Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvos vaikų globos sistema patyrė reikšmingą spaudimą keistis: vieši skandalai ir tyrimai atskleidė institucinės globos trūkumus, o tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai ir nacionalinės strategijos skatina pereiti prie šeimai artimesnių bendruomeninių paslaugų. Šioje apžvalgoje remiamasi teoriniais ir empiriniu tyrimų duomenimis, globos namų praktika bei pertvarkos dokumentais, siekiant išsamiai atskleisti deinstitucionalizacijos eigą, problemas ir konkrečias gerosios praktikos iniciatyvas Lietuvoje.
Skandalai, visuomenės požiūrio iššūkiai ir tarptautiniai standartai
2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą.
Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, jie pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Tarptautiniai dokumentai, pavyzdžiui, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas ir Vaiko teisių konvencija, pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms.
Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis siekiama apsaugoti be globos likusius vaikus, nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos tradicijos ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Teisiniai ir strateginiai pokyčiai Lietuvoje
Dar 2012 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą.
2014 metais Lietuva ėmėsi strateginių tikslų, kad būtų pereita nuo stacionarios (institucinės) globos prie bendruomeninių paslaugų. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Analizuoti institucionalizmo teorines prielaidas vaikų globos namų deinstitucionalizacijos procesui; Įvertinti LR teisinės bazės tinkamumą deinstitucionalizacijos procesui; Išnagrinėti vaikų institucinės globos pertvarkos veiksmų planą bei globos sistemą Lietuvoje; Išanalizuoti ES fondų lėšų įsisavinimą vykdant vaikų globos namų pertvarką Lietuvoje; Išstudijuoti pertvarkos dalyvių - institucijų/organizacijų atliekamą veiklą ir bendradarbiavimą, vykdant pertvarką.
Iki šių metų pabaigos bus baigta įgyvendinti 2014 m. pradėta institucinės globos pertvarka, kuria siekiama užtikrinti sąlygas kiekvienam vaikui augti saugioje šeimoje, gauti į individualius poreikius orientuotas bendruomenines paslaugas, ugdyti pasitikėjimą savimi, paskatinti užmegzti socialinius ryšius ir įsilieti į bendruomenę.
Institucijų ir bendruomenių patirtys: Utenos vaikų globos namų pavyzdys
Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirbančių Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Per beveik 100 gyvavimo metų globos namai keitė ne tik veiklos vietą.
Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Tiesa, reikia paminėti, kad iki 2012 m. Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes, kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos.
Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius. Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku.
Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus.
Dažna problema šeimoje - vyro smurtinis elgesys, taigi stengiamasi nutraukti tokį elgesį ir kurti gyvenimą be smurto bei žmogaus teisių pažeidimų prieš artimuosius. Tad nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurio tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jų šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose.
Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomene, tokiu būdu mažindami juose gyvenančių vaikų diskriminavimą. Vykdomos įvairios kultūrinės, sporto veiklos, prisidedama prie visuomeninių akcijų (pvz.: Maisto banko).
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą, sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose. Vien 2013 m. 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas.
Bendruomeninių paslaugų modeliai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Pertvarkant vaikų globos namus, kuriamos naujos ir plėtojamos esamos institucinei globai alternatyvios bendruomeninės paslaugos. Vienas iš bendruomeninių paslaugų teikimo būdų - bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį.
Skirtingai nei institucinė globa bendruomeniniai vaikų globos namai užtikrina reikiamas sąlygas ir tinkamą edukacinę aplinką, skirtą ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius, gerina jo fizinę, psichinę ir socialinę raidą.
„SOS vaikų kaimai“ kaip didžiausia šeima Lietuvoje rodo, kad per pertvarkos įgyvendinimo laikotarpį matoma teigiama naujojo modelio įtaka: „Pastebime, kad galutinai persikraustę vaikai lengvai adaptuojasi, dalinasi gražiais įspūdžiais ir maloniomis emocijomis.“ Pasak jos, vaikai jaučiasi tvirčiau gyvendami atskirai su SOS mama - jie žino, kad gali savarankiškiau planuoti laisvalaikio veiklą, pasikviesti bendraamžių ir jaustis lygiaverčiais bendruomenės nariais be etikečių.
„SOS vaikų kaimai“ - didžiausia šeima Lietuvoje, globojanti 1000 vaikų ir padedanti jiems turėti galimybę džiaugtis vaikyste. Tai vienintelis fondas, kuris bėdoje atsidūrusiems vaikams teikia įvairiapusišką pagalbą ir net 7 skirtingas paslaugas: nuolatinę globą, trumpalaikę globą, jaunimo namus, globos centrą, pagalbą rizikos šeimoms, dienos centrus ir advokaciją. „SOS vaikų kaimų“ misija yra, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje.
