Apie 5 tūkstančius Lietuvos pensininkų, kuriems pensijas moka Rusija, paveikė naujos tarptautinės sankcijos. Vienas iš jų - Valentino senelis, buvęs sovietų kariuomenės išminuotojas, kuris paskutinį kartą pagrindinę pensiją gavo 2024 m. gruodžio pradžioje. Dėl sankcijų pensijų mokėjimai Rusijos pusės buvo nutraukti, o įprastai pensijos buvo mokamos pagal 1993 m. sudarytą tarpvalstybinį susitarimą, kuris liepia Rusijai mokėti pensijas buvusiems TSRS ginkluotųjų pajėgų kariškiams, gyvenantiems nuolat Lietuvoje.
Pensijų mokėjimo problema ir sankcijos
Rusijos ambasada Lietuvoje oficialiai paskelbė, kad „dėl vienašališkų Vakarų banko veiksmų“ šiandien negali vykdyti pensijų mokėjimų. „Swedbank“ patvirtino, kad laikosi visų Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų ir negali įskaityti lėšų, susijusių su sankcionuotais subjektais, tarp jų „Gazprombanku“. Tai reiškia, kad Rusija negali pervesti pensijų per banką, esantį Lietuvos finansų sistemoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas pabrėžė, jog Rusija turi galimybę pervesti pensijas per kitus bankus, kuriems netaikomos sankcijos, arba pakeisti pavedimų valiutą į eurus, kad būtų išvengtos techninės kliūtys. Tačiau Rusijos pusė mažai kuo rūpinasi šiais pasiūlymais.
Susitarimas dėl pensijų mokėjimo
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Baltijos sanatorijoje
1993 m. Lietuvos ir Rusijos susitarimas reglamentuoja socialines garantijas nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos kariškiams pensininkams. Šis susitarimas taikomas buvusiems TSRS kariuomenės, pasienio, vidaus, geležinkelių ir kitų kariuomenės rūšių darbuotojams, taip pat jų šeimoms, gaunančioms pensijas iš Rusijos biudžeto.
Pagal šią sutartį, Rusija vykdo pensijų mokėjimus pagal savo įstatymus. Pensijos išmokamos per socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, o Lietuvos „Sodra“ nėra susijusi su šių pensijų išmokėjimu. Rusijos ambasada sprendžia pensijų skyrimo, perskaičiavimo ir mokėjimo klausimus, tačiau tikslios informacijos apie gavėjų skaičių nėra suteikiama.
Leidimo gyventi Lietuvoje tvarka pensijų gavėjams
Norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų ir pateikti reikiamus dokumentus. Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliktas per Migracijos departamentą arba elektroninę sistemą MIGRIS. Gyvenamąją vietą patvirtina savininko ar bendraturčio sutikimas, kuris turi būti notariškai patvirtintas arba patvirtintas Migracijos departamento darbuotojo.
Pragyvenimo lėšos - būtina įrodyti bent vienos minimalių mėnesinių algų vertę, o nepilnamečiams - pusę minimalių algų. Taip pat reikalingos užsienio valstybių teistumo pažymos, išverstos į lietuvių kalbą ir, jei reikia, legalizuotos.
Taip pat skaitykite: Pacientų atsiliepimai apie Baltijos Amerikos Kliniką
Pensijų apskaičiavimas ir draudimo stažas
Netekto darbingumo pensijoms apskaičiuoti vertinamas visų darbo metų stažas nuo 1994 m. sausio 1 d. ir iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytas stažas. Minimaliam stažui įgyti metams imamas dokumentais patvirtintas darbų įmokų sumokėjimas. Pensijų draudimo įmokos nustatomos pagal vidutinį darbo užmokestį kiekvienais metais. Jei stažas yra trumpesnis nei vieneri metai, pensija gali būti neskiriama. Lietuvoje minimalus pensijų draudimo stažas yra 15 metų.
Pagalba imigrantams ir socialinė parama
Imigrantams, siekiantiems demokratinio gyvenimo Lietuvoje ir norintiems tvarkyti dokumentus, veikia tarptautinės pagalbos organizacijos, tokios kaip International House Vilnius ir Klaipėda. Dokumentų nagrinėjimo terminas paprastai trunka iki 4 mėnesių, skubos tvarka - per 45 dienas.
Siekiant sumažinti socialinę atskirtį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, numatoma įtraukti juos į socialinės paramos sistemą, leidžiant gauti vaiko pinigus, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos kompensacijas ir šalpos pensijas. Šias socialines išmokas būtų galima skirti nepaisant to, ar gauta informacija apie užsienio pensijas, jei karo veiksmų metu jų negalima patvirtinti.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo padėjėjo reikalavimai
Mokėjimų padėtis Latvijoje ir Rusijoje
Kaip panašiai skelbia Latvijos žiniasklaida, Rusija vėluoja mokėti pensijas ir Latvijos pensininkams. Pinigų išmokamos ženkliai mažiau nei įprasta, dėl ko kyla nepasitenkinimas. Ekonomistai įvardija Rusijos finansines problemas dėl karo Ukrainoje ir sumažėjusių naftos kainų.
Pensijų eksportavimo tvarka Lietuvoje
Pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimus, Rusija moka pensijas daugiau nei 17 Lietuvoje gyvenančių pensininkų per „Sodrą“. Taip pat yra mažas skaičius žmonių, kurie gauna pensijas tiesiogiai į savo sąskaitas. „Sodra“ ir toliau vykdo pervedimus, tačiau ateityje procesus gali paveikti sankcijų griežtinimas, pvz., SWIFT atjungimas Rusijoje.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2 tūkst. pensininkų, kurie gauna „karines“ pensijas tiesiogiai per Rusijos ambasadą. Šių pensijų mokėjimas kol kas problemų nesukelia.
Politinis ir diplomatines aspektai
Rusijos užsienio reikalų ministerija ragina Lietuvą spręsti pervedimo blokavimo problemas, kaltindama Lietuvos valdžios institucijas nesiimant veiksmų. Ministras teigia, kad pinigai iš Rusijos bankų nepasiekia adresatų dėl Vilniaus įvestų blokadų ir tiesioginės nenorėjimo padėti.
Santrauka: Lietuvos gyventojams, turintiems Rusijos mokamas pensijas, šiuo metu kyla mokėjimo problemų dėl tarptautinių sankcijų. Oficialiais duomenimis, santykiai remiasi 1993 m. susitarimu, o Lietuvos institucijos stengiasi padėti spręsti mokėjimų klausimus, tačiau realūs veiksmai Rusijos pusėje stringa.