Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensijos amžius ir pagrindiniai reikalavimai
Senatvės pensijos amžius Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle. Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija.
Pensijos scheme ir jos dydžio nustatymas
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Persikėlimas į Lietuvą iš užsienio šalių
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą: ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Didžiausios ir vidutinės pensijos Lietuvoje
Didžiausia senatvės pensija viršija 3 tūkst. eurų. Didžiausios pensijos Lietuvoje gali siekti ir 3 tūkst. eurų. FOTO: Andrius Ufartas | Delfi Didžiausios „Sodros“ senatvės pensijos Lietuvoje perkopia 2 tūkst. eurų, o keturių pačių dosniausių vidurkis siekia 3,3 tūkst. eurų. Aukščiausias pensijas gaunantys žmonės, pasak „Sodros“, dirbo labai ilgai ir uždirbo aukštesnes nei vidutines pajamas. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 669 eurus, turint būtinąjį stažą - 720 eurų. Dalis gavėjų, kurie gauna didžiausias pensijas, jos teigimu, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
Taip pat skaitykite: Ar verta kaupti pensiją?
Kam naudingos atidėjimo galimybės
Kiek gauna daugiau nei tūkstantį eurų: Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima ne mažiau nei vieneriems metams, bet ne ilgiau nei 5 metams. „Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, - informavo „Sodros“ atstovė.
Dar 48 tūkst. žmonių gauna virš tūkstančio eurų siekiančią pensiją. Įdomu, kad 2023 metų lapkritį tokių žmonių buvo 14 tūkst. Iš viso senatvės pensijas gauna apie 630 tūkst. žmonių. Kaip rodo atvira.sodra.lt duomenys, spalio pabaigoje 80,7 tūkst. žmonių buvo dirbantys pensijų gavėjai. Naujausiais duomenimis, 8 tūkst. žmonių Lietuvoje gauna išankstinę senatvės pensiją. Kita vertus, kitais metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 80 eurų ir pasiekti 750 eurų, turint būtinąjį stažą - išaugti 90 eurų ir pasiekti 810 eurų.
Pensija paprastai vadinama senatvės pensija arba valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) pensija. Tai yra fiksuota pinigų suma, kuri kas mėnesį mokama pensijos gavėjui. „Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto. Yra ir daugiau pensinių išmokų. Tai gali būti anuitetai ar kitokios išmokos iš II ar III pakopos privačių pensijų fondų, pensijos dirbus užsienyje ir kt. Kas ir kada gaus vieną ar kitą pensiją, priklauso nuo žmogaus amžiaus, darbo stažo, mokėtų įmokų ir kt.
Kaip tvarkyti senatvės pensiją: procesai ir rekomendacijos
Skaičiuojama, kad dalyvavimas III pakopoje leidžia prie II pakopoje sukauptos sumos pridėti dar maždaug 30 proc. dirbančiojo pajamų. Taigi, pensijos kaupimui skiriamas lėšas įdarbinus ir II pakopos, ir III pakopos fonduose, išėjus į pensiją galima užsitikrinti apie 70 proc. iki tol turėtų nuolatinių pajamų. Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą Sodrai. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į Sodros skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į Sodrą reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos.
Kokie dokumentai būtini
Dokumentai dėl pensijos, kuriuos reikia pateikti Sodrai: prašymas skirti senatvės pensiją; pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje); dokumentai, įrodantys stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d.; karinį liudijimą (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31); santuokos ar ištuokos liudijimą, jei buvo pakeista pavardė ir stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė. Pensija paskiriama ne vėliau nei 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo.
Taip pat skaitykite: Privati pensija: ar verta?
Apžvalga dabartinei situacijai Lietuvoje
Informacija šiame tekste atnaujinta 2026-05-21. Netylant diskusijoms apie šalies pensijų sistemą ir jos modelį, dirbančiųjų nuotaikos nėra optimistinės. Remiantis Swedbank užsakymu atliktos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei 40 proc. gyventojų ją sieja su finansiniais nepritekliais. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Turintis būtinąjį socialinio draudimo stažą gyventojas gauna 287 eurus siekiančią pensiją. Tačiau visgi didžioji dalis būsimųjų pensininkų dalyvauja tik II pakopos pensijų fonduose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks kaupimo būdas leidžia užsitikrinti vidutiniškai 40 proc. dirbančiojo pajamų.
Kaupimo strategijos ir ateities perspektyvos
Kaupiantiesiems suteikiama galimybė bet kada keisti įmokų dydį, o pasibaigus darbinio gyvenimo etapui III pakopa gali papildomai pagerinti pensijos dydį. Tyrimai rodo, kad dalyvavimas III pakopoje gali pridėti apie 30 proc. papildomų lėšų, o dvejų pakopų fondų derinimas gali užtikrinti apie 70 proc. ankstesnių pajamų. Tačiau demografinės tendencijos kelią nuogąstavimų dėl ateities finansų sustiprina: 2060 m. tikimasi 1 pensininkui tenkantiems daugiau nei 2 dirbančiuosius. Tokios tendencijos didina spaudimą viešiesiems finansams, tačiau ori pensija vis dar gali būti pasiekiama su tinkama planavimo strategija.
LRT studijoje - pokalbis apie pensijų kaupimo sistemos vingrybes
Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijos kaupimo atsisakymą