Pensijų sistemos pokyčiai ir masiniai dalyvių sprendimai 2026 m. ir vėlesniu laikotarpiu sukėlė intensyvias diskusijas visuomenėje. Šiame tekste surinkta ir išdėstyta informacija apie antrosios (II) ir trečiosios (III) pakopų pensijų fondų rezultatus, dalyvių elgseną, rizikas, reformos pasekmes ir pasiūlymus bei komentarus, kuriuos pateikė Stasys Jakeliūnas ir kiti ekspertai bei institucijų atstovai.
Fondų rezultatai, sukauptos lėšos ir grąža
Asociacijos duomenimis, antrosios pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o trečiosios pakopos fondų - 10,4 proc. Skaičiuojama, kad gyventojai antrosios pakopos fonduose šiuo metu yra sukaupę 6,8 mlrd. eurų, trečiosios pakopos - apie 663 mln. „Per visą antrosios pensijų pakopos veiklos laikotarpį fondų dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų, o vien per pastaruosius metus - 906 mln.“, - pateikiami duomenys.
Lietuvoje veikia keli pagrindiniai pensijų fondų valdytojai, o rizikos lygiai skirtomi pagal fondų strategijas: didžiausios akcijų dalies fondai per metus uždirbo beveik 10 proc., mišrūs fondai - apie 6,5 proc., o mažesnės rizikos fondai - apie 2,5 proc. Penkerių metų laikotarpiu šių fondų vidutinė grąža siekia apie 28,8 proc. Jaunesniems dalyviams skirti fondai per metus sugeneravo apie 10-11 proc. grąžą, o nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios jų sukaupta grąža siekia apie 90-100 proc.
Konkrečių valdytojų pavyzdžiai: „Luminor 2003-2009“ rizikingiausias fondas nuo metų pradžios iki balandžio smuko -16,7 proc.; „Allianz Lietuva“ rizikingiausias fondas - -17,6 proc.; SEB valdomų II pakopos fondų vertė šiemet sumažėjo apie 10 proc., arba maždaug 230 mln. Eur. Tuo tarpu mažiausiai rizikingi fondai fiksavo minimalų kritimą arba jo nefiksavo.
Dalyvių elgesys po reformos: masiniai pasitraukimai ir tolesnis kaupimas
Įsigaliojus reformai, gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. pasirinkti likti kaupime arba pasitraukti. Per pirmus tris mėnesius iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių - beveik 550 tūkst. žmonių, pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. Eur. Vis dėlto per II ketvirtį situacija stabilizavosi: II pakopoje ir toliau kaupia didžioji dauguma - 781 tūkst. dalyvių, o per pastarąjį pusmetį prie II pakopos prisijungė virš 20 tūkst. žmonių.
Taip pat skaitykite: Pirmos pakopos pensijos svarba
Iš viso sistemoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Pirmąjį ketvirtį kapitalo rinkos buvo permainingos, tačiau II pakopos fondai toliau rodė pelningumą: nuo metų pradžios fondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln., o II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc. Net ir įvertinus išmokėjimus, II pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas - apie 5,82 mlrd. II ketv. pabaigoje vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto.
Išmokėjimai, atsiėmimai ir jų pasekmės dalyviams
Antros pensijų pakopos dalyviai 2026-2027 m. gali užpildyti prašymą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. Jiems bus pervedama įmokėta dalis ir visas uždirbtas prieaugis, o likusi dalis sugrįš į „Sodrą“ ir padidins pirmos pakopos pensiją.
Per II ketvirtį iki 2026-06-30 prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėti 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį - fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų. „Sodrai“ buvo pervesta 272 mln. Eur. Per pirmąjį ketvirtį lėšas atgavo 62 475 žmonės: dėl kritinės ligos pasitraukė 9 506, likus 5 metams iki pensijos - 22,4 tūkst., 25 proc. turto atsiėmė 30,5 tūkst. žmonių.
