Taupyti pinigus yra svarbu, tačiau norint užsitikrinti geresnę finansinę ateitį, vien taupymo nepakanka. Būtina sukaupti pakankamai „būtinųjų“ santaupų banko sąskaitoje, o vėliau pradėti investuoti. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo greičiau pasireiškia sudėtinių palūkanų efektas, kuris gali turėti didžiulį poveikį Jūsų finansinei ateičiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip investuoti efektyviau nei pensijų fondai, atsižvelgiant į individualius poreikius ir rinkos galimybes.
Pagrindiniai investavimo žingsniai
Pirmasis žingsnis sėkmingo investavimo link yra pažintis su pagrindinėmis turto klasėmis. Kai jau žinome, kuo viena nuo kitos skiriasi pagrindinės turto klasės, sekantis žingsnis yra finansinės priemonės bei tarpininko (brokerio) per kurį tą priemonę pirksime, pasirinkimas. Investuotojai, kurie jau žino į kokias turto klases ir finansines priemones galima investuoti bei kaip išsirinkti tinkamą brokerį, jau yra stipriai pažengę į priekį. Visgi absoliuti dauguma į aukštesnį lygį taip ir nepakyla, o impulsyviai nusipirkę vieną kitą akciją ar ETF’ą galvoja, jog tai jau yra investavimas. Deja, taip nėra. Profesionalus investavimas nesusiformavus gerai diversifikuoto portfelio yra sunkiai įmanomas. Galiausiai paskutinis etapas, po to kai jau turime susiformavę portfelį - teisinga jo priežiūra.
Rinkos laikui bėgant ne tik kyla, bet ir krenta.
Ši skaičiuoklė parodo, kaip reguliarus investavimas ir sudėtinių palūkanų efektas gali turėti didžiulį poveikį Jūsų finansinei ateičiai. Ji atskleidžia, kaip skiriasi finansiniai rezultatai, priklausomai nuo to, ar tik taupote be investavimo, ar santaupas investuojate. Demonstruodama investavimo į akcijas ar kitas finansines priemones ilgalaikį poveikį, skaičiuoklė pabrėžia ankstyvos pradžios ir nuoseklaus taupymo svarbą, siekiant maksimizuoti galimą grąžą.
Pensijų fondų valdymas ir rizika
Antros pakopos pensijų fondų valdymo koncepciją lemia gyvenimo ciklo fondai ir jų valdymo filosofija. Didesnė jaunesnių amžiaus grupių dalyvių turto dalis investuojama į rizikingesniais laikomus aktyvus: akcijas, alternatyvias investicijas (pvz., startuolius). Laikui bėgant, rizikingo turto dalis mažėja ir investuojama į santykinai saugesniais laikomus skolos vertybinius popierius.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
„Kai nusprendžiame, kuri turto dalis turi būti paskirstoma tarp akcijų ir obligacijų, parenkami tinkamiausi instrumentai. Vadovaujamės pasauliniu akcijų indeksu - pagal jį investuojame ir stengiamės atspindėti jo proporcijas. Kaip aktyvūs valdytojai, investuojame į tam tikrus geografinius regionus, jei manome, kad tai atneš investuotojams didesnę grąžą, parenkame skolos instrumentus tarp vyriausybių, įmonių obligacijų“, - teigia fondų valdytojas.
Jis priduria, kad patrauklių grąžos galimybių yra investuojant ir Baltijos šalių rinkose: „Esame vieni ryškiausių dalyvių ir vietinėse kapitalo rinkose - aktyviai dalyvaujame kaip investuotojai į privatų kapitalą, nekilnojamąjį turtą, esame įsigiję miškų, tad šioje rinkoje ilguoju laikotarpiu matome vertę“.
Ar verta keisti fondą?
Gyventojai kartais susigundo keisti fondą, pereiti į saugesnį ar rizikingesnį, dažnai nudega, prisiimdami daug rizikos, ypač tada, kai iki pensinio amžiaus jau būna likę nedaug. Kaip tai vertina finansų profesionalai? T. Bakutis prisimena 2008-tųjų pasaulinę finansų krizę ir klientų elgseną - tuomet tarp gyventojų nebuvo daug racionalių sprendimų, nes daug ką lėmė psichologinis faktorius.
