Kaune dėl netyčia pacientei sulaužytos kojos baudžiamojon atsakomybėn traukiama slaugytojo padėjėja. Medikų bendruomenę incidentas šiurpina - pervargę dėl nežmoniško krūvio slaugytojai paliekami vieni kapstytis bylose. Kovo 1 dieną viena iš K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Vičiūnų skyriaus slaugytojo padėjėjų pateko į nepavydėtiną padėtį. Jai keliant pacientę į maudymo kėdę, įstrigo pacientės koja ir lūžo. Iškart po incidento apie tai ligoninė informavo pacientės artimuosius, o nukentėjusiai moteriai skubiai suteikta medicininė pagalba.
„Įvykis buvo užfiksuotas ligoninėje ir nors ligoninė nėra gavusi pacientės artimųjų skundo, buvo pradėtas įvykio tyrimas ligoninės administracijos iniciatyva. Dalyvavau ir aš, kaip atsakingas ligoninėje už drausmės pažeidimus. Komisija įvykį ištyrė, tyrimo medžiagą iš viso sudaro 133 lapai. Visgi pacientės artimieji dėl atvejo kreipėsi į prokuratūrą ir slaugytojo padėjėjai inicijuota baudžiamoji byla. Toks artimųjų poelgis sukrėtė pačią slaugytojo padėjėją. „Kojos lūžis įvyko ne kur nors bare konflikto metu. Tai nutiko darbuotojai vykdant profesinę pareigą. Norėčiau pabrėžti, kad slaugoje reikalingas aktyvus fizinis kontaktas su žmogumi, dėl to galima patirti ir traumų.“
Net Baudžiamajame kodekse yra numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės - tai yra profesinė veikla. Atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje, slaugytojo padėjėja pagalbos kreipėsi tiek į ligoninės administraciją, tiek į profesinę sąjungą. Profesinė sąjunga pasiūlė darbuotojai jos teisėms galintį atstovauti advokatą, lėšų rinkimą advokato paslaugoms apmokėti inicijavo Lietuvos medikų sąjūdis. „Iš karto buvo priimtas sprendimas darbuotojai padėti, tačiau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir akivaizdu, kad darbuotojai yra pareikšti kažkokie baudžiamieji klausimai.“
„Kadangi pacientės sūnus greičiausiai prašys atlyginti ir finansinę žalą, tikėtina, kad byloje bus pareikštas ir civilinis ieškinys, jis bus nukreiptas į darbovietę. Dėl to mūsų vieno kitam vykdyti apmokėjimai galėtų būti vertinami baudžiamosios teisės prasme net kaip pinigų iššvaistymas. Ligoninė gauna pajamų iš ligonių kasų tam, kad būtų užtikrinta slauga ir darbdavys darbuotojui gali tik atlyginimą mokėti. Visgi atliekant ikiteisminį tyrimą mes aktyviai bendradarbiaujame, ko mūsų paprašo, mes viską teikiame, bet mūsų ribos labai siauros“, - pasakojo Jolanta Keburienė.
Taip pat teigia teisininkė Simona Virbickienė: „Ikiteisminis tyrimas tokiais atvejais atliekamas konkretaus asmens atžvilgiu dėl jo profesinės veiklos, todėl įstaiga lieka nuošalyje. Jei įtariamasis neturi advokato, valstybė jį privalo paskirti.“ Tačiau incidentas baugina medikų bendruomenę. Psichologinis spaudimas yra realus, slaugytojo padėjėjai gali būti sunku dėl to, kad ji pagalbos prašė iš karto ir iš įstaigos, ir iš profesinių teisių gynėjų.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Kai kurios įstaigos laikosi Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. įsakymo „Dėl slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nuostatų. Jame teigiama, kad darbo dienomis vienam slaugytojui, dirbančiam su slaugytojo padėjėju stacionare palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, gali tekti daugiausia 10 pacientų. Vadovaujantis šiuo aprašu, K. Griniaus ligoninėje penki slaugos darbuotojai daugiausia galėjo prižiūrėti 28 pacientus, tačiau krūvis viršijo normą du kartus. Kedant keblumus, būtina atkreipti dėmesį į faktinę situaciją - skaičiai dažnai neatitinka realybės.