Empiriniai tyrimai: vaikų ir buvusių globotinių patirtys deinstitucionalizacijos kontekste
Tyrimo metu analizuojama, kokios patirtys lydi globotinius (rūpintinius) deinstitucionalizacijos procese. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruoto interviu ir naratyvo analizės metodus. Tyrime dalyvavo 1 asmuo, mergina, gyvenusi instituciniuose vaikų globos namuose, kurie vykdant deinstitucionalizaciją perėjo prie bendruomeninių vaikų globos namų modelio.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad deinstitucionalizacijos proceso metu pagerėjo emocinė, edukacinė aplinka, pasikeitė savarankiškumo bei kitų įgūdžių ugdymo sąlygos, sustiprėjo prieinamumas, bendradarbiavimas.
Taip pat paaiškėjo, kad neužtenka suteikti galimybės augti, ugdyti savarankiškumo, socialinius ir kitus reikalingus įgūdžius, kad žmogaus patirčių pasekmes lemia jo požiūris, įgimtos charakterio savybės, atskyrimas nuo destruktyvios šeimos ir augimas tinkamoje aplinkoje.
Remiantis mokslo informacijos šaltiniais ir teisiniais dokumentais atskleidžiama paėmimo iš šeimos ir institucinės globos neigiama įtaka vaiko psichosocialinei gerovei, menkai ugdoma vaiko savarankiškumas, todėl palikę institucinę globą vaikai patiria gyvenimiškų sunkumų, nepasitiki savimi, negeba patenkinti asmeninių poreikių, sukurti ir išlaikyti socialinių ryšių ir sklandžiai integruotis į visuomenę.
Tyrimų ir pertvarkos proceso problemos
Tyrimo metu atskleistos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pertvarkoje dalyvaujančios institucijos: lėtas pertvarkos procesas, netinkami teisės aktai, o pats svarbiausias trukdis - prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Taip pat yra jaučiamas institucinis pasipriešinimas deinstitucionalizacijos procesui.
Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, tačiau pastebima, kad prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas, pastaraisiais metais daugiausia stringantis dėl politinės valios stokos, dalyvaujančių subjektų (valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų) aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo trūkumo.
Be to, Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų - jog tapti globėju yra sunku. Nuo 2008 m. globos namų specialistės ne tik veda globėjų ir įtėvių mokymus, o taip pat ir ieško naujų globėjų bei dalijasi gerąja patirtimi. Jų siekiamybė - kad vaikus globotų šeimos ar pavieniai globėjai, kas nutinka vis dar ganėtinai retai.
Savivaldybių ir vietos iniciatyvos
Vykdant institucinės globos sistemos pertvarką, savivaldybėse stiprinamos esamos ar kuriamos naujos paslaugos. Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Vykdant pertvarką, Plungės socialinių paslaugų centre įsteigti etatai atestuotų socialinių darbuotojų, kurie vykdo būsimų globėjų paiešką, atranką, mokymus, konsultavimą ir teikia pagalbą jau paskirtiems globėjams bei įvaikinusioms šeimoms.
Per 2016 metus šie darbuotojai parengė 19 globėjų ir 2 įtėvius. Šiuo metu rengiami 7 asmenys. Šiais metais pradedamas įgyvendinti Plungės rajono savivaldybės projektas „Kompleksinės pagalbos šeimai teikimas bendruomeniniuose šeimos namuose“. Šiuo metu rengiamas profesionalaus socialinio globėjo paslaugos organizavimo tvarkos aprašas.
Vilniaus rajone deinstitucionalizacija įgyvendinama kryptingai, plečiant konkrečias bendruomenines paslaugas. Tačiau suprantama, kad tai - kompleksinis procesas - šalia naujos infrastruktūros kūrimo lygiai taip pat svarbu, kad savivaldybėje augtų visuomenės supratimas apie asmenų su negalia įtrauktį. Iki 2030-ųjų metų numatyta dar platesnė infrastruktūros plėtra: bus steigiami trys nauji grupinio gyvenimo namai, kuriami dienos užimtumo centrai, statomi socialinės globos namai, pradėta teikti laikino atokvėpio paslauga institucijoje vaikams su negalia bei plečiamas apsaugoto būsto tinklas.
Moksliniai įnašai ir praktikos rekomendacijos
Kiaunytė ir Lygnugarienė (2019) teigia, kad nepakankamai atsižvelgiama į vaikų, augančių globos institucijose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, savarankiškumo įgūdžių ugdymosi galimybes pasikeitus emocinei, fizinei ir socialinei aplinkai patirtis šiame procese.
Remiantis įvairiais mokslo šaltiniais: Vaikų, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, socialinių įgūdžių empirinis tyrimas; Vaikų globos namų auklėtinių pasirengimas savarankiškam gyvenimui; Vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymasis bendruomeniniuose vaikų globos namuose: vaikų patirčių analizė - konstatuojama, kad institucinės globos pakeitimas bendruomenine aplinka gali pagerinti emocinę gerovę ir ugdyti savarankiškumą, tačiau tam būtina kryptinga pagalba, personalo mokymai ir tinkama infrastruktūra.
Literatūra taip pat nurodo, kad pertvarkos sėkmė priklauso nuo: aiškios politinės valios, tinkamų teisės aktų, efektyvaus tarp-institucinio bendradarbiavimo, finansinių išteklių iš ES fondų tikslingo panaudojimo, profesinio socialinių darbuotojų pasirengimo (supervizija, intervizija), visuomenės informavimo ir stigma mažinančių priemonių.
