Ainė Ramonaitė - žymi Lietuvos mokslininkė, reikšmingai prisidėjusi prie šalies socialinių mokslų plėtros. Jos darbai apima platų temų spektrą - nuo pilietinės visuomenės būklės analizės iki rinkimų procesų tyrimų ir kūrybiškumo skatinimo visuomenėje.
Pilietinės visuomenės tyrimai
A. Ramonaitės monografija „Neatrasta galia“ skirta pilietinės visuomenės būklės analizei Lietuvoje. Šiame darbe autorės, pasitelkdamos gausius tyrimų duomenis, ieško atsakymų į esminius klausimus: Ar stipri Lietuvos pilietinė visuomenė? Ar ji nori ir geba dalyvauti valstybės valdyme, kontroliuoti politinę valdžią? Ar Lietuvoje esama viešosios erdvės, kurioje būtų ugdomi piliečių gebėjimai mąstyti politiškai? Ar pakankamai tvirtos pilietinės vertybės, būtinos tam, kad visuomenė gebėtų veikti bendrojo gėrio labui?
Knygoje atskleidžiamos kliūtys, trukdančios pilietinės visuomenės raidai, ir parodoma, kokių neatrastų pilietinių galių dar turi lietuvių visuomenė. Knygoje pristatomą Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapį sudaro devyni sluoksniai:
- Formalios pilietinės visuomenės organizacijos
- Neformalūs tinklai
- Rinkiminis gyventojų aktyvumas
- Nekonvencinė politinė veikla
- Netarpiški piliečių pokalbiai apie politiką
- Žiniasklaidos kuriama viešoji erdvė
- Gyventojų parama politinei bendrijai
- Socialinis pasitikėjimas, tolerancija ir solidarumas
- Parama demokratijai
Ši knyga skirta ne tik mokslininkams ir studentams, bet ir pilietinių organizacijų nariams, politikams, mokytojams bei visiems Lietuvos piliečiams, kuriems rūpi savarankiškos visuomenės raida.
Rinkimų analizė
A. Ramonaitė taip pat aktyviai tyrinėja rinkimų procesus Lietuvoje. Monografijose siekiama paaiškinti, kas lemia Seimo rinkimų rezultatą ir kodėl Lietuvoje dažnai nepasitvirtina rinkimų prognozės. Išskleidžiama trijų kūnų problema: rinkimų rezultatas randasi iš sąveikų tarp paklausos, pasiūlos ir rinkimų sistemos.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Kaip balsuoti
Kūrybiškumo skatinimas
A. Ramonaitė pabrėžia kūrybiškumo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje ir siūlo Lietuvai tapti pasaulio lydere, ugdant kūrybingas asmenybes. Jos teigimu, gebėjimas ugdyti vaizduotę ir skatinti kūrybiškumą bus ateities visuomenės svarbiausias konkurencinis pranašumas. Ateities visuomenė bus idėjų visuomenė.
Ji siūlo viziją, kur Lietuva - tai šalis, kurioje gimsta geriausios pasaulio idėjos. Tai - pasaulio inovacijų centras, kuriame koncentruotos įmonės arba tarptautinių bendrovių padaliniai, užsiimantys tyrimais, logotipų kūrimu, strateginiu planavimu, reklama, personalo vadyba. Tai šalis, kurios didžiąją dalį BVP sudaro intelektualinė produkcija, o didžiąją dalį gyventojų sudaro „kūrybinė klasė“.
Kad taptume tokia šalimi, turime tapti socialine terpe, kurioje sudarytos palankiausios sąlygos kūrybiškumui ugdyti ir skleistis. Šalis galėtų tapti tarsi didelėmis kūrybinėmis dirbtuvėmis, kur yra skatinamos idėjos, kur menas yra integruojamas su mokslu ir gamyba.
A. Ramonaitė kritikuoja tradicinę mokyklą, kuri, jos teigimu, žudo kūrybingumą, ir siūlo diegti visiškai kitus vertinimo principus, kad vaikams nebūtų užgniaužiamas kūrybiškumas. Reikia pakeisti mokymo programas, kurios dabar orientuotos į žinių „kišimą į galvas“.
Bibliografija (sąrašas pasirinktų publikacijų)
- Advancing organizational trust in a post-socialist context: role of ethics management tools. Ekonomika ir vadyba 2008, 13, 381-388.
- Aim of the development of rural social infrastructure: a sustainable community. Transformations in business & economics 2015, 14, 2A (35A), 509-528.
- Asmenybės ar vertybės? Lietuvos partijų lyderiai rinkėjų akimis ir politikos personalizacijos ribos. Politologija 2014, 1 (73), 129-178.
- Building organizational trust in a low-trust societal context. Baltic journal of management 2010, 5, 2, 197-217.
- Citizens' intentions to participate in civil society organisations. Inžinerinė ekonomika 2011, 22 (2), 165-174.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai