Vaikų, augančių rizikos grupėse, socialinė integracija ir gebėjimas pritapti prie bendraamžių priklauso nuo daugelio veiksnių: šeimos aplinkos, tėvų elgesio modelių, emocinio palaikymo stokos, socialinių paslaugų prieinamumo ir specializuotų programų. Besiformuojančiam vaikui pakanka keletą kartų pasijausti atstumtam ar neįvertintam, dažniausiai toks jausmas patiriamas šeimoje, o vėliau ir socialinėje aplinkoje.
Problemos kilmė šeimoje ir jų pasekmės vaikui
Tokių tėvų elgesį paprastai lydi tarpasmeniniai konfliktai, nesaikingas alkoholio vartojimas, skurdas, skyrybos ar kriminaliniai nusikaltimai. Alkoholikų tėvų vaikų gyvenimas labai įtemptas: jei alkoholį vartoją tik vienas iš sutuoktinių, kitas nuolatos jam priekaištauja, kyla buitiniai konfliktai. O vaikas? Kur jis tuo metu lieka? Šeimose, kuriose girtauja abu tėvai, vaiko gyvenimo sąlygos tampa kur kas sudėtingesnės.
Ne retai vaikas, patiriantis fizinį ar psichologinį smurtą šeimoje, linkęs savo menkavertiškumo jausmą nukreipti žemindamas kitus. Jo tolimesnis elgesys pasireiškia impulsyviai ar net agresyviai, tokiu atveju vaikui kyla sunkumų siekiant susidoroti su asmeninėmis problemomis, esant nepalankioms sąlygoms, jis imasi skubotų sprendimų ar neapgalvotų veiksmų, menkai įvertindamas galimas pasekmes.
Mano nuomone taip atsitinka todėl, kad tokį vaiką (sąmoningai ar nesąmoningai) aplinkiniai neapgalvotai pasmerkia ir atitinkamai ignoruoja. Aišku net ir pačiu kilniausiu noru to padaryti neįmanoma, jei vaikas nejaučia tam tikro pasitikėjimo. Kaltės jausmas tarsi įdiegiamas į jauno žmogaus pasąmonę; be abejo, kad taip.
Socialinės izoliacijos schema ir pritapimo sunkumai
Nepritapimo prie grupės arba socialinės izoliacijos schema reiškia, kad žmogus jaučiasi tarsi kitoks, atskirtas nuo kitų - nuo klasiokų, draugų, bendradarbių. Tai gali būti dėl įvairiausių priežasčių: pavyzdžiui, galbūt visur aplinkinių vaikų tėvai šeimoje buvo kartu, o to asmens tėvai išsiskyrė, jo vienintelio. Arba to žmogaus tėvas gėrė, o kitų vaikų tėvai - ne.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kartais netgi tėvai čia pasistengia: jie vaiką ypač globoja, neišleidžia kartu su klase, su kiemo vaikais, nes, neva, kiemo vaikai kitokie. Viena klientė pasakojo, jog jai liepdavo geriau nežaisti su “darbininkų vaikais”, nes nežinia, ko primokys. Taip tėvai laiko vaiką uždarytą namie ir nors labai ten juo rūpinasi, vaikas tokiu atveju jaučiasi atskirtas ir labai vienišas.
Užaugę tokie žmonės vengia bet kokių grupių, bet kokiame didesniame žmonių rate, komandoje jie jaučiasi blogai, nesaugiai ir ne tokie, kaip visi. Bėda ta, kad tai - apgaulė. Iš tiesų jie nėra tiek kitokie, kiek patys įsivaizduoja. Jei esi įžymybės vaikas ar tavo tėvai gėrė, tai nereiškia, kad neturi tokių pat poreikių ar psichologinių problemų, kaip ir kiti žmonės.
Ką daryti, kai vaikas jaučiasi atskirtas?
Reikėtų tiesiog įsivaizduoti savo vaizduotėje, kad ateinate į kokią nors žmonių grupę ir šalia jūsų sėdi kas nors panašus į jus - geriausias draugas. Esant šiai problemai, žmonėms reikia kaip tik nevengti grupių, kuo daugiau jose būti, dalintis įtampa, kurią jie tose grupėse patiria. Tinka grupinės terapijos, tačiau geriausia tokiems žmonėms susirasti grupę, kurioje žmonės panašūs į jį patį.
Pavyzdžiui, alkoholikų tėvų vaikas turėtų susirasti, kur dar yra alkoholikų vaikų. Jei esate įžymybių vaikas, bendraukite su kitais įžymybių vaikais ar suaugusiaisiais - tas lieka per visą gyvenimą. Tėvai ar mokytojai nepasistengė padėti integruotis į grupę ir dabar turite kankintis su per dideliu nerimu didesnėse žmonių grupėse.
