Slauga tradiciškai grindžiama rūpinimosi kitais. Pagalba moteriai gimdymo metu taip pat yra dalis šios tradicijos. Todėl slauga apibūdinama kaip prigimtinė žmogaus veikla.
Europoje dirba virš penkių milijonų slaugytojų, kurie sudarydami pagrindinę sveikatos priežiūros specialistų dalį, turi dideles galias įtakoti žmonių sveikatos gerėjimą.
Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas. Dėl to slaugytojai, atlikdami kasdienius standartinius slaugos veiksmus, nusistato veiklos prioritetus, t.y. išskiria veiksmus, kuriuos būtina įvykdyti, kuriuos galima uždelsti ir kurių galima neatlikti [1].
Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai - tai bent kuris paciento slaugos veiksmas, kuris yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir tampa klaida dėl neveikimo paciento saugos požiūriu [2]. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra dažna problema skyriuose, kur stinga komandinio darbo [3].
Neefektyvus komandinis darbas, komandos narių nepasitikėjimas vienas kitu lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį [4]. Komandos nariai, kurie pasitiki vienas kitu, noriai keičiasi turima informacija, pavestas užduotis atlieka iki galo, jie jaučiasi vertyinami savo darbe.
Taip pat skaitykite: Efektyvus komandinis darbas socialiniame darbe
Siekiant užtikrinti kokybišką slaugą, svarbu nustatyti slaugytojų suvokimą apie tai, kas yra komandinis darbas, kokia jo reikšmė ir kaip jis pasireiškia prižiūrint COVID-19 pacientus.
Pandemijos apmąstymai – komandinis darbas yra tas žodis.
Tyrimo metodologija
Buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, derinant kombinuotą kiekybinį tyrimo metodą - anketas (anoniminė rašytinė stacionarų slaugytojų apklausa) ir kokybinį tyrimo metodą - interviu (pusiau standartizuota atviro tipo anketa stacionarų slaugytojams). Naudojant mišrių metodų strategiją (trianguliaciją), buvo atliktas aklas tyrimas. Imtį sudaro 164 slaugytojai kiekybiniame tyrime, 5 slaugytojai kokybiniame tyrime. Tyrimas buvo atliktas laikantis etikos principų.
Tyrimo rezultatai
Nustatyta, kad dauguma tyrime dalyvavusių slaugytojų jautė komandinio darbo poreikį dažnai arba visada. Paaiškėjo, kad stacionarų slaugytojai komandinį darbą apibūdina kaip galimybę užimti lyderio poziciją, nustatyti ir siekti bendrų tikslų, prisiimti atsakomybę, paskirstyti vaidmenis komandos nariams ir įvertinti jų pastangas.
Tyrimas pabrėžia slaugytojo vaidmenis, kurie išskiriami kaip lyderio, komunikatoriaus, tyrėjo ir stebėtojo funkcijos, bendradarbiavimas. Tačiau, slaugytojų nuomone, tokios problemos kaip grįžtamojo ryšio trūkumas, darbo tikslų ir uždavinių trūkumas, informacijos mainų trūkumas, nepakankamas konfliktų sprendimas trukdo efektyviam komandiniam darbui.
Slaugytojų amžius ir išsilavinimas turėjo reikšmingos įtakos komandinio darbo suvokimui, tačiau darbo patirtis jį žymiai padidino. Respondentų teigimu, jie įgytų naujų įgūdžių kursuose, seminaruose, konferencijose.
Taip pat skaitykite: Komandos psichologija
Bendruomenės slauga
Bendruomenės slauga trumpai apibrėžiama kaip pirminėje sveikatos priežiūroje vykdoma specializuota slaugos praktika, grindžiama slaugos teorija ir visuomenės sveikatos žiniomis. Slaugytojai, dirbantys antrinio ir tretinio sveikatos priežiūros lygio įstaigose - ligoninėse, klinikose, - taip pat atlieka kai kurias pirminės sveikatos priežiūros funkcijas.
Pirminė sveikatos priežiūra visuomet yra orientuota į visų amžiaus grupių gyventojų sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Šis tikslas gali būti pasiektas tik pačių gyventojų, jiems aktyviai dalyvaujant sveikatos problemų nustatyme, sveikatos politikos formavime.
