Socialinės normos yra esminė visuomenės funkcionavimo dalis. Jos apibrėžia priimtiną elgesį, nustato ribas ir padeda užtikrinti tvarką bei darną. Šiame straipsnyje išnagrinėsime socialinių normų sampratą, jų rūšis, struktūrą ir reikšmę, taip pat paliesime teisės normas ir jų santykį su kitomis socialinėmis normomis.
Socialinės normos: sąvoka ir paskirtis
Socialinė norma (lot. norma - elgesio taisyklė) - tai elgesio taisyklė, reguliuojanti tam tikrus visuomeninius santykius. Normą galima apibrėžti kaip kalbinės raiškos rezultatą, kuris daro įtaką žmonių elgesiui, nustatydamas tam tikrą elgesio modelį, šabloną, standartą, pateikdamas pageidautino elgesio pavyzdį ar liepiančią, draudžiančią, įgalinančią, leidžiančią taisyklę.
Socialinės normos nustato žmogui teises ir pareigas pagal leistino elgesio modelį. Jų tikslas - pasiekti tobuliausio elgesio modelio, kuris būtų naudingas žmonėms, nes tai padėtų išvengti skirtingų interesų priešiškumo ar bent jį sušvelninti.
Socialinių normų klasifikacija
Pagal reguliuojamus santykius ir jų reguliavimo priemones, normos skirstomos į kelias pagrindines grupes:
- Teisės normos - normos, nustatytos valstybės, reikšmingiausios socialinių normų grupėje; jų vykdymą užtikrina valstybės prievartos priemonės.
- Moralės normos - atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą; jų laikymąsi įtakoja sąžinė, autoritetas ir visuomeninis pasmerkimas.
- Paprotinės (papročių) normos - bendros elgesio taisyklės, susidariusios dėl daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo; tai vienas seniausių elgesio reguliatorių.
- Korporatyvinės (visuomeninių organizacijų) normos - organizacijų vidaus elgesio taisyklės, garantuojamos vidinėmis poveikio priemonėmis.
- Religinės normos - reguliuoja bendruomenės narių požiūrį į Dievą, tarpusavio santykius ir bendruomenės veiklos principus; jų laikymąsi lemia tikėjimo elementas.
- Politikos normos - reguliuoja valstybės valdžios siekimo ir išlaikymo sferą, tarpvalstybinius santykius, socialinių grupių santykius, piliečių ir valstybės santykius.
- Techninės normos - elgesio taisyklės, nurodančios, kaip žmogus turi elgtis su daiktais, darbo įrankiais, technologijomis ir gamtos reiškiniais, kad užtikrintų saugumą ir praktinius tikslus.
Socialinių normų požymiai ir funkcijos
Visos socialinės normos pasižymi tuo, kad jos išeina iš tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) žmogaus elgesį - suteikia jam teisių ir pareigų santykio pavidalą. Socialinės normos reguliuoja socialinius santykius, leidžia suderinti prieštaringus žmonių interesus, sudaro dalį visuomeninės kultūros ir sukuria sąlygas jos plėtotės skatinimui, bei atlieka informavimo funkciją, leidžiančią žmonėms sužinoti, kokio elgesio iš jų tikimasi.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Moralės normos: savybės ir užtikrinimas
Moralės normos formuojasi priklausomai nuo to, koks socialinių jėgų santykis susiklosto visuomenėje, o jų laikymąsi įtakoja sąžinė, autoritetas, visuomeninio poveikio priemonės (visuomeninis pasmerkimas), naudingumas ir pasmerkimo baimė. Moraliniu laikomas toks elgesys, kuris yra naudingas ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Moralės normų laikymasis priklauso nuo asmens principų, tradicijų, auklėjimo ir socialinės aplinkos.
Paprotinės normos: kilmė ir transformacija
Paprotinė norma yra bendroji elgesio taisyklė (paprotys), susidariusi dėl daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo pakankamai ilgą laikotarpį. Papročių normų pavyzdžiai gali būti etiketo taisyklės, įvairių apeigų normos. Papročių normos susiformuoja pamažu ir dažniausiai jų laikomasi iš įpročio ar asmeninės naudos. Paprotinė norma gali virsti teisės norma, jei ją sankcionuoja valstybė.
Korporatyvinės normos: ypatumai
Visuomeninės organizacijos (korporatyvioji) norma yra tam tikros korporacijos nariams privalomos elgesio taisyklės, pavyzdžiui, organizacijos įstatai ar statutas. Jų laikymąsi garantuoja tos korporacijos turimos poveikio priemonės (papeikimas, pareigų pažeminimas, pašalinimas iš korporacijos ir kt.). Šios normos skiriasi nuo teisės normų reguliavimo apimties ir vykdymo garantijų atžvilgiu: teisės normas privalo laikytis visi valstybės gyventojai, o korporacijų normas - tik konkrečios organizacijos nariai.
Techninės normos ir jų santykis su socialinėmis ir teisės normomis
Techninės normos - tai elgesio taisyklės, nurodančios, kaip žmogus turi elgtis su daiktais, darbo įrankiais ir technologijomis, taip pat su gamtos reiškiniais, kad užtikrintų savo paties ir gyvenamosios aplinkos saugumą, kuo ekonomiškiau pasiektų praktinių tikslų. Techninių normų turinį lemia objektyvūs gamtos dėsniai.
Socialinės normos reguliuoja žmonių tarpusavio santykius, o techninės - žmonių santykius su gamta ir technologijomis. Pažeidus techninę normą neišvengiamai atsiranda neigiamų padarinių ir dažniausiai tuojau pat. Tačiau kai kurios techninės normos tam tikromis sąlygomis gali virsti socialinėmis ir net teisinėmis: pavyzdžiui, atominės technologijos eksploatavimo taisyklės iš prigimties yra techninės, bet dėl pavojingumo daugeliui žmonių jos virsta socialinėmis teisinėmis normomis nuo to momento, kai kompetentingos valstybės institucijos jas sankcionuoja.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Teisės normos: požymiai ir santykis su kitomis normomis
Teisės normos yra teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuomeninio santykio modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės. Teisės normos reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, be to, tik tuos, kuriuos galima išoriškai kontroliuoti ir kuriuose yra būtinybė užtikrinti vykdymą prievarta.
Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos: jose išvardijami teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Teisės normos reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kuriuos galima išoriškai kontroliuoti, ir tik tais atvejais gali būti taikoma valstybės prievarta. Teisės ir moralės normos dažnai sutampa (pavyzdžiui, draudimai žudyti ar vogti), tačiau jų skirtumus lemia kilmė, reguliavimo apimtis, detalizavimo laipsnis, išraiškos forma ir vykdymo užtikrinimo priemonės.
Teisės ir moralės normų panašumai
- Ir teisės, ir moralės normos reguliuoja žmonių socialinį elgesį.
- Dažnai jų turinys ir tikslai gali sutapti (pvz., draudimai žudyti, vogti).
- Moralė formuluoja pageidaujamą reikalavimą gerbti žmogaus teises, o teisė paverčia tą reikalavimą privalomu.
Teisės ir moralės normų skirtumai
- Kilmė: moralės normos kyla iš visuomenės nuostatų ir sąžinės, o teisės normos - iš valstybės.
- Reguliavimo apimtis: moralė reguliuoja platesnį santykių ratą, teisė - siauresnį, kontroliuojamą per valstybinius mechanizmus.
- Detalizavimas: teisės normos yra griežčiau suformuluotos; moralės normos dažnai išsako bendrą pareigą.
- Išraiškos forma: teisės normos fiksuojamos teisės aktuose, turi sistemą; moralės normos dažniausiai nerašytos.
- Vykdymo užtikrinimas: teisės normų vykdymą užtikrina valstybės prievarta ir abipusė nauda, o moralės - visuomenės poveikio priemonės.
Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė
Privalomo arba draudžiamojo pobūdžio socialinių normų laikymasis garantuojamas išorinio poveikio priemonėmis. Už teisės pažeidimus numatoma teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė - tai valstybės taikoma prievartos priemonė, skirta asmeniui, kuris pažeidė teisės aktus. Teisinės atsakomybės formos yra įvairios: konstitucinė, baudžiamoji, administracinė, civilinė, materialinė, drausminė. Teisinė atsakomybė taikoma ne tik teismams, bet ir arbitražams.
Normos logika ir struktūra
Normos logikos pagrindu yra išskiriama tokia normas struktūra: norma - privalomo elgesio modelis. Jeigu laikomasi, tai tam tikras reikalavimas gali būti teisės norma; jeigu įstatymas tai nurodo ir baudžia - tai teisės norma; jeigu ji gina tam tikrą vertybę - tai taip pat teisės norma. Visas elgesio taisykles galima suskirstyti į dvi stambias grupes: socialines normas ir tikslo (technines) normas. Šių grupių skirtumai pasireiškia reguliuojamais objektais, reguliavimo pobūdžiu ir vykdymo garantijomis.
