Šiame straipsnyje nagrinėjama supervizijos ir intervizijos teorija socialiniame darbe. Egzistuoja požiūrių ir teorijų įvairovė, tad mokslinėje literatūroje pateikiama nemažai skirtingų supervizijos apibrėžimų.
Socialinis darbas - tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas.
Supervizijos Samprata
Supervizijos (kartu ir intervizijos) samprata daugiabriaunė. Žodis "supervizija" yra kilęs iš lotynų kalbos žodžių junginio super - "ant, virš" ir videre - "stebėti, žiūrėti, matyti". Nepaisant to, kad tokį terminą galima rasti įvairiose šalių kalbose, supervizijos apibrėžimai labai įvairūs.
Supervizijos vystymasis glaudžiai susijęs su socialinio darbo istorija, o apibrėžimo atsiradimas - su socialinis teorijų raida. Iš pradžių jos reikšmė ir samprata buvo gana siaura - kaip "vyresniojo patarinėjimas jaunesniam". Supervizijos idėja Europoje buvo pristatyta dvidešimtojo amžiaus viduryje, tuo laikotarpiu ji buvo pripažinta oficialiai ir apibrėžta kaip profesinis santykių konsultavimas. Nuo dvidešimtojo amžiaus antrosios pusės supervizija vystosi kaip savarankiška profesija, teikianti profesinis santykių konsultavimo paslaugas.
Dažniausiai supervizija vadinama "profesine priežiūra, kurios tikslas - gerinti specialistų veiklą, agentkūrų, firmų ar institucijų veiklos efektyvumą". Socialinio darbuotojo atestacijos tvarkos apraše (2006) dalyvavimas supervizijoje bei supervizijos vykdymas priskiriamas praktinio mokymosi, kurio metu įgyjami praktiniai socialinio darbo įgūdžiai ir gebėjimai, būdams, o Socialinis darbuotojas ir socialinis darbuotojas padėjėjas kvalifikaciniuose reikalavimuose (2006) praktinis mokymasis (taigi, ir dalyvavimas supervizijoje ar jos vykdymas) pripažįstamas socialinio darbuotojo profesinės kvalifikacijos kėlimo forma.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Galima teigti, kad vyrauja kelios pagrindinės supervizijos sampratos - pradinė (arba pirminė), kaip labiau patyrusio tos paties srities specialisto priežiūra ir pagalba naujam darbuotojui bei vėliau išsivystęs požiūris į superviziją kaip tam tikrą profesionalų konsultavimą. Iš išdėstytos medžiagos matyti, kad superviziją galima vertinti kaip autonomišką profesiją arba kaip tam tikrą metodą, turintį savo paskirtį. Klinikinė supervizija dažniausiai sutinkama psichologijos ir medicinos mokslų kontekstuose ir nėra aktuali nagrinėjamai šiame darbe temai.
Skirtingi Požiūriai į Superviziją
- Normatyvinis požiūris: Šis požiūris ieško normų ar standartų ir susitelkia ties dviem pagrindiniais klausimais: "Kas turėtų būti supervizija?" ir "Ką turėtų daryti supervizorius?". Šios krypties autoriai superviziją apibrėžia ir grindžia jos administracine ir mokomąja funkcija.
- Empirinis požiūris: Pagrindinis šio požiūrio klausimas: "Ką iš tikrųjų daro supervizorius?". Bandymai atsakyti į šį klausimą apima duomenis apie supervizoriaus vaidmenis, stilius ir elgesį.
- Pragmatinis požiūris: Šiame požiūryje nesistengiama sukurti formalaus socialinio darbo supervizijos apibrėžimo. Jo tikslas yra nustatyti veiklos gaires supervizoriams bei identifikuoti socialinio darbo supervizijos funkcijas bei užduotis.
Supervizijos sąvoka aiškinama remiantis jos siekiais ar teikiama nauda, atsispindi ir supervizoriaus vaidmuo. Šiuo atveju išryškėja įvairūs aspektai - mokymosi, tobulėjimo, veiklos efektyvinimo, taip pat ir paramos, palaikymo. Neatsitiktinai čia pradžioje aptarta supervizijos samprata ir apibrėžimai. Intervizija yra labai glaudžiai susijusi su supervizija, ir čia dalies netgi gali būti traktuojama kaip supervizijos forma ar rūšis.
Intervizija: Tarpusavio Pagalba
Intervizija yra labai glaudžiai susijusi su supervizija, ir čia dalies netgi gali būti traktuojama kaip supervizijos forma ar rūšis. Svarbu paminėti grupės panašumo, "lygumo" bruožus. L. Gualthérie van Weezel (2002, p. 67), apibrėždama superviziją ir interviziją jų nediferencijuoja ir teigia, kad tai - "tam tikras profesinės pagalbos būdas, skirtas didinti profesinei kompetencijai, išsamiai ir sistemingai aptariant praktines situacijas (atvejus)".
Pagrindinis skirtumas tarp supervizijos ir intervizijos - tai supervizorius. Iš esmės, tai asmuo, vadovaujantis supervizijos procesui ir konsultuojantis supervizuojamąjį ar jų grupę. Dažniausiai supervizorius būna specialiai tam rengtas profesionalas. B. Proctor, F. Inskipp (2003) pabrėžia, kad intervizijos grupėje kiekvienas narys prisiima supervizoriaus atsakomybę kito nario atžvilgiu ir susitaria, kaip bus dalinamasi lyderyste. Taigi sąvoka "supervizija" vartojama, kai susirinkimui vadovauja supervizorius, tai yra, labiau patyręs ir profesionaliai pasirengęs žmogus, o terminas "intervizija" vartojamas tuomet, kai susirinkimo dalyvių patirtis ir kvalifikacija yra to paties lygio.
Intervizija - "praktinis darbuotojų, kurie mokosi be mokytojo, tarpusavio pagalbos priemonė". Kaip galima pastebėti, intervizijos apibrėžimuose ryškus dalyvių grupės aspektas. Intervizija skirta socialinės srities profesionalams. Išnagrinėtas skirtingų apibrėžimų rinkinys atskleidžia įvairias supervizijos ir intervizijos sampratas. Šiame darbe nesiremiama kuriuo nors vienu pristatytu supervizijos ar intervizijos apibrėžimu, nes jie visi atskleidžia daugiamatę šių metodų prigimtį ir leidžia labiau suprasti galimą socialinių darbuotojų požiūrį į supervizijos ir intervizijos įvairovę, kuri bus bandoma atskleisti tyrimu.
Taip pat skaitykite: Socialinės identifikacijos svarba
Supervizijos ir Intervizijos Funkcijos, Tikslai ir Uždaviniai
Norint išsamiai atskleisti supervizijos ir intervizijos sampratą, vien tik apibrėžimų nepakanka, reikia suprasti ir šių metodų paskirtį. Todėl naudinga aptarti supervizijos ir intervizijos funkcijas, tikslus bei uždavinius.
Socialinio darbo studentų supervizija - ankstesniame poskyryje pristatyta supervizijos rūšis, turinti savitus tikslus. Knygoje "Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas" (2007, p. 42) teigiama, kad "supervizija padeda studentams susieti praktiką su jau gautomis teorinėmis žiniomis". Taigi šios supervizijos paskirtis - teorinio mokymo ir praktinis įgūdžių sujungimas.
R. Raudelikūnaitė, A. Petrauskienė, R. Šaitytė (2008, p. 43), aptardamos socialinio darbo studentų superviziją, pabrėžia refleksijos svarbą, nurodydamos, jog "pagrindinis supervizijų tikslas - skatinti studentų refleksiją, kad jie patys rastų problemų sprendimus, gerintų mokymosi praktikoje kokybę ir didintų profesionalumą".
Galima teigti, kad šie supervizijos uždaviniai, įgyvendinami studijų praktikos kontekste, padeda tapti profesionaliu socialiniu darbuotoju ir, kaip teigia A. Maskalionienė, J. Tikslai ir intervizijos bendrieji tikslai iš esmės sutampa. Kaip teigia B. Fiege ir R. Dollase (2002), pagrindinis lygios supervizijos (t.y., intervizijos) tikslas ir idėja yra skatinti intervizijos grupės dalyvius patiems būti ekspertais nagrinėjant situacijas, klausimus ir problemas, užuot gavus paruoštus sprendimus iš pašalies.
Apibendrinant galima teigti, kad šiame straipsnyje buvo aptarta supervizijos ir intervizijos teorija socialiniame darbe, jų sampratos, funkcijos, tikslai ir uždaviniai. Taip pat buvo aptarti supervizijos ir intervizijos skirtumai, lygiateisiškumas ir tarpusavio pagalba.
Taip pat skaitykite: Socialinės deprivacijos poveikis
tags: #tesinumo #teorija #socialiniame #darbe