Praktinės rekomendacijos iš tyrimų ir praktikos
- Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, aiškiai paskirstant atsakomybę.
- Užtikrinti nuoseklius ir tinkamus teisės aktus, sudarančius palankias sąlygas bendruomeninėms paslaugoms plėtoti.
- Investuoti į socialinių darbuotojų mokymus, superviziją ir interviziją, stiprinant profesionalumą pertvarkos kontekste.
- Skirti ilgalaikes lėšas infrastruktūrai ir paslaugų tęstinumui užtikrinti, įskaitant gyvenamąją aplinką be institucinių elementų.
- Vykdyti aktyvias visuomenės švietimo kampanijas mažinant stereotipus apie globotinius ir skatinant globėjų paiešką.
- Sutelkti dėmesį ne tik į vaikų įgūdžių ugdymą, bet ir į jų emocinę gerovę, atsižvelgiant į individualias patirtis ir charakterių ypatumus.
Empiriniai duomenys: deinstitucionalizacijos poveikis emocinei ir edukacinei aplinkai
Tyrime atlikti interviu su institucijų, dalyvaujančių pertvarkos procese, atstovais ir su buvusiais globotiniais, kurių pasakojimai rodo, kad deinstitucionalizacijos proceso metu pagerėjo emocinė ir edukacinė aplinka. Taip pat pasikeitė savarankiškumo bei kitų įgūdžių ugdymo sąlygos, sustiprėjo prieinamumas ir bendradarbiavimas.
Vienu iš iššūkių išlieka tai, kad tiek teoriškai, tiek praktiškai trūksta tyrimų, atskleidžiančių vaikų emocines, savarankiškumo formavimosi patirtis deinstitucionalizavimo kontekste. Įgyvendinant institucinės globos pertvarką stinga tyrimų, kurie padėtų koreguoti praktikas remiantis vaikų patirtimis.
Deinstitucionalizacijos eiga ir tolimesni žingsniai
Deinstitucionalizacija yra nacionalinio lygmens problema ir šis procesas neįmanomas be didesnio visos visuomenės įsitraukimo ir žmonių sąmoningumo pokyčių. Pertvarkos proceso dalyviai išsakė savo nuomonę bei savo atstovaujamų institucijų poziciją pertvarkoje. Analizuojant dokumentus ir respondentų atsakymus, buvo išskiriamos problemiškiausios pertvarkos proceso sritys.
Iki 2020 m. siekta pereiti nuo institucinės globos ir kurti sąlygas kiekvienam vaikui augti šeimoje; ši kryptis palaikoma ES prioritetais ir daliniu finansavimu. Tik pradėjus realius pertvarkos veiksmus „iš viršaus“, Utenos vaikų globos namų praktika „iš apačios“ gali būti realius pertvarkos rezultatus užtikrinantis veiksnys.
Pagrindiniai tolimesni žingsniai
- Užbaigti 2014-2020 m. veiksmų plano įgyvendinimą ir integruoti patirtis į naujus nacionalinius planus.
- Didinti finansavimą bendruomeninėms paslaugoms bei užtikrinti jų tęstinumą savivaldybių lygmeniu.
- Plėtoti mokslinius tyrimus, skirtus vaikų emocinės ir savarankiškumo patirties analizėms deinstitucionalizacijos kontekste.
- Skleisti gerąją praktiką, pavyzdžiui, Utenos ar „SOS vaikų kaimų“ patirtį, mokant ir kitų globos įstaigų personalą.
Santrauka
Deinstitucionalizacijos procesas Lietuvoje atnešė aiškias teigiamas permainas: bendruomeninės paslaugos, šeimai artimos aplinkos modeliai ir geresnės edukacinės bei emocinės sąlygos vaikams. Tačiau procesas lėtas ir susiduria su instituciniu pasipriešinimu, teisės aktų trūkumais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka ir visuomenės stereotipais. Sėkmė reikalauja koordinuoto veikimo, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, profesinio stiprinimo ir nuolatinio mokslo bei praktikos dialogo.
| Aspektas | Būtini veiksmai |
|---|---|
| Teisinė bazė | Atnaujinti ir užtikrinti nuoseklumą bei tinkamumą deinstitucionalizacijai |
| Tarptautiniai standartai | Įgyvendinti vaiko teisių principus ir prieinamumą bendruomeninėms paslaugoms |
| Personalo paruošimas | Mokymai, supervizija, intervizija ir profesinis tobulėjimas |
| Visuomenės požiūris | Švietimas, stigma mažinimas, globėjų paieška |
| Finansavimas | Nuolatinės lėšos infrastruktūrai ir paslaugų tęstinumui |
Deinstitucionalizacija yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklumo, politinės valios ir bendros visuomenės atsakomybės. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti saugioje šeimoje ar šeimai artimoje bendruomenėje, būtina tęsti pertvarką, remiantis įrodymais grindžiamomis praktikomis, tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir nuolatiniu paslaugų tobulinimu.
tags: #globos #namu #istaigu #pertvarka #deinstitucionalizacija