Psichologinis smurtas - sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Taip bendraujant prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tartum stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Neretai žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, jį atpažįsta ne iš karto. Kartais jį suvokia tik tada, kai visiškai išvargęs ir pasimetęs kokiame nors informacijos šaltinyje perskaito apie psichologinio smurtautojo elgesį arba apie tai, kokius simptomus jaučia smurto auka.
Psichologinį smurtą sunku atpažinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad polinkį smurtauti turintis asmuo santykių pradžioje tai slepia. Juk pažinties pradžioje mes visi norime pasirodyti esantys idealūs. Konsultuodama moteris dažnai pastebiu, kad pažinties pradžioje jos linkusios idealizuoti naujai sutiktą žmogų. Štai čia pasitvirtina pasakos apie Mėlynbarzdį motyvas - jaunėlė sesė, tekėdama už Mėlynbarzdžio, netikėjo, kad ją ištiks toks pats likimas, kaip ir kitas jo moteris. Net ir įtardama, kad su jaunikiu kažkas negerai, ji naiviai tikėjosi, kad jai taip nenutiks ir kartojo: „O ta Mėlynbarzdžio barzda ne tokia jau ir mėlyna…“.
Dar vienas psichologinio smurto aspektas - klaidinantis smurtautojo elgesys: smurtautojas nepanaudoja visų savo galių iškart. Tačiau palaipsniui atsiranda vis daugiau ir daugiau draudimų partnerei. Smurtautojas dažnai sako „Aš tai darau dėl tavęs, noriu tave apsaugoti, juk matai, kaip tie žmonės tave skaudina.“ Dažnai uždraudžia bendrauti su draugėmis, ypač tomis, kurios gali atverti akis ir parodyti, kad moters santykiai destruktyvūs. Laikui bėgant atsiranda vis daugiau manipuliacijų, nepagarbių komentarų apie moters išvaizdą, intelektą, įvairius negebėjimus. Nuolat girdimos frazės: „Tau niekas nesiseka, kaip visada“, „Tu nieko nemoki padaryti gerai“, „Tau nepavyks“, „Kam tau to reikia“, Tai ne tau“ ir pan.
Neturėdama su kuo pasikalbėti ir papasakoti, kaip jaučiasi, moteris ir pati pradeda nebesuprasti savo slogios savijautos. Jai sunku rasti priežastį, dėl ko ji taip jaučiasi, kas kelia įtampą, nesupranta, kokiose pinklėse atsidūrė. Nugalinta ir nuolat kalta besijaučianti moteris pradeda manyti, kad ji ir yra konfliktų priežastis, o ilgainiui tuo įtiki. Partneris visada randa, kuo apkaltinti moterį, o savo kaltės niekada nepripažįsta ir neatsiprašo.
Jei jūs patiriate arba įtariate, kad galimai patiriate psichologinį smurtą, kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Prievarta santykiuose nebūtinai akivaizdi. Galbūt partneris nekelia prieš jus rankos, tačiau jo įžeidinėjimai jums jau seniai tapo norma.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Nesutelkime dėmesio tik į smurtautojo atmetimą ar teisinimą - svarbu ir ryšys su savimi. Iššūkis yra atpažinti ir įveikti patologinę toksiškąją dinamiką, kuri kartojasi kartą ir po kartą. Emocinis smurtas gali pasireikšti daugybe formų ir dažnai prasideda subtiliai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius požymius ir imtis veiksmų dėl savo saugumo.
Emocinio smurto požymiai ir jų atpažinimo gidas
- Žeminimas ir nuolatinė kritika: nuolatiniai įžeidimai, pravardžiavimas, paslėptas išjuokimas ir pašaipos.
- Kontrolė ir gėdos keliama atmosfera: siekis kontroliuoti jūsų veiksmus, finansus, bendravimą su kitais.
- Izoliavimas: ribojamas kontaktas su draugais, šeima, ar kolegomis.
- Gąsdinimas ir grasinimai: bauginimas, prievartos demonstravimas arba įspėjimai apie pasekmes.
- Manipuliavimas: kaltės jausmo kūrimas, prisitaikymas prie jūsų silpnybių, siekimas daryti tai, ką nori.
Šis sąrašas yra liderinis įrankis iš pradžių įvertinti rizikas, bet ne pabaiga. Psichologinis smurtas dažnai slepiasi po „rūpėjimo“ ar „meilės“ kauke, todėl būtina kritiškai žvelgti į partnerio elgesį ir jo tikslus.
Nuo vienos stadijos iki kitos: smurto dinamika ir kokius ženklus stebėti
Emocinis smurtas gali vykti nevienareikšmiškai: įtikinėjimas, izolavimas, tylėjimas, manipuliavimas, kontrolė, grasinimai - visa tai prilygsta psichologinei žala. Smurtas teikia struktūrą, kuri palaiko galios disbalansą ir gali pasireikšti įvairiais lygmenimis: šeimoje, poroje, darbe ar socialinėje aplinkoje.
