darius Česnavičius tiki, jog universiteto bendruomenės nariai savo patirtimi, žiniomis gebės pedagogams ir moksleiviams pasiekti geriausių akademinių rezultatų. Mokykla gali naudotis itin plačia universiteto mokymo baze, infrastruktūra.
„Turime išmokti mokytis, nes sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tai darysime nuolat, kartais keisime sritį. Neatsitiktinai tokios kompanijos kaip „Tesla“, „Microsoft“, „Amazon“ ar NASA samdo ne tik technologijų ekspertus, bet ir socialinių ar humanitarinių mokslų atstovus: istorikus, futuristus, filosofus, kurie kartu kuria ir apmąsto ateities scenarijus.
Neatsitiktinai ir VDU, kuriame prieš daugiau nei 30 metų buvo įdiegtas Harvardo universitete taikomas artes liberales studijų modelis, studentams šalia specialybinių suteikiamos visapusės žinios - tai jiems padeda būti kūrybiškesniais ir suteikia įgūdžių spręsti iššūkius taikant įvairių disciplinų žinias“, - sako VDU rektorius J.Augutis.
Pasak rektoriaus, licėjaus ir VDU akademinė partnerystė remiasi pasiteisinusiais ir sėkmingais tarptautiniais akademiniais modeliais.
„Pagrindiniai intelektiniai ir emociniai gebėjimai formuojami ankstyvajame amžiuje. Todėl labai džiugu, jog visapusio išsilavinimo galimybę moksleiviams bus galima suteikti ir čia, Lietuvoje, VDU licėjuje „Sokratus“, kur mokymas(is) paremtas disciplinų įvairove, o mokomieji dalykai papildomi komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, emocinėmis ar sveikos gyvensenos kompetencijomis.
Apie tokias mokyklas dažnai pasvajodavome, klausydamiesi patirčių iš Suomijos ar Izraelio. Šiandien tai tapo realybe“, - pasakoja VDU rektorius J.Augutis.
Mokykla pasiruošusi betarpiškai bendradarbiauti rengiant mokytojus, suteikiant būsimiems pedagogams praktinių įgūdžių ir stiprinant įvairias mokytojų profesijos tobulinimo sritis.
„Iš akademinės bendruomenės tikimės praktinių švietimo naujovių, pagalbos siekiant mokinių aukščiausių pasiekimų, studentų savanorystės praktikos, perspektyviausių būsimų pedagogų pasirinkimo dirbti licėjuje“, - sako VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius D.Česnavičius.
Pasak D.Česnavičiaus, mokykla orientuosis į bendruomenę, tad klasėse bus mažai moksleivių, pastarieji ugdomi kaip laisvi, atviri, kritiški, išmanūs jauni piliečiai, kurie praktiškai gebės pritaikyti savo žinias. Licėjuje dirba kūrybingi ir iššūkius mėgstantys mokytojai, asmenybės, ugdančios asmenybes, besilaikančios Pedagogų etikos kodekso.
„Viena licėjaus vertybių - stiprus akademiškumas, darni bendruomenė, laimingi vaikai. Mokykloje dominuoja kiekvieno vaiko pažangos stebėjimas ir individualių ugdymo planų įgyvendinimas, leidžiantis vaikams augti nuolatos“, - teigia direktorius D.Česnavičius.
VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės teigimu, universiteto ir mokyklos partnerystė atvers ugdymo krypties studentams galimybių pažinti ir išbandyti pedagoginių inovacijų, patobulinti, integruoti ugdymo subtilybių. Vyresnių kursų studentai taps moksleivių mentoriais.
O mokytojų mentoriumi tapo ilgametis Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, daugiau nei penkiasdešimties metų mokytojo patirtį sukaupęs, Miša Jakobas.
„Džiaugiamės, jog stiprūs švietimo lyderiai prisijungė prie komandos ir galės pasidalinti savo patirtimi su pedagogais ir studentais. Tikiu, jog mūsų studentai, būsimi pedagogai, atneš jaunimui drąsių ir kūrybiškų sprendimų, prisidės prie moksleivių akademinių rezultatų gerinimo“, - sako prof. dr. L.Kaminskienė.
tags: #socialiniu #ir #humanitariniu #mokslu #licejus