Vidutiniškai vienas lėšas atsiėmęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų; pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, o likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų - fondų uždirbta investicinė grąža. Vidutinės sumos, pagal sausio „Sodros“ duomenis, galėjo siekti apie 2 tūkst. eurų (jei atsiimama 25 proc.), likus 5 metams iki pensijos - iki 6 tūkst. eurų; išeinant dėl ligos atsiimama suma gali svyruoti nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Rinkos svyravimai, pardavimai ir galimos nuostolių priežastys
Dalis gyventojų iš antros pakopos pasitraukė užfiksavus trumpalaikius rinkos kritimus; ekonomistai nurodo, kad dalis išėjusių galėjo prarasti iki 4-5 proc. sukaupto turto, nes fondai pardavė jų portfelius per mažesnes kainas. „Tie praradimai galėjo siekti 4-5 procentus, tai yra šiek tiek mažiau negu nukrito rinka, kadangi pensijų fondai investuoja ne tik į rizikingas akcijas, bet ir į nerizikingas obligacijas“, - komentuoja rinkos specialistai.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Lietuvoje
Išėjimo iš antros pakopos sistema galėjo būti lankstesnė: svarstoma apie dažnesnius langus, nes dabar fondai turėjo 10 darbo dienų parduoti pasitraukusių gyventojų vertybinius popierius ir pervesti pinigus. Jei akcijas būtų pardavę vėliau arba anksčiau, kai indeksai buvo aukštesni, atsiėmę gyventojai galėjo gauti keliais procentais didesnes sumas.
Stasys Jakeliūnas: požiūris, argumentai ir siūlymai
Stasys Jakeliūnas, ekonomistas ir Ministro pirmininko patarėjas finansams, išsakė aštrią kritiką II pakopos pensijų fondams. Jis pabrėžia, kad 1,2 mln. žmonių dalyvavimas ir prisiimtos rizikos finansiniame, sudėtingame ir ilgalaikiame produkte yra nepriimtinos. „Tie, kurie pajėgūs įvertinti tas rizikas ir galėtų finansuoti kaupimą patys. Valstybės dalyvavimas - ar per „Sodros“ biudžetą, ar per valstybės biudžetą - galėtų būti, bet daugiau netiesioginis“, - teigia p. Jakeliūnas.
Jis siūlo alternatyvas, pvz., suteikti gyventojams neapmokestinamą pajamų dydį (pvz., 1 000 Eur per metus), kurį jie galėtų skirti pensijų kaupimui arba kitiems tikslams. Taip pat Jakeliūnas kelia klausimą dėl antros pakopos finansinio tvarumo ir galimos valstybės paramos formos: „Ar antroji pakopa taip, kaip ji yra finansuojama, yra patvari finansiškai, jeigu finansavimo šaltinių nėra. 'Sodra' su 11 mlrd. litų skola finansuoja antrąją pakopą...“
Jis taip pat teigia, kad reformos metu reikėtų daugiau atsižvelgti į asmens galimybes sukaupti ir rekomenduoti tiems, kuriems kaupimas per daug rizikingas, grįžti į „Sodrą“ su visais kauptais pinigais. „Būtų vertinama, kiek žmogus gali sukaupti, remiantis jo amžiumi, vidutiniu atlyginimu, praeities statistika, ir rekomenduojama tiems žmonėms galbūt atsisakyti tolesnio kaupimo, grįžtant su visais kauptais pinigais į 'Sodrą'“, - aiškina p. Jakeliūnas.
Pasekmės viešajai politikai ir finansų priežiūrai
Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė aiškinimai apie galimą tektoninį poslinkį: jeigu Lietuva skubiai nepertvarkys socialinio draudimo sistemos, gali tekti svarstyti net nacionalizavimo variantus, kaip tai padaryta Lenkijoje ar Vengrijoje. Kai kurie politikai siūlo ne tiek nacionalizavimą, kiek laikiną pervedimų į II pakopą sustabdymą kaip būdą sumažinti biudžeto įsipareigojimus.
