Auganti jaunoji karta - ateities lyderiai, kūrėjai ir pokyčių iniciatoriai. Vienas iš geriausių būdų ugdyti atsakomybę, empatiją ir įgyti vertingos patirties yra savanorystė - savanoriškas dalyvavimas veikloje, kuri nukreipta į bendruomenės gerovę ir naudą visuomenei. Savanoriška veikla jaunam žmogui teikia privalumų ir įvairiapusės naudos, - įsitraukimas į prasmingą veiklą suteikia džiaugsmo, didina savivertę ir pasitikėjimą savo galimybėmis.
Savanoriška veikla grindžiama asmens noru padėti, prisidėti prie pokyčių, dalytis savo laiku ir įgūdžiais be materialinio atlygio. Savanorystė - įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Jei paklaustum aplinkinių, kas yra savanoris, išgirstum panašius atsakymus, jog tai žmogus, savo noru atliekantis įvairias veiklas.
Savanorystės apibrėžimas, teisinis reglamentavimas ir programos
2011 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Savanoriškos veiklos įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 2011 m. birželio 22 d., Vilniuje vykstant Europos savanoriškos veiklos metų turo renginiams. Laikantis nuostatos, kad savanorystė - tai fenomenas, reiškinys, kurio svarba demokratinėse visuomenėse vis auga, analizuoto viešojo valdymo kontekste savanorystė traktuota kaip: socialinę naudą visuomenei kurianti veikla; laisva valia prisiimtos pareigos, įteisintos susitarimu; tarpusavio pagalbai teikti tinkanti veikla; neapmokama visuomenei kurianti veikla; naudingas darbas; žmogaus savirealizacijos poreikius tenkinanti veikla; profesinių įgūdžių padedanti įgyti veikla.
Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) - 6 mėn. trukmės ugdomoji savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai 40 val./mėn. savanoriauja pasirinktoje akredituotoje savanorius priimančioje organizacijoje, kartą per mėnesį susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos mentoriumi, mokosi įveikti sunkumus, apmąstyti patirtį bei įvardyti išmokimus, suformuluoti tobulėjimo kryptis. JST programa - galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
2021 m. Europos solidarumo korpusas yra Europos Sąjungos rėmimo programa, kuria siekiama suteikti jauniems žmonėms galimybių tobulėti padedant kitiems. „Youthpass“ sertifikatą išduoda „Erasmus+“ jaunimo srities ir „Europos solidarumo korpuso“ projektų vykdytojai. Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet skelbia registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą, kurią baigus galima gauti 0,25 stojamojo balo renkantis aukštąją mokyklą.
Taip pat skaitykite: Kaip savanoriauti vaikų globos namuose
Savanorystės formos ir veiklos sritys Lietuvoje
Savanoriška veikla gali būti labai įvairių formų - savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Savanoriška veikla užsiimantys žmonės ne tik padeda kitiems (kas ir yra savanorystės esmė), tačiau ir patys patiria nemažai naudų.
- Aplinkos tvarkymas, regioninių parkų talkos, gamtos objektų priežiūra.
- Gyvūnų prieglaudų pagalba: patalpų švaros palaikymas, šunų vedžiojimas.
- Socialinių paslaugų teikimas: pagalba pagyvenusiems, neįgaliesiems, šeimoms.
- Švietimas ir mentorystė: mokyti vaikų, vesti užsiėmimus, dalintis pomėgiais.
- Organizacijų palaikymas: lėšų rinkimas, tinklalapių dizainas, socialinių tinklų kuravimas.
- Kultūros, sporto ir renginių organizavimas.
- Tarptautiniai projektai per „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą.
Daugiausiai pavienius asmenis įsijungti į savanorišką veiklą veikiant kartu su NVO nariais kviečia socialinės veiklos bei sveikatos priežiūros sričių, švietimo, aplinkosaugos, sporto, kultūros ir pan. organizacijos. Organizacijoms - tai proga tapti akredituota savanorius priimančia organizacija, t.y. vieta, kurioje gali savanoriauti jaunas žmogus.
Praktinė nauda savanoriams
Savanorystė - būdas kaupti patirtį, kurios reikės ieškant darbo. Jauno žmogaus gyvenimo aprašyme nurodytos savanorystės patirtys gali būti svarbios būsimam darbdaviui, mat tai gali patvirtinti, kad kandidatas turi šias asmenines savybes: atsakomybę, smalsumą, veiklumą, norą kažką keisti. Savanorystė padės ne tik ištobulinti turimus įgūdžius, bet ir išsiugdyti naujų. Savanorystė suteikia jaunuoliams galimybę ne tik prisidėti prie visuomenės gerovės, bet ir įgyti praktinių įgūdžių. Komandinio darbo, organizavimo, bendravimo, problemų sprendimo gebėjimai - visa tai praverčia tiek moksluose, tiek ateities karjeroje.
Baigus mokyklą ir neapsisprendus, kur norite stoti (arba pirmais metais nepavykus įstoti kur norite), yra galimybė laisvus metus skirti savanorystei ar kitoms veikloms. Savanorystė leidžia susipažinti su įdomiais žmonėmis ir išplėsti pažinčių tinklą už savo „burbulo“ ribų. Nesvarbu, ar savanoriausite savo mieste, ar užsienyje - tikrai šioje veikloje pažinsite įdomių žmonių, o tai gali jums atverti akis į tuos pasaulius, apie kuriuos net neįtarėte.
Psichologinė ir socialinė nauda
Darant gerus darbus kitiems, natūralu jausti pasitenkinimą. Savanoriška veikla jaunam žmogui teikia privalumų ir įvairiapusės naudos, - įsitraukimas į prasmingą veiklą suteikia džiaugsmo, didina savivertę ir pasitikėjimą savo galimybėmis. Whartono verslo mokyklos profesorė Cassie Mogilner atliko tyrimą ir nustatė, kad tie, kurie savanoriauja, jaučiasi turintys daugiau laiko.
Taip pat skaitykite: kodėl verta tapti savanoriu dienos centre
Ramiai ir patogiai gyvendami dažnas nė nepagalvojame, kad ne visiems pasisekė taip, kaip mums. Daugybė žmonių pasaulyje susiduria su įvairiomis negandomis, kenčia ir gyvūnai, teršiama gamta. Matydami įvairias gyvenimiškas situacijas, į kurias patenka pagalbos stokojantys žmonės, galimai suprasite, kad jūsų rūpesčiai sąlyginai nedideli. Tai leis pažiūrėti į savo gyvenimą iš šono ir adekvačiai įvertinti jums tekusių rūpesčių naštą.
Nauda organizacijoms ir visuomenei
Savanoriška veikla sujungia asmeninę naudą ir poveikį visuomenei, skatina bendradarbiavimą, socialinę įtrauktį ir atsparumą, kartu didindama asmeninę gerovę. Savanoriška veikla duoda socialinės naudos ne tik savanoriui, visuomenei, bet ir jį priimančiai organizacijai.
| Naudos gavėjas | Pagrindinė nauda |
|---|---|
| Organizacija | Naujos idėjos, motyvuoti žmogiškieji ištekliai, galimybė susitelkti į svarbias užduotis |
| Visuomenė | Didina socialinį kapitalą, sumažina atskirtį, stiprina solidarumą |
| Savanoris | Įgūdžių tobulinimas, socialinė gerovė, pasitenkinimas suteikus pagalbą |
Savanorių pagalba neretai veiksmingesnė negu įprastas paslaugos teikimas; savanoris dažniausiai padeda savo bendruomenei, kurioje gyvena, nes jam naudinga gerinti savo aplinką. Savanoriškos organizacijos įnešė svarų indėlį kovoje prieš socialinę izoliaciją, seksualinį vaikų ir moterų išnaudojimą, rasizmą, ksenofobiją. Šiandieninė savanoriškų organizacijų misija tapo dar aktualesnė, jų indėlis matomas visuomenės plėtros ir gerovės kūrimo procese.
Veiksniai, skatinantys ir trikdantys savanorystę savivaldybėse
Tyrimas siekė išskirti pagrindinius savanorystę, teikiant socialines paslaugas, plėtrą savivaldybėse palaikančius veiksnius ir trikdžius. Analizė rodo, kad apibūdindami savanorystę autoriai dažniausiai vartoja sąvokas veikla, visuomenė, laikas, savanoris, socialinis, laisvas, žmogus, nauda ir kt. Literatūros analizė atskleidė šiuos savanoriškos veiklos bruožus: ji yra nemokama ir neprivaloma; gali būti organizuota ir neformali; tai veikla, kuriai reikalingi ištekliai; ji yra naudinga ir priklauso nuo motyvatorių veiksmingumo.
Valstybinėms ir vietos savivaldos įstaigoms nepajėgiant savais žmonių ištekliais patenkinti augantį poreikį, didėja poreikis socialiai atsakingų žmonių, kurie aktyviai dalyvautų savanoriškoje veikloje. Nuolat kintančioje visuomenėje randasi naujų strategijų, gerosios patirties, kaip motyvuoti savanorius įsitraukti į paslaugų teikimą. Viešojoje erdvėje ir politiniu lygmeniu vis daugiau dėmesio skiriama savanorystės plėtrai, kaip nepakankamai išnaudotai galimybei sprendžiant socialines problemas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Statistika ir tendencijos Lietuvoje
„Eurobarometro“ duomenimis, 2011 m. gegužės mėn. 20 proc. Lietuvos gyventojų užsiėmė atsitiktine / nereguliaria savanoryste, o 4 proc. - reguliaria savanoriška veikla. 2019 m. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 2018 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo 11 proc., 2019 m. ‒ 15 proc. gyventojų; labiausiai linkę savanoriauti 15‒19 metų jaunimas (32 proc.), moksleiviai ir studentai (29 proc.).
