Lietuvoje riboto darbingumo asmenų teises ir socialinę integraciją reglamentuoja įvairūs įstatymai ir teisės aktai. Svarbu žinoti, kokios yra darbo laiko ir atostogų trukmės nuostatos, siekiant užtikrinti tinkamą darbo sąlygų pritaikymą ir socialinę apsaugą.
Darbingumo Lygio Nustatymas
Neįgalumo ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Tarnyba). Remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais.
Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. jei asmeniui nustatoma 30-55 % darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y.
Darbo Laiko Trukmė
Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Taigi, jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, tai darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita.
Svarbu paminėti, kad pagal LR Darbo kodekso 40 str. 6 d., darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
Kasmetinės Atostogos
Darbuotojas, turintis mažesnį nei 55 % darbingumą, yra laikomas neįgaliu. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 138 str. 1 d., neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Atostogų trukmė pagal darbingumo lygį
| Darbingumo lygis | Kasmetinių atostogų trukmė (5 d. d. per savaitę) | Kasmetinių atostogų trukmė (6 d. d. per savaitę) |
|---|---|---|
| 0-55% | 25 darbo dienos | 30 darbo dienos |
| 55% ir daugiau | Standartinė trukmė (priklauso nuo darbo sutarties) | Standartinė trukmė (priklauso nuo darbo sutarties) |
Mokesčiai ir NPD
Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 eurų. Esant 45% darbingumui, taikomas fiksuotas 390 Eur NPD.
Taip pat skaitykite: Neapmokestinamasis pajamų dydis neįgaliesiems Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti riboto darbingumo dalį
tags: #riboto #darbingumo #asmenu #atostogos