Specialieji ugdymosi poreikiai: pagalba vaikui ar stigma?

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų ugdymas yra svarbi švietimo sistemos dalis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra specialieji ugdymosi poreikiai, kaip jie nustatomi, kokie yra skirtingi sutrikimai ir negalios, turinčios įtakos vaikų ugdymui, bei kaip užtikrinti sėkmingą socialinę adaptaciją. Taip pat panagrinėsime, ar specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas yra pagalba vaikui, ar stigma.

Lietuvoje būtų labai sveikintinas įtraukus ugdymas, kurio tikslas - užtikrinti įtrauktį ir lygiateisiškumą visų amžiaus grupių besiugdančiųjų įvairovei, pagerinti trumpalaikės ir ilgalaikės svarbos besiugdančiųjų asmeninius, socialinius ir akademinius pasiekimus, pastebint ir ugdant besiugdančiųjų talentus bei efektyviai tenkinant individualius visų besiugdančiųjų ugdymosi poreikius ir interesus.

Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas

Kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai? Akivaizdu, kad visuomenė dažniausiai nežino, jog SUP gali turėti vaikai, neturintys nei proto, nei kitokios negalios, ir atvirkščiai - negalią turintys vaikai ne visuomet turės SUP.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nurodoma, kad specialieji ugdymosi poreikiai - tai pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

Pirminį SUP įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisija, gavusi vaiko tėvų arba globėjų sutikimą. Atlikusi įvertinimą komisija rekomenduoja švietimo pagalbos priemones arba, kai vaiko raida smarkiai lėtesnė nei jo bendraamžių arba ugdymosi pasiekimai yra žemesni nei minimalaus lygio, komisija rekomenduoja kompleksinį pedagoginį-psichologinį įvertinimą, kurį atlieka jau PPT.

Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių priežiūra Lietuvoje

PPT atlieka SUP įvertinimą psichologiniu, pedagoginiu, socialiniu ir medicininiu aspektais. Specialistų komanda įvertina kalbos ir komunikacijos gebėjimus (logopedas), intelektinius gebėjimus (psichologas), ugdymosi pasiekimų, mokslumo ir mokymosi motyvacijos lygį (specialusis pedagogas), socialinės aplinkos (socialinis pedagogas) ir sveikatos aspektus (gydytojas neurologas). Specialistų komanda pasitarusi parengia išvadas apie vaiko raidos ir (ar) ugdymosi sutrikimus, SUP lygį ir parengia rekomendacijas dėl ugdymo programos pritaikymo ir švietimo pagalbos teikimo.

Kauno PPT įvertinimus atlieka pagal nustatytą tvarką. Pirmiausia vyksta įvadinis psichologo pokalbis su vaiko tėvais arba globėjais, psichologas surenka informaciją apie vaiko raidą nuo gimimo. Paskui standartizuotomis metodikomis atliekamas pantelektinių gebėjimų arba raidos įvertinimas, jo rezultatai aptariami su vaiko tėvais. Be to, atliekamas kalbos ir komunikacijos bei ugdymosi pasiekimų lygio įvertinimas. Parengta pažyma-rekomendacija aptariama su vaiko tėvais, jiems suteikiama išsami informacija apie reikalingą švietimo pagalbą ir ugdymo rekomendacijas.

Pasak direktorės, vertinimo procedūra pritaikoma pagal individualius vaiko poreikius. Jei vaikas dėl sveikatos, itin lėto veiklos tempo ar greito nuovargio nėra pajėgus atlikti testo užduočių per vieną kartą, intelektinių gebėjimų skalės metodika leidžia atlikti testą per du kartus.

Ji pastebi, kad dažniausiai PPT psichologui pavyksta su vaiku sukurti tinkamą kontaktą, ir vaikas mielai atlieka testo užduotis. Didelių raidos sutrikimų turintiems vaikams šios užduotys yra nesuprantamos, todėl įvertinti neįmanoma. Tokiais atvejais SP ir SUP įvertimą rekomenduojama atlikti Vaiko raidos centre ar psichikos sveikatos priežiūros įstaigos stacionare.

Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių valdymas sergant Alzheimerio liga

Negalios ir sutrikimai

Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.

• Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
• Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai).

Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.

Intelekto sutrikimas

Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Svarbiausi sutrikusios intelekto asmens bruožai:

• Organinis ar funkcinis nervų sistemos pažeidimas.
• Pažintinės veiklos sutrikimas.
• Negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos pobūdis.
• Adaptacinio elgesio nepakankamumas (ne mažiau kaip dviejose sferose).

Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).

Intelekto koeficientas ir sutrikimo lygiai

Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių ugdymas

Intelekto Koeficientas (IQ) ir Sutrikimo Lygiai:

• Nežymus intelekto sutrikimas (IQ 69 -50)
• Vidutinis intelekto sutrikimas (IQ 49 -35)
• Žymus intelekto sutrikimas (IQ 34 -20)
• Labai žymus intelekto sutrikimas (IQ mažiau už 20).