„Krentant akcijų rinkai, kartais rizikos išsigąstama, bet pensijų fondų valdytojai turi priemonių pasirinkti geriausius taktinius sprendimus. Rinkų svyravimų bijoti nereikia - geriau į juos žvelgti kaip į galimybes. Žinoma, daug ką nulemia ir investuotojų gyvenimo ciklai bei jų pasiruošimas pensijai“, - pažymi pašnekovas. Pasak T. Bakučio, jei savo ateitimi pradeda rūpintis jaunas žmogus, pensijų fonde jis yra santykinai sukaupęs nedidelę dalį turto, tad periodiniai mokėjimai santykinai turi didesnį svorį nei vėlesniuose kaupimo etapuose. Tada patys rinkų svyravimai suteikia galimybių turtą „įdarbinti“ didesne proporcija. Vėlesniuose etapuose, kai lėšų jau sukaupta daugiau, įsijungia turto apsaugos mechanizmas, tad investicijos būna santykinai saugesnės.
T. Bakučio teigimu, rinkų judėjimas ir pensijų fondų rezultatų svyravimai atliepia investavimo koncepciją, pavyzdžiui, jaunesniems pensijų fondų dalyviams, kurių turtas investuojamas rizikingiau, pensijų fondų vertės sumažėjimas šiais metais viršijo 10 proc. O tiems, kuriems nedaug liko iki pensinio amžiaus, toks svyravimas siekia tik 2-3 proc.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
„Kaip aktyvūs valdytojai matėme ženklų, kad rinkose galimi svyravimai, tad kaupėme grynųjų pinigų dalį arba buvome ją nukreipę į santykinai mažiau svyruojančias investicijas. Rinkų kritimą išnaudojome įsigydami vertybinių popierių pigesnėmis kainomis. Pensijų fondų rezultatams daugiausia įtakos turi JAV dolerio ir euro santykio svyravimai. Nuo pat 2008-ųjų ši tendencija buvo palanki: JAV doleris nuolat stiprėjo euro atžvilgiu. Šiais metais atsirado ženklų, kad tendencija gali keistis. Tai lemia ir geopolitiniai įvykiai, ir dabartinis JAV politikos neapibrėžtumas. Tačiau rizikas kruopščiai vertiname, turime įvairių priemonių, paskutiniu metu didelę lėšų dalį atitraukiame į Europos regioną“, - sako fondų valdytojas.
Jis primena, kad kaupimas pensijai užtruka daugiau nei tris dešimtis metų, tad esmė - rezultatas per ilgą, o ne per trumpą laikotarpį. „Ilguoju laikotarpiu „Swedbank“ rezultatai yra konkurencingi, buvo metų, kai mes lenkėme kitus rinkos dalyvius. Tad mūsų strategija investuoti į tvarumo principų besilaikančias įmones, kurioms svarbi aplinkosauga ir jų darbuotojų gerovė, pasiteisino.
Norintiems investuoti savarankiškai ekspertas pataria antroje ar trečioje pakopoje pensijai sukauptą turtą laikyti savo investicijų portfelio dalimi. „Nors pensijų fondai specializuoti, jie kaupiami vienam tikslui: kad žmogus turėtų pajamų prisidurti prie senatvės pensijos. Tuo pačiu jie leidžia tiems, kurie turi galimybę investuoti, jaustis ramiau ir nebijoti koncentruotis į savo investicinius sprendimus. Tai atveria papildomų galimybių vartotojams oriai pasitikti ilgiausias gyvenimo atostogas“, - teigia T. Bakutis.
Kaip diversifikuoti savo investicijas?
Alternatyvos pensijų fondams
Be pensijų fondų, yra ir kitų būdų kaupti pensijai. Vienas iš jų - investicinis gyvybės draudimas. Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas išsiskiria lankstumu: galimos vienkartinės arba periodiškai mokamos įmokos. Galimybė laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius galioja pasirinkus bet kurį iš trijų investicinio gyvybės draudimo variantų. Likus penkeriems metams iki pensijos, abiem atvejais sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų GPM mokesčių.
II ir III pakopos pensijų fondai: ką pasirinkti?
Svarstantiems, ar likti II pakopos, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, V. „II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc. Be to, jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus. III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai. Visgi jie leidžią tą daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa. Svarbiausia yra tai, kad II ir III pakopos pensijų fondai - tai vienos, ilgalaikiam kaupimui skirtos, sistemos dalis. Įprastai taupymui ir investavimui rekomenduojama skirti bent 10 proc. pajamų - taip senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamą lygį, t. y. apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai likusių lėšų dalį galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Be to, abu šie pasirinkimai netrukdo investuoti ir savarankiškai“, - sako V.