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir Perspektyvos
Stasys Jakeliūnas teigia linkęs ne drastiškai nacionalizuoti, o reformuoti: „Mes galime nuo sausio padaryti pakeitimus, nereikalaujančius lėšų - sustabdyti pervedimus (iš 'Sodros' į antros pakopos pensijų fondus)“. Jis taip pat išreiškė abejonę Lietuvos banko gebėjimais užtikrinti pakankamą priežiūrą ir gyventojų apsaugą, pažymėdamas, kad daug gyventojų nepakankamai supranta jų prisiimamas rizikas.
Finansinis raštingumas ir sukčiavimo pavojus
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė įspėja, kad sukčiai gali aktyviau naudotis antros pakopos tema: investicinio sukčiavimo, telefoninio sukčiavimo ir „phishingo“ atvejų daugėja. Praėjusiais metais finansiniai sukčiai kėsinosi net į 58 mln. eurų gyventojų lėšų, o gyventojai patyrė nuostolių už 19 mln. Eur. Telefoninis sukčiavimas yra pirmoje vietoje pagal išviliotas lėšas; investicinis sukčiavimas ir „phishingas“ taip pat išlieka reikšmingais pavojais.
Ekspertė ragina būti budriems: neteikti bankinių duomenų nepatikrintoms nuorodoms, nutraukti pokalbį su įtartinais skambinančiaisiais ir patikrinti institucijų autentiškumą. Ji taip pat pabrėžia, kad gyventojams reikalingas didesnis finansinis raštingumas, kad jie nepasiduotų sukčiams ir priimtų pagrįstus sprendimus apie kaupimą ar išėjimą iš sistemos.
Gyvenimo ciklo fondų svarba ir ilgojo laikotarpio perspektyva
Fondų valdytojai teigia, kad šiuo metu veikiančios strategijos remiasi gyvenimo ciklo principais: jaunesniems kaupiantiesiems leidžiama prisiimti didesnę riziką ir daugiau investuoti į akcijas, o artėjant pensijai rizika mažinama. „Jau kurdami pensijų fondų strategiją siekiame, kad rizika būtų tinkama to fondo klientams. Jei klientas savo pensijai kaups 10, 20 ar daugiau metų, tai jis gali prisiimti daugiau rizikos“, - aiškina fondų valdytojai.
Istoriniai duomenys rodo, kad ilgalaikis kaupimas duoda reikšmingą naudą: nuo gyvenimo ciklo fondų įkūrimo 2019 m. kai kurių fondų rezultatai viršija 100 proc., o per ilgesnį laikotarpį (pvz., nuo 2004 m.) bendra fondų grąža viršija +88 proc. Fondų vadovai ir asociacijos teigia, kad trumpalaikiai nuostoliai dažnai vėliau yra atstatomi, todėl svarbu vertinti rezultatus ilgesniu laikotarpiu.
III pakopos augimas ir lankstumas
III pakopa sulaukė padidėjusio susidomėjimo: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst., o balandžio 30 d. joje kaupė 191 760 gyventojų. Bendras sukauptas turtas III pakopoje siekia apie 599,34 mln. Eur. III pakopa suteikia daugiau lankstumo: žmogus pats pasirenka įmokas, fondą ir rizikos lygį, o sukauptas lėšas pensinio amžiaus pasiekęs dalyvis gali gauti vienkartine arba periodine išmoka.
Specialistai pabrėžia, kad II ir III pakopos viena kitą papildo: II pakopa suteikia valstybės paskatą (apie 402 Eur per metus), o III pakopa leidžia daugiau pasirinkimų ir asmeninės kontrolės. Abi pakopos kartu su „Sodra“ sudaro platesnį sprendimų lauką gyventojams, siekiantiems orios pensijos.
Socialinis kontekstas: kodėl papildomas kaupimas svarbus?
