Socialiniai Žmogaus Poreikiai: Teorijos ir Interpretacijos

Žmogaus poreikiai - tai motyvacijos pagrindas, kuris skatina mus veikti ir siekti tikslų. Šių poreikių supratimas yra esminis asmenybės teorijose ir motyvacijos studijose. Straipsnyje aptarsime įvairias socialinių žmogaus poreikių teorijas, įskaitant garsiąją Abrahamo Maslow poreikių piramidę, bei jų pritaikymą praktikoje.
Maslow poreikių piramidė
Maslow poreikių piramidė

Abrahamas Maslow ir Poreikių Piramidė

Abrahamas Maslow, vienas pirmųjų mokslininkų, iš kurio darbų vadovai sužinojo apie žmonių poreikių sudėtingumą ir jų poveikį motyvacijai, turbūt daugumai yra gerai pažįstamas dėdė. Jis prieš daugiau nei septyniasdešimt metų straipsnyje „Žmogaus motyvacijos teorija“ pirmą kart pristatė žmogaus poreikių piramidę. Maslow išskyrė šiuos 5 poreikius:* Fiziologiniai* Saugumo* Socialiniai* Pagarbos* Savirealizacijos

Jis teigė, kad, tik patenkinęs savo fiziologinius poreikius, žmogus gali rūpintis kitais dalykais, tokiais kaip saugumas, socialiniai poreikiai, savivertės ir pripažinimo poreikiai ir galų gale - savirealizacija. Kitaip tariant, pirmenybė teikiama fiziniam išgyvenimui ir tai motyvuoja tam tikrą mūsų elgesį. Kai šis poreikis užpildytas, einame prie kito, kol galiausiai pakylame į piramidės viršų.

Fiziologiniai poreikiai yra būtini žmogaus egzistavimui: oras, vanduo, maistas, šiluma, poilsis, aktyvumas, seksas. Saugumo poreikiai - tai emocinio ir fizinio saugumo, priklausomumo, stabilumo, tvarkos, normų, atsiribojimo nuo rūpesčių poreikiai. Socialiniai poreikiai - tai poreikis priklausyti kokiai nors socialinei grupei, bendravimo, prisirišimo, draugystės, meilės poreikiai. Pagarbos poreikiai - tai pagarbos, pripažinimo, įvertinimo, savigarbos, kompetencijos, asmeninių pasiekimų poreikiai. Savirealizacijos poreikiai - tai savo galimybių realizavimo, kūrybingumo, asmenybės augimo poreikiai. Kitaip tariant, tai poreikis būti tuo, kuo žmogus privalo būti pagal savo prigimtį.

A. Maslow įvardina fiziologinius ir saugumo poreikius kaip pirminius, o socialinius-priklausomumo, pagarbos ir savęs realizavimo kaip aukštesnio lygio poreikius. Visus šiuos poreikius A. Maslow išdėstė griežtos hierarchinės struktūros būdu (į trikampę piramidę). Tuo jis norėjo parodyti, kad žemesnio lygio poreikiai veikia žmogų anksčiau, negu pradeda veikti aukštesnio lygio motyvai ir, atitinkamai, turi įtakos žmogaus elgesiui pirmiau nei aukštesnieji lygiai.

Poreikių Hierarchijos Trūkumai

Ši teorija turi tam tikrus jos pritaikymo praktikoje trūkumus.* Žmonės vienu metu gali tenkinti iš karto kelių lygmenų poreikius, pavyzdžiui, pietų metu yra tenkinami tiek fiziologiniai (maistas), tiek ir bendravimo poreikiai.* Negalima teigti, jog vien tik patenkinus žemesnio lygmens poreikius, atsiras aukštesnio lygmens poreikiai. Pavyzdžiais galėtų būti Galileo, Rembrandt, van Gogh, taip pat daugybė pavyzdžių iš koncentracijos stovyklų.* Ši teorija abstrakti filosofinė schema, galinti netikti konkrečiam individui.James A. F. Stoner, R. Edward Freeman ir Daniel R. Gilbert, Jr. Įžvelgia dar keletą, mano manymu, didelių A. Maslow poreikių hierarchijos trūkumų.* Nors A. Maslow poreikių piramidė gana išsamiai aprašo žmonių poreikius, tačiau tolesni tyrimai juos ne visai patvirtino.* Pirmiausia, liko nepaaiškinta pačių poreikių kilmė. Jeigu fiziologinius poreikius slygoja egzistencijos užtikrinimas, tai iš kur ir kaip atsiranda aukštesnio lygio poreikiai?* Iš principo žmones galima priskirti kuriai nors poreikių kategorijai, bet ne kiekvienam būdingi visi penki lygiai, jie nebūtinai tokia tvarka išsidėstę.* Poreikiai yra labai individualūs. Be to, kurio nors lygio poreikių patenkinimas nesąlygoja automatiško perėjimo prie aukštesnio lygio poreikių: žmogų vienu metu gali motyvuoti skirtingų lygių poreikiai.* Nėra numatytas poreikių patenkinimas žmonių degradavimo atveju. Sunku paaiškinti žmonių demotyvaciją, nes, pasiekus tam tikrą piramidės lygį, kelias atgal A. Maslow teorijoje nėra numatytas; arba kodėl kai kurie individai, būdami patenkinti viename lygyje, nėra motyvuoti pereiti į aukštesnį motyvacijos lygį?