Finansinis planavimas ir poreikių įvertinimas
Pensijos kaupimas prasideda nuo klausimo, kiek pinigų jums reikės kai išeisite į pensiją. Jūsų išlaidos pensijoje turi būti paremtos jūsų poreikiais, o ne iš piršto laužtais pamąstymais. Būkite sau sąžiningi, planuodami kaip norite gyventi pensijoje ir skaičiuodami kiek tai jums kainuos. Viena iš taisyklių nustatant poreikius pensijoje sako, kad siekiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę senatvėje jums nuolat reikės 70 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Didesnį atlyginimą gaunantiems, šis skirtumas gali būti dar didesnis. Kita vertus, tai tik orientacinis skaičiavimas. Daug kas priklauso nuo realios jūsų situacijos.
Gal prieš išeidamas į pensiją dar nebūsite išsimokėję būsto paskolos arba turėsite didelių sveikatos problemų, o gal tiesiog senatvėje norite gyventi geriau nei bet kada iki tol, turėti sodybą ant ežero kranto ar jachtą Klaipėdos uoste. Identifikavę savo poreikius senatvėje, jūs turite nustatyti, kaip šiuos tikslus įgyvendinti. Tam reikia gerai išmanyti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.
Lietuvos pensijų sistema
SODRA (arba valstybės socialinio draudimo fondas) yra valstybės sukurtas mechanizmas, skirtas surinkti įmokas iš dirbančiųjų ir juos perskirstyti socialiai remtinoms grupėms: ligoniams, neįgaliesiems bei pensininkams. Svarbu pažymėti, kad SODRAI sumokama didžioji dalis mokesčių. Mokesčiai SODRAI sudaro apie 40 proc. pajamų, kurių didžiąją dalį moka darbdavys, o mažiau nei 10 proc. išskaitoma iš darbuotojo atlyginimo. Galite tik įsivaizduoti, koks būtų atlyginimas, jeigu nebūtų SODROS mokesčių - pensijos kaupimas atrodytų lengvai įgyvendinamas finansinis tikslas.
Jūs negalite sumažinti SODROS mokesčių, bet galite sumaniai pasinaudoti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą, kuri iš esmės atitinka Europos Sąjungos valstybių taikomą modelį.
SODROS pensija (bazinė pensija)
Socialinio draudimo fondas surenkamas iš darbdavių ir darbuotojų, o vėliau perskirstomas socialiai remtinoms grupėms. Bazinės pensijos dydis šiuo metu priklauso nuo darbo stažo, paskutinio atlyginimo dydžio ir koeficiento. Kad gautumėte SODROS senatvės pensiją reikia turėti bent 15 metų stažą. Jeigu šio stažo arba kitų pajamų neturite, gausite pašalpos pensiją.
Jūsų pensija susideda iš pagrindinės pensijos dalies, kuri faktiškai priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus ir papildomos pensijos dalies, kuri priklauso nuo paskutinio jūsų atlyginimo dydžio. Pavyzdžiui, Jonaitis, kurio atlyginimas buvo 5 kartus didesnis nei Petraičio, gauna tik dvigubai didesnę pensiją nei Petraitis. Paradoksas yra tas, kad Petraičio pensija sudaro 55-65 proc. buvusių pajamų, tuo tarpu Jonaičio- tik 20-30 proc. Liūdna tai, kad nei Jonaičio, nei Petraičio gaunama bazinė pensija neteikia daug vilčių.
Akivaizdu, kad gaudami tokias pajamas senatvėje, jūs galvosite kaip pavalgyti ir susimokėti už elektrą, vietoj to, kad mėgautumėtės gyvenimu.
II pakopos pensijų fondai
Pensijas kaupti investiciniuose pensijų fonduose gali visi, mokantys mokesčius SODRAI ir pasirašę sutartį su II pakopos pensijų fondą valdančia kompanija. Tokiu atveju dalis jūsų sumokėtų SODROS mokesčių bus automatiškai pervedami į II pakopos pensijų fondą, todėl sumažės jūsų bazinė pensija. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį ganėtinai anksti, senatvėje galėsite gauti 20-50 proc. didesnę pensiją. Tačiau šioje vietoje reikia įvertinti politinę riziką. Pati valstybė nustato, kokia pensijos dalis bus pervedama į II pakopos pensijų fondą. Ši dalis nuolat kinta priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos.
Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus 2004 m. buvo pradėta pervesti po 2,5 proc. nuo jūsų mokamų SODROS mokesčių, vėliau šis dydis išaugo iki 3,5, 5,5 proc., ir vėl buvo sumažintas iki 3 proc. 2013 vėl įvyko pensijų reforma ir žaidimo taisyklės pasikeitė iš naujo. Politikos vėjai nuolat keičiasi, todėl turėtumėte įvertinti, kad pensijos kaupimas nebus tiesus ir lengvas kelias. Nepaisant politinės rizikos, II pakopos pensijų fondus tikslinga rinktis, nes tai žingsnis į priekį. O kokiais dideliais žingsniais žengsime į priekį - po 2 proc. Kitas II pakopos pensijų fondų privalumas yra tas, kad viskas, kas sukaupta II pakopos pensijų fonde priklauso tik jums, o valstybė į šias lėšas neturi jokių teisių.
Net ir jums mirus, neišmokėtą pensijos dalį pavedės jūsų vaikai ar anūkai. Bene svarbiausias II pensijų pakopos privalumas yra tas, kad II pakopos pensijų fonde sukaupta suma priklauso nuo jūsų atlyginimo. Kuo daugiau pinigų jūs uždirbate, tuo daugiau pinigų sukaupsite II pakopos pensijų fonde. Kitaip tariant, II pakopos pensijų sistema leidžia didesnį atlyginimą gaunančiam Jonaičiui senatvėje gauti kelis kartus didesnę pensiją nei Petraitis, todėl, kad visą gyvenimą jis mokėjo didesnius mokesčius valstybei.
| Pensijų pakopa | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| II pakopa | Profesionalus valdymas, valstybės paskatos, paveldėjimas | Politinis rizika, mokesčiai už valdymą, ribotas lankstumas |
| III pakopa | Lankstumas, galimybė pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą | Nėra valstybės paskatų, didesni valdymo mokesčiai |
II pakopos pensijų fondų trūkumai
Be minėtų II pakopos pensijų privalumų, prieš pasirašydami sutartį, jūs turite atkreipti dėmesį ir į kai kuriuos trūkumus. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį, jos nutraukti faktiškai negalėsite. Ši nuostata tampa dar svarbesnė turint omenyje, kad už pensijų fondo valdymą nuolat mokėsite mokesčius, todėl negalvokite, kad bankai, draudimo bendrovės nori sudaryti su II pakopos sutartį, siekdami padaryti jūsų senatvę gražesnę.
Jeigu pensija jums ir taip ne už kalnų, gerai paskaičiuokite ar II pakopos pensijų fondą jums tikslinga rinktis. Per trumpą laiką sudėtinės palūkanos nespės atlikti savo darbo.
Investavimo rizika ir rinkos svyravimai
Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Kuo anksčiau pradedamas pensijos kaupimas, kuo anksčiau pasirenkami pensijų fondai, tuo lengviau gyventi senatvėje.
Išvados
Laikai, kai valstybė pasirūpindavo jūsų pensija, po truputį grimzta užmarštin. Skęstančiojo gyvybė - jo paties reikalas. Lygiai taip pat ir pensijos kaupimas - paties žmogaus reikalas. Pagalvokite logiškai, ilgėja gyvenimo trukmė, tai sąlygoja, kad Lietuvoje pensininkų skaičius tik didės. Juos išlaikyti turi dirbantieji. Šiuo metu vieną pensininką išlaiko 4 dirbantieji ir šis santykis nuolat prastėja dėl emigracijos bei mažėjančio gimstamumo. Mokslininkai prognozuoja, kad dar po keturiasdešimt metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis bus 2 prie 1. Kas tuomet uždirbs jums pensiją?
Jūs nežinote, kokių sprendimų imsis vyriausybė ir Seimas, siekdami spręsti SODROS problemas. Tai, kad visą gyvenimą sąžiningai mokėjote mokesčius valstybei, dar nereiškia, kad valstybė sąžiningai atsiskaitys su jumis. Ar žinote, kad pensijos laikotarpiu iš valstybės atgausite tik apie ketvirtadalį per visą gyvenimą valstybei sumokėtų mokesčių? Jeigu rytoj išeitumėte į pensiją, SODROS išmokos sudarytų tik trečdalį buvusių pajamų. Susimąstykite: senatvėje būti priklausomam nuo vienintelio pajamų šaltinio išties rizikingas dalykas.