Tik patys gyventojai, rūpindamiesi savo sveikata, švara, sveika aplinka, tinkamomis darbo ir poilsio sąlygomis, užtikrins ir juos supančių šeimos narių, kaimynų, kolegų sveiką aplinką ir pačią sveikatą.
Bendruomenės slauga atliekama pacientų namuose arba artimiausiose sveikatos priežiūros įstaigose. Bendruomenės slaugytoja, gerinadama savo veiklą, bendruomenę turėtų suvokti kaip pacientą. Prieš pradėdami slaugyti bet kurį pacientą, pradedame nuo susipažinimo su juo.
Dirbdamas, siekdamas geresnės bendruomenės sveikatos, slaugytojas turi išsiaiškinti, kokios grupės egzistuoja bendruomenėje. Jos gali būti realios (jų nariai, gyvendami įprastą gyvenimą, reguliariai susirenka) ir sąlygines (jas mes sukuriame, skirstydami žmones pagal tam tikrus kriterijus).
Taip pat skaitykite: Komandinis darbas slaugoje: esmė
Realias bendruomenės grupes sudaro atskirų įstaigų darbuotojai, pvz., mokyklos darbuotojų ar moksleivių, darbininkų grupės, taip pat įvairios visuomeninės organizacijos, klubai, tarybos, religinės bendruomenės.
Bendruomenės grupių sąrašų sudarymas praverčia planuojant ir įgyvendinant veiklą, su kuria bendruomenės grupe pradėti dirbti, kokiai bendruomenės grupei labiausiai reikalinga pagalba, kokia grupė galėtų jums ir kitiems bendruomenės nariams padėti spręsti sveikatos problemas.
Socialinės paslaugos
Valstybinė socialinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad tėvų pareiga - išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o vaikų pareiga - globoti tėvus senatvėje.
Plėtojant bendruomenės veiklą ir rūpinantis jos sveikata, be pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, būtina teikti ir socialines paslaugas. Socialinės paslaugos yra skirtos įvairiems žmonių socialiniams poreikiams tenkinti skirtingais amžiaus tarpsniais. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos ir prevencijos tikslais, kad žmonėms nekiltų socialinių problemų.
Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijoje gyvenantiems asmenims atsakingos miestų, rajonų savivaldybės. Savivaldybės numato biudžeto lėšas ir planuoja socialinių paslaugų mastą ir rūšis pagal atitinkamoje teritorijoje gyvenančių žmonių poreikius bei esamas sąlygas.
Šiuo metu socilinių paslaugų sistema Lietuvoje yra intensyvios plėtros stadijoje. Ji yra pakankamai tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu. Daugelyje miestų (rajonų) savivaldybių yra tenkinami žmonių poreikai, t.y. sukurtas bendruomenės būtiniausių socialinių paslaugų tinklas.
Socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje yra didelis. Jį lemia įvairios žmonių grupės: vieniši seni žmonės, ligoniai, šeimos, turinčios socialinių problemų, neįgalūs žmonės, našlaičiai, asmenys piktnaudžiaujantys alkoholiu ir narkotikais, visuomenei nepriimtino elgesio šeimos ir t.t.
Kiekviena žmonių grupėm turi tam tikrų specifinių socialinių poreikių, kurie veikia jų gyvenimo kokybę. Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad žmonių socialiniai poreikiai veiksmingiausiai gali būti sprendžiami kuriant bendruomenės socialinių paslaugų tinklą, kuris užtikrina asmens socialinę integraciją.
Žmonių socialiniai poreikiai gali būti visiškai patenkinami tik kartu dirbant įvairių sričių specialistams: medikams, pedagogams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kt. Socialiniam darbuotojui bendruomenės darbe tenka svarbus vaidmuo. Socialinis darbuotojas, dirbantis kartu su kitais specialistais, stengiasi sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, drauge gerindamas ir pačią aplinką.
Įtraukimas į bendruomenės veiklą pačių gyventojų, kaiminystės jausmo formavimas yra pagrindinis bendruomenėje durbanančių specialistų darbo tikslas. Socialinė veiklą bendruomenėje reikai vertinti kaip įvairių veiklos rūšių koordinavimą, kryptingą veiklą, skirtą atskirų socialinių grupių palaikymui.
