Pastaraisiais metais visoje Europoje auga susidomėjimas socialinėmis įmonėmis. Socialinių įmonių augimas grindžiamas tuo, jog vis labiau pripažįstama, kad jos gali padėti spręsti visuomenines ir aplinkos problemas ir skatinti integracinį augimą.
Socialinės įmonės apibrėžimas ir ypatybės
Sociãlinė monė - pelno siekianti privati įmonė, kurios veiklos pagrindiniai tikslai yra socialiniai (pvz., užimtumo, aplinkosaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos).
Kitaip nei įprasta verslo įmonė, socialinė įmonė įgyvendina socialinius tikslus ne per labdarą ar kitas išmokas iš gautų pajamų, bet savo kasdiene veikla.
Socialinės įmonės kuriama nauda pripažįstama visame pasaulyje. Vienas žymiausių Europos socialinių įmonių tyrėjų Carlo Borzaga išskiria šiuos pagrindinius socialinių įmonių privalumus:
- jos didina socialiai naudingų prekių gamybą, paslaugų prieinamumą ir mažina skurdą;
- be to, jos turi didelį teigiamą išorinį poveikį: didina vietos bendruomenės gerovę, socialinį kapitalą ir sprendžia atskirties problemas;
- padeda didinti užimtumo lygį, nes siūlo darbą tiems, kurie patiria sunkumų darbo rinkoje;
- kaip socialinio kapitalo vystymą, socialinės įmonės skatina savanorišką darbą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, stiprina ryšius ir socialinę sanglaudą.
Socialinės įmonės Lietuvoje
Lietuvoje socialinis verslas painiojamas su įmonių socialinės atsakomybės programomis, socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Lietuvoje jau 2004 m. priimtas Socialinių įmonių įstatymas, kuriuo vadovaujantis buvo remiama tik vienos formos - neįgaliųjų darbo integracijos socialinė įmonė.
Tačiau, anot Defourny, Nyssenso, socialinių įmonių veiklos formos yra daug platesnio spektro, jos gali būti steigiamos ne tik darbo integracijai, bet ir, pavyzdžiui, vietos bendruomenės vystymuisi, aplinkos apsaugai, kultūros plėtrai, etiškam finansų naudojimui skatinti, socialinėms paslaugoms teikti ir pan.
Nuo 2017 m. socialinės įmonės, specialiai sukurtos neįgaliesiems įdarbinti, nebegaus ES paramos. Dabar taikomu socialinių įmonių modeliu nepatenkinti ir patys neįgalieji, ir verslo atstovai. Lengvatos tokioms įmonėms iškraipo rinką, o neįgaliųjų įdarbinimas siejamas vien su dosniomis subsidijomis.
2015 ųjų pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą. Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m.
Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės įmonės statuso suteikimas
Socialinės įmonės statusą juridiniam asmeniui ar jo padaliniui jo prašymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia Vyriausybės įgaliota institucija.
Jeigu socialinės įmonės statusas nesuteikiamas, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo dienos, kurią buvo priimtas sprendimas nesuteikti socialinės įmonės statuso.
Jeigu socialinės įmonės statusas buvo panaikintas šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose nurodytais pagrindais ir socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo ar jo padalinys šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka buvo pranešęs Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose nurodytų aplinkybių atsiradimą, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo panaikinti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos.
Europos mokslininkų tinklo (EMES) kriterijai, apibūdinantys „idealų“ socialinės įmonės tipą
Europos mokslininkų tinklas (EMES) pateikė kriterijus, apibūdinančius „idealų“ socialinės įmonės tipą:
- Socialinės įmonės tikslas - nauda visuomenei.
- Socialinė įmonė pasižymi pelno neskirstymu arba limituotu uždirbto pelno paskirstymu. Dažniausiai socialinės įmonės pagal savo juridinį statusą yra pelno nesiekiančios įmonės. Tačiau dalis pelningai veikiančių socialinių įmonių pelną gali tinkamai paskirstyti. Socialinėse įmonėse pelnas yra investuojamas į socialinės integracijos projektus. Jis atitenka kitiems socialiai atskirtiems asmenims.
- Socialinėje įmonėje sprendimai priimami neatsižvelgiant į nuosavybės teises. Priimant sprendimus dalyvauja įmonės darbuotojai, praktikos vadovai, savanoriai, taip pat socialinės, profesinės integracijos programų dalyviai bei įmonės klientai.
- Socialinė įmonė vykdo ekonominę veiklą.
- Socialinėje įmonėje integruojamas mokamas darbas.
- Socialinė įmonė pasižymi dideliu autonomiškumu.