J. Keburienė teigia, kad šalies ligoninės dažnai nesilaiko rekomendacijų dėl krūvio: „Jei rekomendacijos taptų įpareigojančiu teisės aktu, vien dėl slaugytojų trūkumo trečdalis ligoninių gali užsidaryti“. Nors krūviai šiuo metu reglamentuojami tik rekomendacijomis, realybė išlieka sunki. Slaugytojams trūksta darbuotojų, o trūkumo įtaka kokybei, klaidoms ir streso lygiui kyla dėl perimtos atsakomybės už daug pacientų priežiūrą.
Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis pabrėžia, kad trūkumas gali būti apie 2-3 tūkst. slaugytojų. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto docentas Olga Riklikienė priduria, jog teisinės bazės tobulinimas yra būtinas, tačiau dabar svarbiausia - maksimalūs realūs krūviai, kurie būtų įtvirtinti kaip nuolatinė praktika. Slaugytojai turi teisę prašyti laikytis įstatymo rekomendacijų, o vadovai - būti atidesni.
Regioniniu požiūriu Mažeikių ligoninės slaugos administratorė Regina Meištienė teigia, kad jų ligoninėje krūviai atitinka rekomendacijas, o vadovai tik turi užtikrinti jų įgyvendinimą. Ji pabrėžia, kad naktimis ir šventinėmis dienomis situacijos priklauso nuo pacientų būklės ir realios situacijos ligoninėje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad slaugos darbuotojų krūvių didinimas turi būti sklandus ir pareikalauti lėšų bei prioritetų įvertinimo.
Taip pat svarstoma galimybė pritraukti specialistus iš trečiųjų šalių. Nuo 2025 m. pradėtas įstatymo pakeitimas dėl užsieniečių teisinės padėties: kvotos ir leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu - su dideliais reikalavimais. Slaugytojo padėjėjo profesija nėra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą, tad darbdaviams tenka atitikti griežtesnius reikalavimus atlyginimams, darbo užmokesčiui ir dokumentų tvarkai. Tačiau kančia kyla dėl kalbos reikalavimų ir ilgų laikų leidimo laikinai gyventi procedūrų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Šiuo metu darbo pasiūlymai sveikatos priežiūros sektoriuje rodo, kad trūkumas ir toliau ryškus: nuo maisto tiekimo iki administravimo, slaugos padėjėjų, techninių ir slaugos pagalbinių pareigų. Tai rodo būtinybę stiprinti švietimą, mokymą ir atlyginimus, kad įstaigos galėtų išlaikyti ir pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, bei užtikrinti pacientų saugumą ir kokybę.
Rengdami prevencines priemones
- kreiptis į darbdavį raštu, kai jaučiamas darbo krūvio per didelis spyris;
- užtikrinti, kad darbo krūvio įstatymai būtų taikomi realiai, o ne tik teoriškai;
- plėsti slaugytojų padėjėjų įgūdžių ir kompetencijų mokymus;
- planuoti aukšto sedaros lygio atlyginimus ir karjeros perspektyvas;
- rengti darbo krūvio tyrimus regioniniu mastu, siekiant išsiaiškinti realų poreikį ir galimas sprendimo priemones;
- įtraukti trečiųjų šalių darbuotojus, laikantis teisės aktų ir kalbos reikalavimų, siekiant užtikrinti nuolatinį personalo tiekimą.
Ministerijos ir profesinių sąjungų vaidmuo
Profesinės sąjungos siūlo advokatų atstovavimą ir finansinę paramą teisinių procesų metu, o ministerijos teigia, kad atlyginimų didinimas turi būti reglamentuojamas konkrečiais įstatymais ir finansiniais mechanism.
Data ir prognozės
Lietuvos vyriausiųjų institucijų tyrimai rodo, kad 2032 metais gali išlikti didelis slaugytojų trūkumas, o poreikis didės dėl senėjančios gyventojų struktūros. Reikalingi strateginiai pokyčiai švietimo, atlyginimų ir darbo organizavimo srityse bus svarbūs norint išlaikyti kokybę ir užtikrinti pacientų saugumą.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje