Slaugytojų profesinė veikla šiuolaikinėje medicinoje yra neatsiejamai susijusi su kokybiška pacientų priežiūra, kurios sėkmė priklauso nuo įvairiausių veiksnių, tokių kaip kokybiškas komandinis darbas, profesionalios ir šiuolaikiškos slaugytojų kompetencijos, taip pat ir slaugytojų lyderystė sveikatos priežiūros sistemoje.
Vienas esminių šiuolaikinės kokybiškos slaugos užtikrinimo veiksnių yra komandinis darbas, kuris sudaro pagrindą efektyviam sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.
Komandinio darbo tarp slaugytojų reikšmė yra esminis veiksnys, užtikrinantis sklandų darbų pasidalinimą, veiksmingą sprendimų priėmimą, pacientų saugumą bei efektyvų sveikatos paslaugų teikimą.
Tinkamai veikianti komanda gali pasiekti aukštesnių rezultatų, o slaugytojai, dirbantys komandinį darbą, tobulina bendravimo, atsakomybės pasiskirstymo ir tarpusavio supratimo įgūdžius. Todėl ne mažiau svarbus veiksnys komandoje tampa asmeninė slaugytojo lyderystė, kuri skatina pokyčius, pagerina tiek individualią, tiek visos komandos veiklą.
Auganti asmeninės lyderystės raiška leidžia slaugytojams ne tik vadovauti, bet ir motyvuoti kolegas bei inicijuoti teigiamus pokyčius darbo aplinkoje. Komandinis darbas ir asmeninė lyderystė tampa kertiniais veiksniais, padedančiais užtikrinti kokybiškas paslaugas ir efektyvų darbą.
Taip pat skaitykite: Efektyvus komandinis darbas socialiniame darbe
Tinkami lyderystės įgūdžiai leidžia slaugytojams tapti neformaliais mokytojais, jie ne tik moko kitus, bet ir mokosi patys, taip prisidėdami prie konstruktyvaus komandinio darbo.
Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas. Slaugoje profesines nesėkmes ir klaidas sąlygoja įvairūs slaugytojų darbo veiksniai: sunki pacientų būklė, personalo trūkumas, didelis darbo krūvis, darbuotojų kaita, ilgos darbo valandos, neefektyvus informacijos bei pareigų perdavimas bei delegavimas.
Dėl to slaugytojai, atlikdami kasdienius standartinius slaugos veiksmus, nusistato veiklos prioritetus, t.y. išskiria veiksmus, kuriuos būtina įvykdyti, kuriuos galima uždelsti ir kurių galima neatlikti. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai - tai bent kuris paciento slaugos veiksmas, kuris yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir tampa klaida dėl neveikimo paciento saugos požiūriu.
Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra dažna problema skyriuose, kur stinga komandinio darbo. Neefektyvus komandinis darbas, komandos narių nepasitikėjimas vienas kitu lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį.
Komandos nariai, kurie pasitiki vienas kitu, noriai keičiasi turima informacija, pavestas užduotis atlieka iki galo, jie jaučiasi vertinami savo darbe.
Taip pat skaitykite: Komandos psichologija
Komandinis darbas ir asmeninė lyderystė yra kertiniai veiksniai, padedantys užtikrinti tinkamą darbinę aplinką, kokybiškas paslaugas ir darbo efektyvumą.
Tyrimo metodika ir rezultatai
Siekiant įvertinti slaugytojų, kurie dirba komandinį darbą, lyderystės raišką, taikant tikslinės atrankos metodą buvo atliktas kiekybinis tyrimas apklausiant komandinį darbą dirbančius slaugytojus.
Tyrimas atliktas vienoje iš Klaipėdos mieste esančių sveikatos priežiūros įstaigų, gavus Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto Slaugos katedros etikos komisijos ir įstaigos vadovo leidimus. Tyrimo metu buvo išdalinta 292 anketos, tyrimui tinkamos anketos buvo 189 (grįžtamumas 65 %). Tarp respondentų dominavo moterys (n = 186), trečdalis respondentų (n = 60) buvo 51-60 metų amžiaus. Mažiausiai dalyvių (n = 20) buvo vyresni nei 60 metų. Dauguma slaugytojų turėjo aukštesnįjį (n = 69) arba aukštąjį neuniversitetinį (n = 58) išsilavinimą, dalis (n = 41) - aukštojo universitetinio išsilavinimo bakalauro ir magistro (n = 21) laipsnį. Daugiausia respondentų turėjo daugiau nei 20 metų (n = 78), ketvirtadalis (n = 45) - 11-20 metų, likę turėjo mažesnį negu 11 metų slaugytojo darbo stažą.
Tyrimui atlikti naudoti klausimynai: TeamSTEPPS - komandinio darbo nuostatų klausimynas, kurį sudarė American Institutes for Reasearch (2007), Leadership practices inventory, sudarė James M. Kouzes ir Barry Z. Posner (1980).
Klausimynų naudojimui gauti autorių leidimai, taikyta dviguba vertimo technika. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų kaupimo ir analizės paketus SPSS for Windows 21.0 ir Microsoft Excel.
Taip pat skaitykite: Komandinio darbo svarba slaugoje
Buvo vertinamas atsakymų į anketos klausimus dažnis (proc.), aritmetiniai vidurkiai. Skalių duomenų normalumo prielaidai tikrinti naudotas Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus, vertintas statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Analizuojant komandinio darbo nuostatų veiksnių svarbą slaugytojų darbe, buvo taikytas Kruskal-Wallis (Kruskalo-Voliso) neparametrinis kriterijus. Chi kvadrato neparametrinis kriterijus naudotas analizuojant bendruosius slaugytojų komandinio darbo ir lyderystės klausimus.
Statistinės analizės metu nustatyta, kad komandos struktūrai (p = 0,008) ir situacijos stebėjimui (p = 0,01) paskirti vertinimo balai reikšmingai kito priklausomai nuo apklaustų slaugytojų darbo stažo trukmės: mažiau nei 10 metų pareigas einantys respondentai abu komandinio darbo nuostatų veiksnius įvertino patikimai didesniais balais lyginant su ilgesnį laikotarpį slaugos srityje dirbančiais kolegomis (1 lent.).
Komandinio darbo nuostatos ir lyderystės raiškos veiksniai
Tyrimo rezultatai parodė, kad stipriausiai išreikštos komandinio darbo nuostatos yra situacijos stebėjimas, komandos struktūra ir bendravimas, o silpniausiai - abipusė parama.
Labiausiai išreikšti slaugytojų lyderystės veiksniai yra kitų drąsinimas ir pavyzdžio rodymas, mažiausiai - įtikinimas vizija.
Pavyzdžio rodymas, įtikinimas vizija ir kitų įgalinimas patikimai gerino visus komandinių nuostatų veiksnius.
Aukščiausiai įvertintos situacijos stebėjimo, komandos struktūros ir bendravimo nuostatos, žemiausiai - abipusė parama. Mažesnį darbo stažą turintys slaugytojai patikimai geriau įvertino situacijos stebėjimo ir komandos struktūros veiksnius.
Nepriklausomai nuo darbo stažo, dauguma slaugytojų teigiamai vertino lyderystę, dažniausiai taikė transformacinį lyderystės stilių, dalis slaugytojų nelaikė savęs lyderiais. Svarbiausiais lyderio bruožais slaugytojai įvardino atsakingumą, profesionalumą ir komunikabilumą.
Labiausiai išreikšti slaugytojų asmeninės lyderystės raiškos veiksniai buvo kitų drąsinimas, pavyzdžio rodymas, mažiausiai- įtikinimas vizija. Didėjant slaugytojų darbo stažui, reikšmingai mažėjo ir iššūkio procesui lyderystės veiksnys. Nustatytos tiesioginės sąsajos tarp komandinio darbo nuostatų ir asmeninės lyderystės raiškos veiksnių.
Dauguma slaugytojų, nepriklausomai nuo darbo stažo, komandinį darbą vertina gerai, penktadalis - vidutiniškai. Slaugytojai aukščiausiai vertina situacijos stebėjimą, komandos struktūrą ir bendravimą, žemiausiai - abipusės paramos nuostatą.
Situacijos stebėjimo ir komandos struktūros veiksniai buvo patikimai geriau vertinami slaugytojų su mažesniu darbo stažu. Dauguma slaugytojų, nepriklausomai nuo darbo patirties, teigiamai vertina lyderystę, pusei užtenka lyderio savybių, trečdalis slaugytojų savo darbe taiko transformacinį lyderystės stilių, o daugiau nei trečdalis nelaiko savęs lyderiais.
Svarbiausiais lyderio bruožais slaugytojai įvardijo atsakingumą, profesionalumą ir komunikabilumą. Labiausiai išreikšti asmeninės lyderystės veiksniai tarp slaugytojų buvo kitų drąsinimas ir pavyzdžio rodymas, mažiausiai išreikštas - įtikinimas vizija.
Nustatyta, kad, didėjant respondentų darbo stažui, reikšmingai mažėja jų iššūkio procesui lyderystės veiksnys. Tyrimo metu nustatytos tiesioginės sąsajos tarp daugumos slaugytojų asmeninių komandinio darbo nuostatų ir jų lyderystės raiškos.
Komandinio darbo nuostatų veiksniai
Analizuojant situacijos stebėjimą visiems teiginiams buvo skirtas panašus įvertinimas, bet didžiausias įvertis teko pagalbos pasiūlymui kitam komandos nariui, jei šis yra pavargęs ar įsitempęs, kad galėtų tinkamai atlikti užduotį, o žemiausias - teiginiui „asmenis galima išmokyti, kaip nuskaityti aplinką ir ieškoti svarbių su atitinkama situacija susijusių ženklų“, tai rodytų, kad slaugytojams reikia mokytis aplinkos vertinimo, nes ji yra svarbi jų ir pacientų saugai bei efektyviam darbui.
Komandos struktūroje slaugytojai geriausiai įvertino paciento kaip komandos dalies ir paciento bei jo šeimos grįžtamojo ryšio svarbą. Abipusė parama yra labai svarbus veiksnys komandoje, tad turėtų būti vertinamas ir stiprinamas, tačiau atliktame tyrime jai priskirtas žemiausias vertinimas, nevertinant asmeninių konfliktų tarp komandos narių įtakos pacientų saugai.
Tyrimo metu didelė dalis slaugytojų teigė, kad geras komandos darbas susijęs su kitų kolegų darbo supratimu, tai rodo, kad slaugytojui reikia išmanyti visus slaugos proceso elementus, kad galima būtų efektyviau padėti dirbant komandoje.
Nustatytas reikšmingas neigiamas darbo stažo ryšys su situacijos stebėjimo ir komandos struktūros veiksniais rodo, kad mažesnį stažą turintys slaugytojai geriau vertina komandinį darbą, labiau nori padėti vienas kitam, daugiau įtraukia pacientą ir jo šeimą.
Galimai ilgesnį slaugos darbo stažą turintys asmenys yra labiau pervargę, mažiau entuziastingi komandos atžvilgiu ir mažiau dėmesio skiria aplinkai bei pacientui.
Asmeninės lyderystės veiksniai
Tyrimu nustatyti svarbiausi asmeninės lyderystės veiksniai buvo drąsinimas, pavyzdžio rodymas ir iššūkis procesui, kurį blogiau vertino slaugytojai, turintys didesnį darbo stažą. Mažiausiai pasireiškė įtikinimas vizija, kas turėtų būti stiprinama.
Ištyrus asmeninius slaugytojų lyderystės raišką charakterizuojančius teiginius paaiškėjo, kad pagrindiniai drąsinimo veiksnio komponentai buvo padėka, pagyrimas, įsiklausymas į kitų nuomonę.
Pavyzdžio rodymo veiksnyje labiausiai vertinamas pažadų ir įsipareigojimų laikymasis bei vieningų santykių su tais žmonėmis, su kuriais dirba, skatinimas.
Iššūkio procesui veiksnį geriau vertino slaugytojai, turintys mažesnį darbo stažą, o silpniausios vietos buvo inovatyvių būdų, kaip pagerinti veiklą už organizacijos ribų, paieškoje ir tikslų, konkrečių planų bei gairių projektams ir programoms, su kuriais dirbama, pasirinkimo srityje. Šios sritys turėtų būti stiprinamos ir ugdomos, ypač tarp patyrusių slaugytojų.
Asmeninės lyderystės veiksnio, tokio kaip įtikinimas vizija, žemesnis vertinimas buvo susijęs su ateities vizijos apibūdinimo, mokymosi iš patirties stoka, į tai galima būtų atsižvelgti slaugytojų vadovams ir tobulinti įgūdžius rengiant slaugytojų mokymus.
Įvertinus sąsajas tarp asmeninės lyderystės veiksnių ir komandinio darbo nuostatų, daugumoje komponentų nustatyti teigiami ryšiai, tai rodo, kad stiprinant pavyzdžio rodymą, įtikinimą vizija, kitų įgalinimą galima padaryti teigiamą įtaką visoms komandinėms nuostatoms, o tai sudaro sąlygas efektyviau dirbti. Drąsinimas patikimai gerina situacijos stebėjimą ir komandos struktūrą, o lyderio geba kaip iššūkis procesui pagerina komandos struktūrą, jos narių situacijos stebėjimą ir bendravimą.
tags: #komandinis #darbas #slaugoje