- Socialinės įmonės veikla patiria ekonominę riziką. Finansinė gerovė ir išlikimas tiesiogiai priklauso nuo įmonės darbuotojų gebėjimo produktyviai dirbti ir siekti finansinio stabilumo, pajamų ir išlaidų balanso.
- Socialinė įmonė yra piliečių iniciatyvos rezultatas.
- Socialinė įmonė yra atvira įvairių šalių dalyvavimui. Atstovavimas ir dalyvavimas vartotojų ar klientų įmonės veikloje, įvairių suinteresuotų asmenų įtaka sprendimų priėmimo ir valdymo procese dažnai yra svarbios ypatybės apibūdinant socialinių įmonių.
Šie kriterijai nėra susiję su konkrečia nacionaline teisine sistema arba konkrečiomis teisinėmis formomis. Socialinė įmonė suprantama kaip naujas, savarankiškas juridinis asmuo, kuris skiriasi nuo tradicinių pelno nesiekiančių organizacijų, nes užsiima gamybinėmis veiklomis pagal verslo kriterijus. Tai reiškia, kad jos gamina prekes ir teikia paslaugas, sukuriančias tiesioginę naudą visai bendruomenei arba konkrečioms socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Anot mokslininkų tinklo EMES, socialinėms įmonėms taip pat būdinga išteklių „hibridizacija“, t. y. Pažymėtina, kad mokslinėje literatūroje taip pat pabrėžiama suinteresuotų šalių (darbuotojų, savanorių, vartotojų) įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą svarba, nes taip įmonė gali sumažinti savo kaštus, atrasti būdus prieiti prie naujų išteklių ir pan., be to, kai kurias paslaugas įmonės turėtų teikti nemokamai arba mažesnėmis kainomis asmenims, kurie neišgali jų įsigyti.
Visiškas arba dalinis pelno paskirstymo apribojimas laikytinas vienu iš pagrindinių aspektų, kuo ji skiriasi nuo tradicinio pelno siekiančių organizacijų, t. y. tokiu atveju jis skiriamas naujiems socialiniams projektams įgyvendinti, visuomenės pažeidžiamoms grupėms remti, atskirtį patiriančių darbuotojų socialiniams poreikiams tenkinti.
Socialinės įmonės ir teisinis reglamentavimas
Dėl kultūrinių, politinių skirtumų Europos šalyse vienodos socialinės įmonės sampratos nėra.
Net ir tos pačios tradicijos valstybėse taikomos įvairios socialinių įmonių teisinės apibrėžties technikos. Pvz., Europos socialinių įmonių teisės asociacija (angl. the European Social Enterprise Law Association, ESELA), atlikusi 16 Europos Sąjungos valstybių socialinio verslo įmonių teisinio reguliavimo tyrimą, konstatavo socialinių įmonių teisinio statuso bei teisinių formų įvairovę.
Defourny, Nyssens ir Broliso (2021) atlikta socialinio verslumo, socialinių verslo modelių analizė taip pat patvirtino socialinių įmonių teisinės apibrėžties įvairovę.
Vadovaujantis Fici (2017) įžvalga, manoma, kad tapatybės kūrimui(si), pirmiausia, yra svarbūs konkretūs subjekto veiklos tikslai.
Todėl šiame tyrime vadovaujamasi mokslininkų (Cornelissen ir kt., 2021; Heckert ir kt., 2020; Smith, Besharov, 2019 etc.) išskiriamais esminiais socialinės įmonės apibrėžties elementais, susijusiais su šios įmonės veiklos tikslais. Tai prioritetinis socialinis veiklos tikslas; verslumas; įtraukusis valdymas (suinteresuotųjų įtraukimas).
Būtent šios savybės laikytinos svarbiausiomis konstruojant socialinės įmonės tapatybę. Tačiau išorinių reikalavimų įteisinimas, privalomo elgesio įpareigojimas, kuris yra įvairus skirtingose valstybėse, parodo, jog socialinės įmonės tapatybėje socialinės kategorijos vaidmuo gali būti skirtingas.
Tai leidžia kalbėti apie savitą socialinės įmonės teisinės apibrėžties poveikį socialinės įmonės tapatybės konstravimui.
Kaip pažymi Fici (2017: 13), „teisės vaidmuo yra (ir turėtų būti) nustatyti tikslią socialinio verslo įmonės tapatybę ir išsaugoti esmines jos savybes.
Socialinės įmonės: ar tai "visuotinis blogis"?
Tačiau šiuo metu dėl aktyvios Socialinių įmonių įstatymo kritikos Lietuvoje formuojamas neigiamas ir siauras visuomenės bei valdžios požiūris į socialinės įmonės sampratą. Todėl į Europoje vyraujančią socialinių įmonių koncepciją reikia pažvelgti plačiau.
Lietuvoje socialinės įmonės apibrėžimas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą neatitinka idealaus socialinės įmonės tipo. Tačiau dėl dabartinio ydingo reglamentavimo socialinės įmonės koncepcijos nereiktų vertinti kaip „visuotinio“ blogio, nes Europos mokslininkų tyrimai, vykdomi daugiau nei 10 metų, apie socialines įmones ir jų veiklą visoje Europoje patvirtinto, kad šios organizacijos nėra „vienadienės“ , sugeba per savo teikiamas prekes ar paslaugas teikti naudą bendruomenei ar tam tikrai visuomenės grupei, didindamos socialinį kapitalą ir spręsdamos atskirties problemas.
Lietuvoje, deja, konstruojama netinkama, t. y. Komentaras publikuotas portale bernardinai.lt
Taip socialinės įmonės Lietuvoje yra apibrėžiamos pagal LR socialinių įmonių įstatymą.
Kitos socialinės įmonės neinstitucionalizuotos (Melnikas ir kt...
Socialinėms įmonėms valstybės pagalbą teikia Užimtumo tarnyba: subsidijas tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo užmokesčiui (50-75 % jo dydžio, ne didesnio už dvi minimalias mėnesines algas, už neįgaliuosius ši subsidija mokama neterminuotai, už kitų tikslinių grupių darbuotojus - ne ilgiau kaip dvejus metus) ir nuo jo priskaičiuotoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms, šių darbuotojų mokymo išlaidoms, neįgaliųjų darbo vietoms, priemonėms ir aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms įsteigti ar pritaikyti, papildomoms administracinėms, transporto, gestų kalbos vertėjo išlaidoms.
Norint gauti socialinės įmonės statusą, suteikiantį pranašumą konkurencinėje aplinkoje, reikia įdarbinti ne mažiau kaip keturis negalią turinčius asmenis.
Per visą socialinės įmonės egzistavimo laiką, kad ir kiek jis truktų, iš ES fondų kompensuojamas darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, darbo užmokestis. Priklausomai nuo tikslinės grupės, kuriai priklauso darbuotojas, kompensuojama nuo 50 iki 75 proc. jo darbo užmokesčio.
Per vienus metus galima pasinaudoti finansine parama darbo vietoms steigti be banko garantijos. Socialinės įmonės statusą turinčiai bendrovei taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, ji turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Pagal įstatymą perkančios organizacijos per metus ne mažiau kaip 5 proc. supaprastintų viešųjų pirkimų turi atlikti iš socialinių įmonių.
Veikiantis socialinių įmonių modelis yra svarbus ir būtinas asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, užimtumui skatinti. Tačiau, atsižvelgiant į kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas, jis turi būti tobulinamas.
Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo socialinės įmonės statusu, parengtos Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pataisos. Siūloma skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą, skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją, mažinti socialinę atskirtį ir pan.
ES parama socialinėms įmonėms (2015 m. duomenys)
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Lietuvos socialinės įmonės sumokėjo mokesčių | Apie 17 mln. eurų |
| Lietuvos socialinės įmonės gavo dotacijų | 16 mln. eurų |
Socialinės įmonės sumoka daugiau mokesčių nei gauna paramos. Tie žmonės, kurie dirba socialinėse įmonėse, neturi galimybių integruotis į atvirą darbo rinką.
Problema ir ta, kad 80 proc. neįgaliųjų turi vidurinį arba žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Fizinio darbo jie dirbti negali, o išsilavinimas neleidžia imtis kitokios veiklos.
Todėl neįgalūs žmonės iš visų jėgų turėtų stengtis įgyti aukštąjį išsilavinimą, tai suteiks jiems vienintelę galimybę konkuruoti su sveikais žmonėmis.
Neįgalūs jaunuoliai nemotyvuojami siekti rezultatų, jiems nesudaromos sąlygos mokytis kartu su sveikaisiais. Lietuvos švietimo sistemai tai nerūpi, todėl apie 90 proc. jų sėdi namuose, gauna pašalpas.
Viena išeitis - sutvarkyti sistemą, kad žmonės galėtų siekti aukštojo mokslo. Kita išeitis - tose pačiose socialinėse įmonėse, kur dirbama su sveikaisiais, vyktų integracijos programos.
Socialinės įmonės nėra blogis, jos iš tiesų gali padėti žmogui surasti naują gyvenimą.
tags: #socialines #imones #straipsnis