Smurtas, ypač artimoje aplinkoje, yra opi visuomenės problema, kuri pasireiškia įvairiomis formomis. Šis straipsnis skirtas išsamiai apibrėžti psichologinį ir fizinį smurtą, aptarti kitas smurto formas, jų pasireiškimą, pasekmes ir teisinę apsaugą Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi tarptautiniais standartais ir Lietuvos teisės aktais, siekiant suteikti aiškų supratimą apie šią sudėtingą problemą.
Pradedant nagrinėti smurto prieš moteris sampratą, reikia paminėti, kad jis gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Teisinėje literatūroje nėra labai tikslaus apibrėžimo. Smurtas plačiąja prasme suprantamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, žmogaus nepriežiūra.
Nuo ko prasideda smurtas artimoje aplinkoje?
Smurto Samprata ir Formos
Smurtas prieš moteris šeimoje pasireiškia prievartiniu elgesiu, kuriuo bandoma kontroliuoti moters mintis, įsitikinimus ir elgesį arba bausti moterį už bandymą pasipriešinti, atsispirti kontrolei. Nesąžiningais būdais ar asmens piktnaudžiavimu jėga, kontrole bei autoritetu yra siekiama užtikrinti galią. Kontroliavimas pasiekiamas per įbauginimą.
Smurto formų yra keletas ir šiame diskurse yra labai svarbu jas žinoti ir mokėti atpažinti. Mažiausiai atpažįstamos smurto formos yra ekonominis ir seksualinis smurtas, ypač seksualinis smurtas santuokoje. Taip yra visų pirma dėl to, kad visuomenei trūksta aiškaus šios žmogaus teisių pažeidimo suvokimo bei pasirengimo pripažinti, jo paplitimo mastą bei formų įvairovę.
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Smurto rūšys:
- Fizinis smurtas
- Psichologinis smurtas
- Seksualinis smurtas
- Ekonominis smurtas
- Pasyvus smurtas (nepriežiūra)
- Institucinis smurtas
Fizinis Smurtas: Apibrėžimas ir Pasireiškimas
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus.
Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.
Psichologinis Smurtas: Apibrėžimas ir Pasireiškimas
Vis dažniau galima išgirsti apie psichologinį smurtą, nors neretai kas tai yra ar kaip pasireiškia įvardinti yra sunku, jei trūksta specialiųjų žinių. Psichologinis smurtas (emocinis ir verbalinis) - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.
Seksualinis Smurtas: Apibrėžimas ir Pasireiškimas
Seksualinis smurtas - yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte pasireiškia fizinio ir psichologinio smurto bruožai.
Ekonominis Smurtas: Apibrėžimas ir Pasireiškimas
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
Pasyvus Smurtas (Nepriežiūra): Apibrėžimas ir Pasireiškimas
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Institucinis Smurtas: Apibrėžimas ir Pasireiškimas
Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Smurto Prieš Moteris Problema Lietuvoje: Statistika ir Visuomenės Nuomonė
Smurtas prieš moteris - viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią Lietuvos gyventojai turi paradoksalią nuomonę. 2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas, ateinančias į galvą, kuomet kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje. Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę. Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų.
Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas. Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. 2016-ųjų metų Eurobarometro apklausa parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje - Lietuvos gyventojai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino 35 proc. respondentų, t. y. dvigubai daugiau negu ES vidurkis. 2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams. Visiškai su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, sutinka kas antras, iš dalies - dar 35%. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta nukentėjusioji, bet ne nusikaltėlis.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus. Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.
Iš aptartų rezultatų matyti, jog Lietuvos gyventojai, kalbėdami apie smurtą prieš moteris, dažniausiai turi omenyje fizinį smurtą, kitos smurto atmainos - psichologinis, seksualinis smurtas - dažnai nepastebimos arba nelaikomos smurtu. Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama. Nors visuomenė sutartinai teigia, kad nukentėjusiai moteriai reikalinga pagalba, vis dėlto vyrauja nusistatymas, kad nukentėjusioji dėl to, kas jai nutiko, yra kalta pati - jai permetama atsakomybė dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių. Tuo pačiu galvojama, kad moteris yra pakankamai savarankiška palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų. Tačiau dažnai pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar vaikų sveikata bei saugumu, neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.