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o tai - mažiau nei tarptautiniai lygiai 70-80 proc. II pakopa padeda mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą nukreiptų apie 110 Eur su valstybės paskata ir 9 proc. metine grąža, po 10 metų sukaupta suma galėtų sudaryti apie 21 tūkst. Eur, po 40 metų - apie 463 tūkst. Eur.
Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų supranta papildomo kaupimo svarbą: bent 7 iš 10 respondentų mano, jog pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau. Tačiau realūs kaupimo įpročiai skiriasi pagal amžių: jauni žmonės kaupia rečiausiai, aktyviausiai kaupia 36-45 m. gyventojai.
Ar pensijų sistema Lietuvoje tvari? Kritikų ir palaikytojų argumentai
Stasys Jakeliūnas ir kai kurie kiti kritikų teigia, kad antroji pakopa yra per daug rizikinga ir kad valstybė finansiškai ją palaiko skolintomis lėšomis, kas didina viešųjų finansų naštą. Jie kvestionuoja, ar toks modelis tinka šaliai su ribotais finansiniais ištekliais ir ribota privačių anuitetų rinka.
Priešinga pozicija - fondų valdytojų ir asociacijų atstovų - teigia, kad sistema yra diversifikuota, profesionaliai valdoma ir įrodė atsparumą: „Pastarieji mėnesiai parodė, kad II pakopa turi tvirtą pagrindą ir nesusvyruoja pasikeitus aplinkybėms. Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų I-ąjį šių metų ketvirtį fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai.“
Tarptautinės institucijos, pvz., Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ragina užtikrinti sistemos stabilumą ir tęstinumą bei pabrėžia, kad pensijų sistema turi būti stiprinama, o ne silpninama.
Praktiniai patarimai gyventojams
- Nesibaiminti trumpalaikių rinkos svyravimų: istorija rodo, kad rinkos po korekcijų atsigauna per 9 mėn.-2 metus.
- Apsvarstyti savo amžių ir sukauptą laikotarpį: jaunesni gali prisiimti daugiau rizikos, vyresniems verta rinktis mažesnės rizikos fondus.
- Nekalbėti su nepatikimais skambinančiaisiais ir saugoti prieigos duomenis - didėja sukčiavimo pavojus.
- Jei svarstote išeiti iš II pakopos, įvertinkite, ar dabar parduodami turto aktyvai yra palankūs arba verta palaukti kitų langų.
- Pasinaudokite valstybės paskata ir skaičiuoklėmis, bet supraskite jų ribotumus ir trūkumus.
Vienas VSD kūrėjų: kas slepiama nuo Lietuvos žmonių? Kodėl oficiali versija nesutampa su faktais?
Lentelė: Pagrindiniai skaičiai ir rodikliai
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| II pakopos sukauptas turtas | ~6,8 mlrd. Eur |
| III pakopos sukauptas turtas | ~663 mln. Eur |
| II pakopos vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios | 9% |
| III pakopos grąža nuo metų pradžios | 10,4% |
| Dalyvių skaičius II pakopoje | ~1,4 mln. (sistemoje), 781 tūkst. aktyviai kaupiantys II ketv. |
| Per II ketv. išmokėta prašymų sumoje | 672,4 mln. Eur |
Santrauka - kas svarbiausia suprasti
II pakopa išlieka reikšminga Lietuvos pensijų sistemos dalis: ji sukaupė dideles lėšas, ilgalaikė grąža yra teigiama, o dauguma dalyvių liko sistemoje. Tačiau reforma ir galimybė pasitraukti atskleidė spragas informuotumo, lankstumo ir finansinio raštingumo srityse. Stasys Jakeliūnas pabrėžia rizikas ir siūlo peržiūrėti mechanizmus bei galimus valstybės žingsnius, kad būtų apsaugoti labiausiai pažeidžiami gyventojai ir siekiama ilgalaikio sistemos tvarumo.
Galutiniai sprendimai dėl kaupimo yra kiekvieno individualus pasirinkimas, tačiau svarbu priimti juos informuotai, atsižvelgiant į amžių, rizikos toleranciją ir ateities finansinius tikslus.