Pagalbos namuose paslaugos skirtos gerinti gyvenimo kokybę asmenims, kurie dėl amžiaus, šeimyninės padėties, negalės, silpnos sveikatos, išnaudojimo ar kitų gyvenimo sunkumų negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Už socialinių paslaugų teikimą namuose yra atsakingos savivaldybės.
Senėjimo kryptimi Lietuvoje kelia naujas ekonomines ir socialines problemas - auga senų žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio aptarnavimo poreikis.
Globos pinigų tikslas - pašalpos forma atlyginti asmeniui globai reikalingus kaštus ar jų dalį, kad asmeniui, kuriam reikalinga globa, būtų užtikrinta būtina pagalba ir sudarytos sąlygos savarankiškam gyvenimui.
Kad būtų užtikrintas reikiamas žmogaus savarankliškumas, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Į socialinę veiklą visuomenėje turi būti žiūrima kaip į bendruomenės vystymosi sudėtinę dalį, per kurią bendruomenė yra įtraukiama į socialinių klausimų sprendimą, socialinių programų diegimą, vadovavimą ir vertinimą.
Bendro darbo rezultatas - žmonių socialinė gerovė, apibūdinanti tai, kaip yra tenkinami žmonių socialiniai, ekonominiai, švietimo, kultūros, sveikatos bei kiti poreikiai.
Slaugyti sergančiuosius lėtinėmis ligomis ligonius namie yra sunku. Sergantis žmogus turi būti slaugomas atsižvelgiant ne tik į ligą, jos sunkumą, ligonio amžių, bet ir individualias jo savybes, poreikius.
Kai žmogus suserga, jis negali tenkinti kai kurių poreikių, ir tai veikia jį psichologiškai. Todėl slaugytojo pareiga kiek įmanoma padėti ligoniui.
Kad susidaryčiau kliento problemos bendrą vaizdą, yra būtina turėti visą reikalingą informaciją apie ligonį, susipažinti su gauta informacija. Tuomet turiu galimybę panaudoti visas šiam konkrečiam atvejui reikalingas žinias ir atsinešti visą tai, ko gali prireikti.
Žengdama į paciento namus nepamirštu, kad tuose namuose aš esu tik viešnia ir kad pats pacientas ir jo šeimos nariai vadovaujasi savais principais. Užmezgu pokalbį, paprašydama apibūdinti situaciją ir trumpai papasakoti, kuo šioje situacijoje aš galiu būti naudinga.
Kadangi pacientas namuose, surenku daugiau informacijos, pasižymiu visus duomenis, susijusius su kliento sveikatos būkle, pamąstau apie slaugos procesą, kalbėdama su pacientu ir jo šeimos nariais įsitikinu, kad suprantu problemos esmę.
Praktinę slaugą atlieku laikydamasi higienos reikalavimų ir naudodamasi paciento namuose esančia įranga. Prireikus pamokau pacientą ir jo šeimos narius.
Pastebėjusi stresinę situaciją, išsiaiškinu, ar ją sukėlė laikinos ar nuolatinės problemos ir ką aš galiu šiuo atveju padaryti. Pasitaiko, kad susidariusi situacija kelia depresiją. Tokiu atveju parodau visą savo užuojautą, išklausau ir paremiu.
Žinoma, slauga yra būtina, tačiau, kai slaugytoja išmoko šeimos narius ir ligonį bendradarbiauti, slaugos trukmė gali būti mažinama. Tinkamai parengus šeimos narius, iki minimumo sumažėja klaidų rizika.
Slaugytojas turi būti kantrus ir ištvermingas, į ligonį žiūrėti palankiai ir jautriai, nereikšti pasibjaurėjimo, vengti neatsargių posakių, stengtis palaikyti ligonio gerą nuotaiką ir tikėjimą. Liga pažeidžia ligonį ne tik fiziškai, bet veikia ir emociškai bei psichiologiškai. Jis nerimauja dėl savo gyvybės.
tags: #komandinis #darbas #slauga