Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje sudarė 1084 eurus, o vidutinė pensija - vos 465 eurus. Jaunesniems žmonėms, norintiems gauti tokios pat vertės pensiją kaip ir vyresniems, reikia sukaupti didesnę sumą pinigų, teigia Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė. Kitaip sakant, jauniems žmonėms, kadangi iki pensijos liko daug laiko, kas mėnesį reikia investuoti mažesnę sumą, o tiems, kurie pradeda kaupimą vėliau, reikia didesnės įmokos.
Pavyzdžiui, 25-erių metų dirbti pradėjęs ir iškart pensijai investuojantis žmogus uždirba maždaug vidutinį atlyginimą - 1 tūkst. eurų „į rankas“ - ir norintis senatvėje tikėtis panašaus lygio pajamų, iki pensijos turėtų būti papildomai sukaupęs apie 197 tūkst. eurų. Jei toks žmogus pradėtų investuoti tik 35-erių, norėdamas gauti tikėtiną 1 tūkst. eurų dydžio pensiją, jam reikėtų rinktis papildomus investavimo būdus, tarkim, kaupiant trečios pakopos fonduose aukštos rizikos investicijas: kas mėnesį užtektų 74 eurai, o tai palyginus nedidelė „kaina“ už 1 tūkst. eurų per mėnesį pensijoje. Tokiam žmogui pavyktų sukaupti apie 163 tūkst. eurų.
Tačiau tuo pačiu metu 45-erių metų žmogui reikėtų į trečios pakopos fondą kas mėnesį pervesti jau po 271 eurą, kad sukaupti apie 155 tūkst. eurų. Šie skaičiavimai - orientaciniai; realybėje į juos įeina įvairūs veiksniai: atlyginimų svyravimai, rinkos judėjimai, infliacija ir investavimo rizika. Luminor atkreipia dėmesį, kad pensijų fonduose investicijų vertė gali kilti arba kristi, todėl svarbu turėti rizikos supratimą ir periodiškai pasidalyti su ekspertais dėl tinkamiausios strategijos.
Paprastas supratimas apie pensijų dydžius Lietuvoje
Pagal Lietuvos statistikos duomenis, vidutinė pensija šiuo metu siekia apie 596 eurus, o vidutinis atlyginimas į rankas - 1303 eurai. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija sudaro apie 46 proc. vidutinės algos. Lietuvos bankas ir „Sodra“ informuoja, kad vidutinė senatvės pensija gali būti skaičiuojama ir pagal pajamų pakeitimo normą - ir į tai įtraukiamos mokesčiai bei įmokos. EBPO duomenimis, Lietuvoje grynoji pakeitimo norma yra apie 28,9 proc., tad mūsų šalis atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių, o kai kuriose šalyse pensijos sudaro daug daugiau nei lietuviškosios.
Kiek žmonių Lietuvoje gauna didesnes nei 1000 eurų pensijas?
Sodros duomenimis, daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją. Visą senatvės pensiją Lietuvoje gauna apie 616 tūkst. žmonių; iš jų 87 proc. turi būtinajį stažą - šiemet jis yra 33 metai. Tačiau net ir didesnės pensijos gavėjai gali turėti skirtingą stažą, o kai kurie jų pensijas papildomai sustiprina atidėjimo galimybės, leidžiančios didinti išmokas.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Vidutinės trijų didžiausių Lietuvoje gaunamų senatvės pensijų dydžiai siekia apie 2354-2476 eurus. Šie gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršijo 60 metų, todėl jų pajamos buvo aukštesnės, o praėjus laikui investicijų atidėjimo galimybės padidino jų pensijas.
Kaip gali būti užtikrintas didesnis pensijų dydis?
LipfA duomenimis, pensijų kaupimo rezultatai daugiausia priklauso nuo įmokų dydžio ir reguliariai kaupimo. Darbdavių įsitraukimas vis dar yra minimalus, dažnai naudojama III pakopa. Tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Islandijoje, privalomas įnašas į II pakopą siekia 15,5 proc., iš jų darbdavių įnašas 11,5 proc. Lietuvoje 3 proc. nuo darbo užmokesčio į pensijų fondus, o valstybės paskata 1,5 proc. yra įdiegta nuo 2019 metų. Pasirūpinti savo ateitimi galima ir per privataus kaupimo fondus - III pakopa pasiūlo dar daugiau lankstumo, o II pakopa - stabilizuoja pagrindinį pajamų srautą.
Anuitetų tema taip pat svarbi: šiemet vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto buvo 912,3 euro, o vidutinis anuiteto dydis - 73,4 euro. Tai rodo, kad dalis žmonių renkasi papildomas išmokas pagal privataus kaupimo rezultatų.
