Specialieji poreikiai sergant Alzheimerio liga

Jei jūsų artimas žmogus pradėjo keistai elgtis - pasidarė nesukalbamas, liūdnas, išsiblaškęs, ėmė painioti žodžius, viskam prieštarauti, slapukauti, daryti skaičiavimo klaidas, nesiorientuoti aplinkoje, nenumokite į tai ranka: šie simptomai gali reikšti, jog jis susirgo Alzheimerio liga. Ši liga - sunkus kryžius ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiems žmonėms.

Alzheimerio liga - tai neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Šio centro išplatintoje informacijoje teigiama, kad dažniausiai demencija prasideda perkopus 65 metus. Šia liga gali susirgti ir jaunesni asmenys - tuomet liga progresuoja greičiau, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimais. O susirgus vyresniam žmogui, progresavimas būna lėtesnis.

Tarp pagrindinių Alzheimerio ligos simptomų dažniausiai minimas trumpalaikės atminties sutrikimas. Daugelis sergančių žmonių lėčiau suvokia situaciją bei priima sprendimus, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos kas nors paėmė, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, jiems pasireiškia depresija, apatija, kognityvinių funkcijų sutrikimas ir kt. simptomai. Ligai progresuojant atsiranda asmenybės pokyčių, nebeatpažįstami šeimos nariai ir artimi draugai. Ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių.

Alzheimerio ligos stadijos

Alzheimerio liga sergantys žmonės vidutiniškai išgyvena 7-12 metų. Ligonis dažniausiai miršta nuo infekcijų, atsirandančių dėl ilgo gulėjimo ir organizmo išsekimo.

Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių priežiūra Lietuvoje

Ankstyva diagnostika ir specialieji poreikiai

Klaipėdos krašto Alzheimerio ligos klubo „Atmena“ pirmininkė Raimonda Šoparienė, dirbanti Klaipėdos psichikos sveikatos centre socialine darbuotoja, iš savo darbo patirties gali pasakyti, jog ši liga dažnai yra nustatoma per vėlai, nes neatkreipiamas reikiamas dėmesys į pirmuosius simptomus. Nustatyti ligą kuo anksčiau labai svarbu - kuo anksčiau ši smegenų degeneracijos liga diagnozuojama, tuo ilgiau žmogus gyvens visavertį gyvenimą.

Ji pataria atkreipti dėmesį, jei artimas žmogus pradeda painioti vardus, padėti daiktus į neįprastas vietas, pasiduoti liūdesiui, nebesidomi daugeliu dalyku, pvz., jis nebenori skaityti knygų, nes nebesupranta, apie ką rašoma, nebenori rūpintis savo higiena, išvaizda.

„Beje, išsilavinę žmonės sugeba nuslėpti pirmuosius užmaršumo momentus. Kai jau artimieji pradeda pastebėti, jog kažkas ne taip, ligonius sunku įkalbėti nueiti pas gydytoją, kad diagnozė būtų patvirtinta, skirtas gydymas ir nustatyti specialieji poreikiai. Alzheimerio liga sergančiųjų artimieji dažnai skundžiasi, kad atvykus pas gydytoją ar psichologą jie sugeba mobilizuotis, pasirodo gana gerai ir specialusis poreikis nėra nustatomas. Pasak artimųjų, grįžę namo jie netenka jėgų ir būna dar prastesnės būklės nei paprastai“, - teigia R.Šoparienė ir patvirtina, esą įsigalėjusi nuomonė, kad šia liga labiau serga neišsilavinę žmonės, tėra mitas: serga išsilavinę, dirbantys protinį darbą, buvę veiklūs, aktyvūs, daug kuo besidomintys žmonės.

Nuo šių metų sausio 2 d. pasikeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Tokia tvarka patvirtinta 2018 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. Specialieji poreikiai nustatomi asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje. Tuo atveju, kai prognozuojamas asmens bazinis funkcionavimo lygmuo bus ne didesnis kaip 20 balų ir dėl funkcinių organizmo sutrikimų asmuo į NDNT atvykti negalės, jį NDNT darbuotojai apžiūrės namuose, ligoninėje ar socialinės globos įstaigoje, kurioje asmuo gyvena.

Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių ugdymas

Socialinės paslaugos sergantiesiems Alzheimerio liga

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo. Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima:

• kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės;
• taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas;
• atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Skiriamos socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgai išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką.

Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Taip pat skaitykite: Kas yra specialieji globos namai?

Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.

Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlomos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Socialinės paslaugos, kurias gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima:

• Bendrosios socialinės paslaugos:
  • Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
  • Psichosocialinė pagalba
  • Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose
  • Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
  • Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu
• Specialiosios socialinės paslaugos:
  • Socialinės priežiūros paslaugas:
  • pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.);
  • socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
  • Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
  • Dienos socialinė globa:
  • integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.);
  • dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
  • Trumpalaikė socialinė globa:
  • asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus);
  • institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
  • Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą.

Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas.

Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Socialinės paslaugos asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigoje

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Privalomasis sveikatos draudimas

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:

• globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje;
• demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas;
• globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
• globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma;
• globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje;
• demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa);
• slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios:
  • valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją;
  • valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.

Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

tags: #specialieji #poreikiai #nustatymas #alshaimerio #ligai