Pažintinė raida

Intelekto sutrikimą turinčių vaikų pažintinė raida skiriasi nuo tipinės raidos. Jiems būdingas:

• Mąstymas: Mąstymas ilgai išlieka vaizdinis - veiksminis. Mąstymui būdingas lėtumas, paviršutiniškumas, egocentriškumas. Sunkiai apibendrina, formuluoja išvadas. Nesusiformuoja abstraktus, loginis mąstymas.
• Suvokimas: Lėtas, fragmentiškas, siauras.
• Atmintis: Sunkiai įsimena; Įsiminimui būtinas kartojimas; Greitas užmiršimas; Atgaminama medžiaga būna netiksli.
• Dėmesys: Vyrauja nevalingas dėmesys; Dėmesį sukoncentruoja trumpam; Dėmesys lengvai išblaškomas.
• Kalba: Vėluoja visi vaiko kalbos vystymosi etapai; Būdingi kalbos sutrikimai: netaisyklingas garsų tarimas, skurdus žodynas, žodžių derinimo klaidos.

Emocinė raida

Emocinė raida taip pat turi savitumų. Šiems vaikams būdingas jausmų primityvumas.

Socialinė raida

Socialinė raida yra viena iš sričių, kur intelekto sutrikimą turintys vaikai patiria didžiausių iššūkių. Jiems būdingas menkas bendravimo poreikis, negebėjimas konstruktyviai spręsti bendravimo problemas, ilgesnė ir sudėtingesnė adaptacija, elgesio problemos.

Vidutinis ir žymus intelekto sutrikimas: bendravimo ypatumai

Vidutinį ir žymų intelekto sutrikimą turintys vaikai dažnai susiduria su dideliais bendravimo sunkumais.

Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.

Individualioji programa

Individualioji programa yra esminė ugdymo dalis. Ugdymo tikslai apima įvairias sritis, pavyzdžiui:

• Lietuvių kalba
• Matematika
• Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas

Ugdymo tikslai orientuoti į praktinių įgūdžių ugdymą, socialinę integraciją ir savarankiškumo didinimą.

Socialinė adaptacija ir reikalingi įgūdžiai

Socializacijos sunkumai yra dažnas reiškinys. Reikalingi šie įgūdžiai:

• Socialiniai įgūdžiai
• Bendravimas
• Buitiniai įgūdžiai
• Darbiniai įgūdžiai

Socialiniai įgūdžiai apima gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Bendravimas yra esminis socialinės adaptacijos elementas. Buitiniai įgūdžiai, tokie kaip apsirengimas, maitinimasis ir higiena, yra svarbūs savarankiškumui. Darbiniai įgūdžiai padeda integruotis į darbo rinką ir jaustis naudingam visuomenei.

Kiti specialūs ugdymosi poreikiai

Be intelekto sutrikimų, mokiniai gali turėti ir kitų specialių ugdymosi poreikių.

Regos sutrikimai

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai.

Klausos sutrikimai

Klausos sutrikimai gali būti įgimti arba įgyti, jie trukdo vaikui priimti informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Įvairiapusiai raidos sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.

Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų.

Bendrieji mokymosi sutrikimai

Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų.

Specifiniai mokymosi sutrikimai

Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais.

Elgesio ir emocijų sutrikimai

Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai.

Mokymosi sunkumai

Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas.

SUP: pagalba ar stigma?

Dažniausiai tėvai, auginantys negalią ir (ar) SUP turinčius vaikus, nuoskaudomis dalijasi uždarose kompanijose. Tėvus liūdina tai, kad, pasibeldus į švietimo įstaigų duris, turima pažyma apie vaiko SUP priimama ne kaip reikalingos pagalbos gairės, o kaip „nepatogaus“ vaiko stigma.

Paklausta apie visuomenės, kitų tėvų požiūrį, mama Inga kalba be optimizmo: „Visuomenė tikrai dar nepasirengusi priimti tokių vaikų. Į juos vis dar žiūrima kaip į nepatogius, ryjančius mokytojo dėmesį ir trukdančius klasei.“

Klinikinė psichologė prof. dr. - Visi esame „kitokie“, visi - unikalūs ir skirtingi. Mokykloje jau dabar galime pamatyti besiugdančiųjų įvairovę - asmenybinius, etninius, išvaizdos, kalbos, lytinės tapatybės, poreikių, gyvensenos, socialinio ekonominio statuso, intelektinių gebėjimų, fizinės ir psichinės sveikatos bei kitus skirtumus.

Įtraukusis ugdymas

Nuo pat mažens įvairių negalių turintiems vaikams mokantis drauge su sveikaisiais savitumai ir skirtybės tampa įprasti, formuojasi tolerantiškesnis požiūris - konstatuoja specialistai. Ankstyvas ugdymas kartu su visais padeda lengviau integruotis į visuomenę, švietimo sistemą, ugdyti atjautą ir savarankiškumą.

Taigi norint, kad vaikai išmoktų bendrauti ir bendradarbiauti dar pirmose klasėse, reikia dirbti kompleksiškai. Kartais susėsti kalbėtis ir šeimoms, kad geriau pažintų tokį vaiką.

tags: #specialieji #ugdymosi #poreikiai #pagalba #vaikui #ar