Socialinių normų atpažinimo požymiai
- Reguliuoja socialinius santykius.
- Leidžia suderinti priešingus žmonių interesus.
- Sudaro dalį visuomeninės kultūros ir skatina jos plėtrą.
- Atlieka informavimo funkciją, leidžia žmonėms sužinoti, kokio elgesio iš jų tikimasi.
Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis
Teisės normų ir korporacijų normų santykis gali būti trigubas: jie sutampa elgesio taisyklių formulavimu (abi normos gali būti formalios ir rašytinės), tačiau skiriasi adresato apimtimi ir vykdymo priemonėmis. Teisės normų privalo laikytis visi gyventojai, o korporatyvinių normų - tik konkrečios organizacijos nariai. Teisės normų vykdymą užtikrina valstybės prievarta, o korporacijų - vidinės poveikio priemonės (pasižeminimas, pašalinimas iš organizacijos ir kt.).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Techninių normų vertinimas ir teisinių pokyčių priežastys
Techninės normas nuo socialinių normų skiria keletas požymių: reguliavimo objektas, kūrybos subjektas, formuluojamos elgesio taisyklės pobūdis ir poveikio už taisyklės nesilaikymą pobūdis. Tendencija versti technines normas socialinėmis teisinėmis normomis darosi itin ryški dėl mokslo ir technikos pažangos, kai gamyboje ir buityje plačiai naudojama sudėtinga technika. Siekiant sumažinti tokių technologijų pavojingumą, kuriamos techninio turinio socialinės teisinės normos; jos tampa teisinėmis, kai kompetentingos valstybės institucijos jas sankcionuoja ir už jų pažeidimą nustato administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
Praktiniai pavyzdžiai ir reikšmė teisėje
Kelių eismo taisyklės iš prigimties yra techninės normos, bet, patvirtintos valstybės institucijų, jos tampa teisės normomis. Už jų pažeidimą numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, nes asmuo, naudodamasis savo teise vairuoti automobilį, yra pavojingas kitų asmenų teisėms. Teisė yra siauresnė sąvoka negu moralė ir reguliuoja tik tuos santykius, kuriuos galima išoriškai kontroliuoti; moralė reguliuoja platesnį santykių ratą, bet negali reguliuoti grynai techninių santykių.
Santrauka apie normų transformacijas ir tarpusavio įtaką
Normos keičiasi ir persipina: moralė formuluoja pageidaujamą reikalavimą gerbti žmogaus teises, o teisė paverčia tą reikalavimą privalomu. Papročiai ir korporatyvinės normos gali virsti teisės normomis, kai jas sankcionuoja valstybė ar juridinis subjektas. Techninės normos virsta socialinėmis ar teisės normomis, kai jų nesilaikymo pasekmės tampa pavojingos kitų asmenų teisėms ir sveikatai.
| Normų tipas | Reguliavimo objektas | Vykdymo garantijos | Pavyzdys |
|---|---|---|---|
| Teisės normos | Visuomeniniai santykiai, kontroliuojami valstybės | Valstybės prievarta, teisinė atsakomybė | Baudžiamasis draudimas vagystės |
| Moralės normos | Visuomenės vertybės ir elgesio principai | Visuomeninis pasmerkimas, sąžinė | Neapgaudinėti artimųjų |
| Papročiai | Kasdieniai elgesio įpročiai | Įprotis, asmeninė nauda | Etiquetas taisyklės |
| Korporatyvinės normos | Organizacijos vidaus santykiai | Vidinės poveikio priemonės | Įstatai, darbo tvarka |
| Techninės normos | Žmogaus santykis su technologijomis ir gamta | Objektyvūs gamtos dėsniai, kartais valstybės sankcijos | Darbo saugos instrukcijos |
Šiame tekste aptarti socialinių normų pagrindai, jų rūšys ir tarpusavio santykiai padeda suprasti, kaip formuojamos elgesio taisyklės visuomenėje ir kokios priemonės užtikrina jų vykdymą. Teisės normos ypač išsiskiria savo privalomumu ir vykdymo garantijomis, tačiau dažnai remiasi moralės ir kitų socialinių normų vertybiniais pagrindais.
tags: #socialines #reguliavimo #normu #rusys