Kibernetinis smurtas - nauja šiuolaikinė forma: stebėjimas, kontrolė, sekimas per technologijas ir socialinius tinklus. Rizikos veiksniai dažnai susiję su nuolatiniu technologijų naudojimu ir socialinių medijų prieinamumu. Tai gali būti ir smurto pasikartojimas ilguoju laikotarpiu, net kai partneriai yra fiziškai atskirti.
Kaip išsivaduoti ir kada kreiptis pagalbos
Moterys dažnai skaičiuoja žingsnius iki pasitraukimo ir susiduria su „smurto ratu“: agresyvios kerštinės reakcijos, Hoovering (meilės bombardavimas), pranešimai apie perėjimą į terapiją ar pasikeitimus - tai manipuliacijų spąstai, skirti jus sugrąžinti. Vienintelis efektyvus kelias į išėjimą - visiškas ryšių nutraukimas su toksiškuoju asmeniu, ypač kai yra bendri vaikai.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Jei jau dabar jaučiate, kad negalite išplėšti iš situacijos, labai svarbu imtis saugios pagalbos: ar tai būtų kreipimasis į specializuotus centrus, ar pokalbis su patikimu draugu, giminaičiu ar psichologu. Svarbiausia nepaliauti kalbėti apie savo jausmus ir siekti pagalbos.
Nesutikite su nuolatinėmis žalojančiomis nuostatomis apie save. Jūs esate vertingas, stiprus ir nusipelnęs gyventi pagarboje bei saugumo sąlygomis. Psichologinis smurtas gali paveikti savivertę, mąstymą apie save ir jūsų sveikatą, tačiau su tinkama pagalba galite atgauti pasitikėjimą savimi ir išmokti nustatyti ribas.
Ką daryti dabar: praktiniai žingsniai saugumui ir savipagalbai
- Pasipasakokite su patikimu žmogumi apie tai, kas vyksta, ir ieškokite paramos.
- Kreipkitės į SPC (Specializuotos pagalbos centrai) - teikia teisinę ir psichologinę pagalbą smurto aukoms; dažnai ir nemokamas paslaugas.
- Ieškokite moterų krizių centrų, galinčių suteikti laikino apgyvendinimo paslaugas, jeigu neturite kur išeiti.
- Susikurkite evakuacijos planą ir užtikrinkite saugumą vaikams - žinokite, kur galite kreiptis į pagalbą ir kaip saugiai išvykti.
- Ugdydami savivertę ir vidinę stiprybę, mažinkite rizikas kartotis ir pradėkite kelionę į daugiau savarankiškų ir sąžiningų santykių kūrimą.
Ilgalaikės pasekmės ir svarba ieškoti pagalbos
Psichologinis smurtas gali palikti gilias emocines žaizdas ir turėti ilgalaikį poveikį savivertei, santykiams ir net sveikatai. Dažnai atsiranda potrauminio streso simptomų, depresijos, nerimo ir miego sutrikimų. Tyrimai rodo, kad intensyvesnis smurtas lemia stipresnį psichinį ir fizinį poveikį, todėl ankstyva pagalba yra esminė. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje pripažįstamas kaip nusikaltimas, o kai kurios psichologinio smurto formos gali būti reglamentuojamos baudžiamojo kodekso.
Nors psichologinis smurtas sunkiau įrodomas, vis daugiau dėmesio skiriama emociniam poveikiui. Pagalba gali būti teikiama psichologo ar teisininko, specializuotų centrų ir pagalbos linijų dėka. Svarbu neprarasti vilties ir suprasti, kad galite išmokti kurti santykius, paremtus pagarba, tarpusavio supratimu ir emociniu saugumu.
Emocinių reperių ir rizikos veiksnių santrauka
- Nuolatinė įtampa ir baimė išreikšti savo nuomonę.
- Nebuvimas gyventi su nuolatiniu pyktimi ir agresija.
- Kritika ir kaltinimai, kuriuos sujungia manipuliavimas.
- Kontrolė ir izoliavimas nuo artimųjų.
- Gyvenimo būdas, kuris skatina savivertės nuvertinimą ir priklausomybę nuo smurtautojo.
Po psichologinio smurto dažnai reikia laiko ir profesionalios pagalbos, kad sugrįžtumėte į saugų bei vertinantį gyvenimą. Bankinių įrašų, skaitmeninių paslaptų ir kitų kontrolės formų įveikimas reikalauja laiko ir praktikos. Svarbiausia - žinoti savo teises, turėti palaikymą ir žengti pirmuosius žingsnius link saugios ateities.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
tags: #psichologinis #smurtas #narcizas