Teisinė Apsauga Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus. Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai patiria gilius emocinius išgyvenimus. Jie gali jausti nuolatinę įtampą, kaltę ar baimę, prarasti pasitikėjimą savimi ir kitais. Įstatymų požiūriu, nukentėję asmenys turi teisę į apsaugą, pagalbą ir teisingumą. Jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl apsaugos nuo smurtautojo, gauti laikiną teismo apsaugos priemonę arba psichologinę pagalbą. Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtautojui taip pat gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje.
Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma - kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.
Pagal BK, psichologinis smurtas gali būti laikomas bet koks elgesys, sukeliantis emocinį ar psichologinį poveikį - grasinimai, menkinimas, įžeidinėjimai, manipuliacijos, kontrolė ar bauginimas. Auka gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas.
Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos. Patyrę psichologinį smurtą žmonės turi teisę gauti ne tik teisinę, bet ir emocinę pagalbą. Psichologinė terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda nukentėjusiems atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia visą parą, tad nukentėję asmenys visada gali gauti paramą anonimiškai.
Prevencija ir Švietimas
Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu smurtu - švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti tokią aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte. Psichologinio smurto prevencija susijusi ir su emocinio raštingumo stiprinimu.
Šiame straipsnyje remiamasi smurto prieš moteris sąvokos apibrėžimu priimtu Jungtinių Tautų Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais (Viena 1993 metai). Smurtas prieš moteris šeimoje pasireiškia prievartiniu elgesiu, kuriuo bandoma kontroliuoti moters mintis, įsitikinimus ir elgesį arba bausti moterį už bandymą pasipriešinti, atsispirti kontrolei. Nesąžiningais būdais ar asmens piktnaudžiavimu jėga, kontrole bei autoritetu yra siekiama užtikrinti galią. Kontroliavimas pasiekiamas per įbauginimą.
Smurto formų yra keletas ir šiame diskurse yra labai svarbu jas žinoti ir mokėti atpažinti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Vis dažniau galima išgirsti apie psichologinį smurtą, nors neretai kas tai yra ar kaip pasireiškia įvardinti yra sunku, jei trūksta specialiųjų žinių. Mažiausiai atpažįstamos smurto formos yra ekonominis ir seksualinis smurtas, ypač seksualinis smurtas santuokoje. Taip yra visų pirma dėl to, kad visuomenei trūksta aiškaus šios žmogaus teisių pažeidimo suvokimo bei pasirengimo pripažinti, jo paplitimo mastą bei formų įvairovę.
Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą. Psichologinis smurtas (emocinis ir verbalinis) - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Seksualinis smurtas - yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte pasireiškia fizinio ir psichologinio smurto bruožai. Ištrauka iš straipsnio Šeimoje patirto smurto padariniai bio-psicho-socialinei asmens sveikatai.
Smurtas prieš moteris - viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią Lietuvos gyventojai turi paradoksalią nuomonę. 2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas, ateinančias į galvą, kuomet kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.
Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę. Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų.
Dažniausiai tai - vidutinio amžiaus (45-54m.) vyrai. Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas. Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. 2016-ųjų metų Eurobarometro apklausa parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje - Lietuvos gyventojai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino 35 proc. respondentų, t. y. dvigubai daugiau negu ES vidurkis. 2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams. Visiškai su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, sutinka kas antras, iš dalies - dar 35%. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta nukentėjusioji, bet ne nusikaltėlis.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus. Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.
Iš aptartų rezultatų matyti, jog Lietuvos gyventojai, kalbėdami apie smurtą prieš moteris, dažniausiai turi omenyje fizinį smurtą, kitos smurto atmainos - psichologinis, seksualinis smurtas - dažnai nepastebimos arba nelaikomos smurtu. Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama. Nors visuomenė sutartinai teigia, kad nukentėjusiai moteriai reikalinga pagalba, vis dėlto vyrauja nusistatymas, kad nukentėjusioji dėl to, kas jai nutiko, yra kalta pati - jai permetama atsakomybė dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių. Tuo pačiu galvojama, kad moteris yra pakankamai savarankiška palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų. Tačiau dažnai pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar vaikų sveikata bei saugumu, neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.