Remiantis 2019 m. situacija, savanoriška veikla labiausiai išplėtota didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune). Moksliniais tyrimais, statistika pagrįstos informacijos apie savanorystės situaciją Lietuvos mažesniuose miestuose, savivaldybėse nėra daug. Tikėtina, 2020 m. pandemijos situacija pakeis šiuos faktus, nes savanorių aktyvumas pastebimai auga.
Praktiniai patarimai norintiems savanoriauti
Savanoriauti Lietuvoje gali visi asmenys nuo 14 m. Lietuvoje jaunuoliams nuo 14 metų leidžiama savanoriauti bet kurioje ne pelno siekiančioje organizacijoje. Apgalvojęs savo pomėgius, talentus ir įvertinęs žinias nesunkiai suprasi, kam gali pagelbėti. Savanorių ieškančioms organizacijoms gali būti reikalinga įvairi pagalba - nuo aplinkos tvarkymo, gyvūnų prieglaudos patalpų švaros palaikymo, šunų vedžiojimo iki lėšų rinkimo, organizacijos tinklalapio dizaino kūrimo, socialinių tinklų paskyrų kuravimo.
Planuojant savanorišką veiklą svarbu įvertinti, kiek laiko gali tam skirti. Jo reikia viskam: ir mokslams, ir savanorystei, ir, žinoma, poilsiui. Daug kas savanorystės galimybių ieško todėl, kad nori būti bendruomenėje, susipažinti su naujais žmonėmis, tad jiems ne tiek svarbi organizacijos misija. Jei tau svarbi savanorystės organizacijos misija arba nori prisidėti prie pokyčių visuomenės, bendruomenės ar konkrečių žmonių gyvenime, pagalvok, kokie tie pokyčiai turėtų būti.
Šventosios Romos imperija po Vestfalijos
Kaip pradėti
- Apgalvok savo pomėgius, talentus ir žinias.
- Pasidomėk vietinėmis NVO, bendruomenėmis, socialinėmis įstaigomis ar JST akredituotomis organizacijomis.
- Įvertink, kiek laiko gali skirti, ir suderink tai su mokslu ar darbu.
- Kai registruosi į programą (pvz., JST), susitiksi su mentoriumi ir gausi pagalbą planuojant veiklą.
Savanoriauti verta dėl daugelio praktinių ir emocinių priežasčių: tai - geras būdas megzti ryšius, atrasti bendraminčių, susirasti draugų, išplėsti akiratį. Savanoriška veikla padės tapti geresniu komandos nariu. Kartais savanoriauti tenka komandoje. Tai - puiki proga tobulinti komandinio darbo įgūdžius, daugiau dėmesio skirti ne asmeniniams, o komandos poreikiams. Savanoriška veikla - proga ugdyti lyderio savybes. Lyderystė - daugelyje sričių itin vertinamas ir profesiniame kelyje svarbus bruožas.
Savanoriškos veiklos iššūkiai ir ateities perspektyvos
Tyrėjai teigiamai vertina vyriausybės dėmesį savanoriškos veiklos skatinimui ir palengvinimui, tačiau taip pat pastebi sunkumus, kylančius paverčiant dokumentus praktika. Pastaraisiais metais socialinėje srityje kuriamos naujos paslaugos šeimoms, senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems, tačiau susiduriama su tokių paslaugų poreikio patenkinimo problema. Trūkstant specialistų, vis dažniau pasitelkiami savanoriai teikiant socialines paslaugas.
Visos šio daugiabriaunio apibrėžimo dedamosios liudija socialinę naudą: savanorystė sujungia asmeninę naudą ir poveikį visuomenei, yra naujas, savo bruožais (motyvuotas, nesavanaudiškas ir altruistiškas) labai reikalingas žmogiškasis išteklius viešajam sektoriui. Savanoriška veikla gali padėti vyriausybėms vykdyti geresnes viešąsias programas ir politiką. Savanoriška veikla padeda įkūnyti pagrindines Europos vertybes - teisingumą, solidarumą, įtrauktį ir pilietiškumą.
Jau kelis dešimtmečius tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose bei mokslininkų ataskaitose pabrėžiama savanoriškos veiklos svarba. Savanoriška veikla, remiantis 2019 m. situacija, labiausiai išplėtota didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune). Moksliniais tyrimais, statistika pagrįstos informacijos apie savanorystės situaciją Lietuvos mažesniuose miestuose, savivaldybėse nėra daug. Tikėtina, 2020 m. pandemijos situacija pakeis šiuos faktus, nes savanorių aktyvumas pastebimai auga.
tags: #savanoriska #socialine #veikla