Maslow poreikių hierarchija

Socialinio Išmokimo Teorija

Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą.1. Elgesio potencialas. Paprastai kiekvienoje situacijoje žmogus gali pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų. Tas elgesys, kurio tikimybė atsitikti bus didžiausia, turės didžiausią potencialą, veikiausiai ir bus atliktas.2. Lūkestis. Lūkesčio jėga svyruoja nuo 0% iki 100% ir priklauso nuo praeities patirties. Jei žmogus praeityje už tam tikrą elgesį tokioje pat ar panašioje situacijoje gavo teigiamą paskatinimą, tai jis greičiausiai tą elgesį kartos. Norint tiksliai prognozuoti žmogaus elgesį reikia remtis jo paties subjektyviu sėkmės vertinimu. Kontrolės lokusas - apibendrinti žmogaus lūkesčiai, susiję su tuo, kiek viskas priklauso nuo jo paties elgesio ir kiek ne, t.y., ir kiek nuo išorinių jėgų. Žmonės su išoriniu kontrolės lokusu mano, kad jų sėkmė priklauso nuo likimo, atsitiktinumo, nuo įtakingų žmonių, nenumatomų aplinkos jėgų.3. Paskatinimo vertė. Ji apibrėžiama tuo, kad esant vienodai tikimybei kažką gauti, žmogus teikia pirmenybę vienam, o ne kitam paskatinimui, nes to paskatinimo vertė jam atrodo didesnė. Paskatinimo vertė susiformuoja iš patirties.4. Psichologinė situacija. Žmogui situacija yra tokia, kaip jis ją suvokia.Roteris išskyrė šešias pagrindinių poreikių kategorijas. Bloga adaptacija atsiranda tada, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę. Paprastai blogai adaptavęsi žmonės turi mažą veikimo laisvę dėl informacijos stokos, klaidingai mano, kad neturi reikiamų išteklių jų tikslų pasiekimui.

Priklausomybė ir Poreikių Hierarchija

Tačiau kai žmogus tampa priklausomas, Maslow poreikių piramidė nebetenka savo prasmės. Psichoaktyvios medžiagos tampa svarbiausias poreikis jas vartojančiam žmogui. Tai apima maistą, vandenį, pastogę, orą ir miegą. Kiekvienam žmogui yra labai svarbu turėti stogą virš galvos ir vietą nakvynei, tačiau priklausomybei progresuojant ir stiprėjant, daugelis atsiduria gatvėje.Stabilumas yra tai, ką progresuojanti priklausomybė visiškai atima. Prieš priklausomybę galbūt turėjai savo gyvenimą, kuriame buvo tam tikra tvarka: galbūt dirbai, turėjai draugų, pomėgių ir apmokėjai sąskaitas. Visa tai su laiku tampa praeitimi. Maža to, priklausomi asmenys, ypač tie, kurie vartoja nelegalias narkotines medžiagas, ypač dažnai imasi rizikingų veiksmų siekdami gauti narkotikų.Priklausomybė gali sukelti įtampą santykiuose su šeima ir draugais, kai asmenys teikia pirmenybę norui naudoti pasirinktą medžiagą arba emocijas stimuliuojančiam elgesiui. Kai kuriais atvejais priklausomybė gali kilti iš noro prisitaikyti prie tam tikros socialinės grupės arba kaip susidorojimo mechanizmas su izoliacijos jausmu. Didžiausia blogybė, kad vartojimas dažnai nuleidžia mūsų kartelę labai žemai ir „nauji geriausi draugai“ tikrai nėra sveikas pasirinkimas. Meilė, šeima ir draugai niekada neturėtų būti išmainyti į psichoaktyvias medžiagas, jeigu taip atsitiko - tai yra tikrų tikriausias įrodymas, kad problema egzistuoja.Jei šiuo metu esi aktyvioje priklausomybėje, pamažu gali tapti neįmanoma išlaikyti sveikos savigarbos ar sulaukti pagarbos iš savo artimųjų ir aplinkinių. Savirealizacija apima tai, kas reiškia, jog mes gyvename geriausią savo gyvenimo versiją, būdami geriausia savo paties versija. Žurnale „Journal of Social Service Research“ paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad tikslo trūkumas gyvenime yra susijęs su priklausomybe nuo narkotikų ir alkoholio. Tai reiškia, kad negalėdami pasiekti šio lygio, mes esame linkę į priklausomybes. Priklausomybė dažnai prasideda kaip klaidingas bandymas patenkinti esminius mūsų poreikius, tačiau realybė yra tokia, kad ji tik užkerta kelią mūsų asmeniniam augimui ir lipimui piramidės laiptais aukštyn.

Kitos Poreikių Teorijos

Be A. Maslow teorijos, yra ir kitų mokslininkų, kurie nagrinėjo žmogaus poreikius:* C. P. Alderferis išplėtojo A. H. Maslow poreikių hierarchijos teoriją ir ją pavadino egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija (ERG teorija). Jis išskyrė 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo (asmenybės ugdymo).* D. McClellandas teigė, kad poreikis laimėti yra ypač svarbus atliekant darbo užduotis. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.
| Teorijos autorius | Teorijos pavadinimas | Pagrindiniai poreikių lygmenys || :---------------- | :------------------------------------------------ | :-------------------------------------------------------------------------------------------------- || A. Maslow | Poreikių hierarchija | Fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pagarbos, savirealizacijos || C. P. Alderferis | Egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija (ERG) | Egzistencija, santykiai, augimas || D. McClellandas | Poreikio laimėti teorija | Laimėjimai, įtaka kitiems, draugiški ir artimi žmogiškieji santykiai (priklausymas) |

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

tags: #socialiniai #zmogaus #poreikiai