Kaip gauti didesnę senatvės pensiją - praktiniai patarimai
- Pradėkite tais pačiais metais, kai tik galite: kuo anksčiau pradėsite kaupti II ir III pakopose, tuo didesnė bus laiko suteikiama sudėtinė palūkanų nauda.
- Palaikykite nuoseklumą: reguliarios įmokos ir net mažos, bet nuoseklios investicijos duoda didesnį rezultatą nei retai didelės įmokos.
- Pasitarkite su ekspertais: individualūs poreikiai ir rizikos tolerancija lemia optimaliausias strategijas bei portfelio sudėties pasirinkimą.
- Apmokėkite nuo uždirbtų pajamų: 3 proc. įmokos į pensijų fondus, plus 1,5 proc. paskata iš valstybės biudžeto gali būti svarbus papildomas indėlis į kauptinę dalį.
- Apsvarstykite darbdavio įsitraukimą: kai kurios įmonės siūlo papildomus įnašus į III pakopos fondą arba turi dvigubos naudos planus, kurie gali gerokai padidinti jūsų lėšų augimą.
Gryna realybė ir tarptautinis kontekstas
Vidutinė pensija Lietuvoje nėra didelė, palyginti su vidutine algų dydžiu, ir valstybės galimybės didinti pensijas yra ribotos. EBPO duomenys rodo, kad Lietuvoje pensijų sistema yra vien iš blogiausių tarp įvertintų šalių, o ateitis atrodo tolygi arba dar blogesnė be esminio privataus kaupimo augimo. Tačiau kai kuriose šalyse privatus kaupimas sudaro net iki 34-94 proc. visų pensijų rinkinių, o pensijų fondų turtas kartais viršija net BVP. Lietuvoje II ir III pakopos fondų turto dalis sudaro apie 12 proc. BVP, ir tai yra pagrindinis įrankis, norint pasiekti didesnį pasirinkimą gyventojams ateities pensijose.
Apklausa rodo, jog dauguma gyventojų laukia vidutinio dydžio pensijų, tačiau realybė dažnai neatitinka jų lūkesčių. Anot tyrimų, dauguma gyventojų mano, jog 1000-1500 eurų pensija galėtų užtikrinti visavertį senėjimą, nors tikslūs skaičiai priklauso nuo stažo, įmokų ir investavimo rezultatų. Ateities scenarijai rodo, kad gyventojai negali pasikliauti vien valstybės teikiama sistema - tai skatina papildomą asmeninį kaupimą, pajamų diversifikavimą ir finansinį planavimą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Atmintinė: ką reikia žinoti dabar
- Senatvės pensijos amžius Lietuvoje artėja prie 65 metų - tiek vyrams, tiek moterims; minimalus stažas 15 metų, būtinasis stažas 33-35 metai.
- Pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo, apskaitos taškų, taško vertės bei išmokų indeksavimo.
- Nesvarbu, ar gyvensite Lietuvoje ar persikelsite į kitą šalį, pensijos mokėjimo teisė gali priklausyti nuo tarptautinių susitarimų ir dabartinių įmokų istorijos.
- Jei į pensiją galvojate išėjti turint pagrindinį stažą, verta planuoti anuitetą ar kitą papildomą išmokų formą, kadangi vien tik valstybės pensija gali būti nepakankama.
- Kaupdimas II ir III pakopose, taip pat darbdavių įnašai, gali ženkliai pakeisti jūsų finansinį saugumą ateityje.
Kaip rodo 2026 metų duomenys, vidutinė pensija Lietuvoje artėja prie 750 eurų, o jos dydis kai kuriais atvejais gali būti didesnis, priklausomai nuo stažo, įmokų istorijos ir papildomų laikotarpių su atidėjimo galimybe. Tačiau realybė rodo, kad daugeliui gyventojų būtina laikytis protingos finansinės strategijos, įskaitant aktyvią kaupimą II ir III pakopose, bei protingą investavimą.
Kas nutiks, jei išseks socialinio draudimo lėšos ir negalėsite išeiti į pensiją?
Trumpai tariant, kelias į 1000 eurų pensiją Lietuvoje nėra vienas: tai derinys nuoseklaus kaupimo, teisingo rizikos valdymo, darbdavių įnašų skatinimo ir išmanaus investavimo, atsižvelgiant į asmens poreikius ir laiką iki pensijos. Svarbiausia - pradėti anksčiau, periodiškai peržiūrėti planus su ekspertais ir laikytis nuoseklumo, kad ateityje galėtumėte gyventi tinkamai ir užtikrintai.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?