Organizacijos ir programos, padedančios rizikos grupės vaikams
Džiugu, jog valstybėje egzistuoja įvairių organizacijų siekiančių asocialius vaikus nukreipti tinkama linkme pvz. organizacijos dirbančios būtent su rizikos grupių vaikais „Galbėkit vaikus“, kurios tikslas yra priversti vyriausybę teikti paslaugas, atkreipti suaugusiųjų dėmesį į vaikų problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė
- Teikiamos asmenims susiduriantiems su iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime, tarpasmeniniuose santykiuose, nesėkmės darbe, išgyvenantiems sunkias emocijas: liūdesį, vienišumo jausmą, baimę, krizę ar yra patyrę traumuojančius emocinius išgyvenimus.
- Savitarpio pagalbos grupių metu analizuojami konkretūs atvejai, dalyvių iškelti klausimai; juos nagrinėdami dalyviai stengiasi kartu ieškoti atsakymų, dalintis patirtimi, palaikyti vienas kitą.
- Teikiami mokymai šeimoms, norinčioms tobulinti ar įgyti tėvystės įgūdžių, siekiant išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes.
- Konsultacijos asmens (šeimos) namuose (gyvenamojoje vietoje), gimus kūdikiui, nustačius neįgalumą ir (ar) specialiuosius poreikius asmeniui, teikiamos tuo pačiu metu, kai tėvams teikiamos kitos kompleksinės paslaugos.
Programos pavyzdys: VTRS grupė
Programa skirta vaikams / jaunuoliams ir jų tėvams, susiduriantiems savo kasdienėje aplinkoje su iššūkiais (pvz., nesutarimai mokykloje, vaikų ir tėvų nesutarimai, per didelis uždarumas, sunkumai valdant pykčio ar streso reakcijas ir pan.). Ko šeima gali tikėtis programoje?
Pastaba*. Vieta: VšĮ Šeimos santykių institutas, L. Zamenhofo g. Grupė vaikams vyks: įvadinis susitikimas vasario 24 d. (kiti susitikimai pirmadieniais nuo kovo 3 d.). Grupė tėvams vyks: įvadinis susitikimas vasario 24 d. (kiti susitikimai trečiadieniais nuo vasario 26 d.). Bendra tėvų ir vaikų grupė vyks: pirmadieniais ir trečiadieniais (nuo vasario 24 d.). Registracija vyksta iki vasario 17 d.
Kompleksinės paslaugos ir projektinė veikla socialinei integracijai skatinti
Kompleksinės projekto veiklos suplanuotos įvertinus socialiai pažeidžiamų asmenų gebėjimų asimetriją, pasyvaus dalyvavimo darbo rinkoje priežastis, išsiaiškinus tikslinės grupės poreikius, Šiaulių apskrities darbo rinkos situaciją ir pareiškėjo bei partnerių akademinę, mokslinę ir praktinę darbo patirtį.
Projekto išskirtinumas - apjungiant nevyriausybinių organizacijų patirtį, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos praktiką, Šiaulių profesinio rengimo centro švietimo veiklą ir Šiaulių universiteto mokslinių tyrimų pasiekimus, suteikti aukštos kokybės kompleksines, individualizuotas socialinės integracijos paslaugas socialiai pažeidžiamiems asmenims.
Projekto įgyvendinimo metu bus siekiama mažinti socialiai pažeidžiamų asmenų socialinę atskirtį, stiprinant jų vidinę mokymosi ir darbo motyvaciją (padedant suprasti ir atrasti sąsajas tarp sėkmingos profesinės karjeros ir mokymosi), pasitikėjimą savo gebėjimais, atsparumą neigiamam aplinkos poveikiui, ugdant profesinės ir gyvenimo karjeros planavimo gebėjimus, skatinant mokymosi tęstinumą, didinant sėkmingo įsidarbinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje galimybes, ugdant bendruosius gebėjimus ir socialinius įgūdžius, būtinus šiuolaikinei darbo rinkai.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
| Projekto pavadinimas | Faktai / tikslai |
|---|---|
| Šeimos LOGOritmas | Tikslas - darbingų gyventojų ir jų šeimos narių savimotyvacijos stiprinimas per aktyvų laisvalaikį, mokymą(si) kartu, siekiant efektyvių asmenybės tobulėjimo pokyčių ir įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą bei darbo rinką. |
| Gebėjimų asimetrija | Kompleksinės veiklos įvertinus gebėjimų asimetriją ir pasyvaus dalyvavimo darbo rinkoje priežastis. |
| Aktyvus gyvenimas brandoje | Tikslas - vyresnio darbingo amžiaus asmenų įgalinimas plėtoti bendruosius gebėjimus aktyviai saviraiškai. |
| Įgūdžių ugdymo erdvė darbo rinkai | Finansavimo sutartis su CPVA, tikslas - ugdyti įgūdžius darbo rinkai. |
Tikslinės grupės ir pasiekiami rezultatai
Projekto tikslinė grupė - 250 socialiai pažeidžiamų asmenų (socialinės rizikos vaikai, asmenys paleisti iš laisvės atėmimo vietų, nedirbantys ir nesimokantys probacijos pareigūnų prižiūrimi asmenys, socialinės pašalpos gavėjai). Planuojama projekto trukmė 36 mėn.
Projekto „Šeimos LOGOritmas“ tikslinė grupė - darbingi gyventojai ir jų šeimos nariai, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu (36 asm.). Projekto „Aktyvus gyvenimas brandoje“ tiesiogiai palies mažiausiai 136 asmenis. Planuojama projekto trukmė 24 mėn.
Metodikos ir pagalbos formos
NVC - tai gyvenimo kalba (angl. a Language of Life), gerumo širdis (angl. the Heart of Nonviolent), kitaip tariant - tai metodas, formuojantis žmogaus gyvenimo ir bendravimo būdą, gyvenimo stilių, padedantis nuoširdžiai įsiklausyti ir suderinti savo ir kitų žmonių jausmus ir poreikius.
VŠĮ Pal. J. paslaugų organizavimas ir teikimas skirtas asmenims, susiduriantiems su iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje. Tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias asmenines ar su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo.
Teikiamos konsultacijos asmens (šeimos) namuose (gyvenamojoje vietoje), gimus kūdikiui, nustačius neįgalumą ir (ar) specialiuosius poreikius asmeniui ir kt. Teikiama tuo pačiu metu, kai tėvams teikiamos kitos kompleksinės paslaugos, ji gali būti teikiama ne ilgiau kaip 4 val.
Savitarpio pagalba ir grupinių užsiėmimų privalumai
Savitarpio pagalbos grupių privalumas yra tas, kad visi nariai turi panašios patirties, gali ja pasidalinti, pastiprinti vienas kitą, rasti naujų požiūrio aspektų, sprendimo būdų. Šios paslaugos skirtos asmenims, kurias vienija panaši išgyvenimo patirtis, kylantys sunkumai.
Teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti ar įgyti tėvystės įgūdžių, siekiant išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes ir padėti jiems atskleisti savo gebėjimus ir galimybes. Šie mokymai tinka tėvams, kurie patys nori įgyti naujų žinių, keisti savo elgesį, kurį galbūt suformavo ankstyvojo gyvenimo patirtys.
Kaip visuomenė gali padėti
Apibendrindama, norėčiau pasakyti, kad probleminės šeimos griauna tautos mentalitetą, ardo valstybės pamatus, todėl kiekvienas iš mūsų galime rinktis ar atstumsime, ar būsime lyg „ramstis“ padedant asocialiam vaikui integruotis į normalų, visavertį gyvenimą visuomenėje. Nei vienas iš jų nepasirenka kokioje šeimoje turės užaugti, tad kodėl mes turėtume juos izoliuoti, laikyti kitokiais?
Kiekvienas žmogus privalo turėti lygias teises į švietimą, socialines paslaugas, pagalbos teikimą ir visuomeninį priėmimą. Asocialioje šeimoje gyvenantis vaikas yra bejėgis, visiškai priklausomas nuo aplinkos, kurioje auga; jau nuo gimimo svarbiausi jo poreikiai yra dėmesys, švelnumas bei meilė. Viso to negavęs jis gali atrodyti piktas ir labai stiprus žemindamas ar smurtaudamas prieš kitus.
Gyvename bendruomenėje ir todėl esame nuolat apsupti žmonių. Pradedant darželio grupe, baigiant darbo kolektyvu, visi priklausome, ar kada nors esame priklausę kokiai nors grupei. Būtent dėl to akivaizdu, jog pritapti prie grupės gali būti tikrai nelengva. Dažnai jaučiamės kitokie, varžomės, nuolat galvojame, ar viską teisingai pasakėme ar padarėme, bijome būti nuvertinti. Tačiau sprendimai, paramos tinklas ir įtraukiantys projektai bei programos gali ženkliai padėti keisti vaikų gyvenimus ir didinti jų įsitraukimą į bendruomenę.