Susirgus kasmetinių atostogų metu darbuotojui kyla daug praktinių klausimų: ar atostogos „atsišauks“, ar jas galima perkelti, kas moka ligos išmoką, ar galima vykti į kelionę su biuleteniu ir kaip skaičiuojamas nedarbingumo laikotarpis. Šiame straipsnyje surinkta ir aiškiai išdėstyta informacija apie nedarbingumo pažymėjimus atostogų metu, atostogų perkėlimo ir pratęsimo taisykles pagal Darbo kodeksą (DK), „Sodros“ ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paaiškinimus bei teismų praktiką.
Kas vyksta, kai darbuotojas susirgo atostogų metu?
Jeigu darbuotojas suserga atostogų metu, jis gali nuspręsti, ar prašyti gydytojo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ar vis tik „atostogauti“ sergant. Pasak advokatės, laikinojo nedarbingumo atveju gaunama ganėtinai nedidelė ligos išmoka, o jei darbuotojas nenori sumažinti savo pajamų, tuomet tenka išnaudoti sukauptas atostogų dienas.
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas (vadinasi - gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos. Taigi, liga atostogų metu nebūtinai reiškia, jog darbuotojo kasmetinių atostogų dienos yra išnaudojamos. Jei darbuotojas susirgo atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Teisinis reglamentavimas: DK ir VDI aiškinimai
Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas vykdomas DK 174 straipsnio nuostatomis, o atšaukimas nustatytas DK 173 straipsnyje. DK 174 straipsnio 1 dalyje nurodomos priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos arba prasitęsiamos: 1) darbuotojas yra laikinai nedarbingas; 2) įgyja teisę į tikslines atostogas (pvz., nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi ir kt.); 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas; 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms; 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes.
VDI atstovų aiškinimu, jei minėtos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Kada atostogos perkeliamos ar pratęsiamos?
- Jeigu darbuotojas susirgo atostogų metu ir pateikė nedarbingumo pažymėjimą, nepanaudotos kasmetinės atostogos turi būti suteiktos kitu laiku (DK 174 str.).
- Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
- Jeigu darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos - kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
- Jeigu darbuotojas suserga iki numatytų atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti, kasmetinės atostogos suteikiamos kitu su darbdaviu sutartu laiku.
Remiantis išdėstytu manytina, kad DK 174 straipsnyje yra nustatyta darbuotojui, kuris atostogų metu tapo nedarbingu, teisė pasirinkti vieną iš galimybių, t. y. arba jas prasitęsti, arba perkelti. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, turi jas perkelti, o ne pratęsti.
Praktinis pavyzdys: kaip skaičiuojamos atostogų dienos
VDI pateiktas pavyzdys iliustruoja taisykles: jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 darbo dienų), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki gegužės 11 d., kasmetinių atostogų pradžia laikoma gegužės 12 d. Tiesa, nors dėl laikinojo nedarbingumo nepanaudota atostogų dalis niekur nedingsta, tačiau darbuotojas naudotųsi kasmetinėmis atostogomis tik iki jam suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos, t. y. iki gegužės 19 d. (vietoj 10 darbo dienų pasinaudotų 6 darbo dienomis). O dėl nepanaudotų 4 darbo dienų kasmetinių atostogų pasinaudojimo darbo sutarties šalys iš naujo tartųsi tarpusavyje.
Jeigu darbuotojas suserga gegužės 5 d. ir serga iki 22 d., kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.
Ar darbuotojas gali tuo metu vykti atostogauti ar dirbti?
Pašnekovai pabrėžia, kad pasiėmus biuletenį išvykti atostogauti yra draudžiama. „Sodros“ atstovė atkreipė dėmesį, kad žmogus, kuriam suteiktas laikinas nedarbingumas, negali dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Taip pat vartoti alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
LĮĮA prezidentė Aurelija Maldutytė atkreipė dėmesį, kad gydytojas ar kolegos gali pastebėti ir pranešti apie piktnaudžiavimą: jeigu darbuotojas su biuleteniu viešina atostogų nuotraukas socialiniuose tinkluose, gali būti pradėtas tikrinimas ir biuletenis anuliuotas. Ji rekomenduoja susirgus atostogų metu kreiptis į gydytoją ir pateikti darbdaviui biuletenį, nes įmonė automatiškai gauna informaciją apie darbuotojo susirgimą ir tabelyje tos dienos pažymimos kaip ligos dienos, o atostogų dienos lieka nepanaudotos.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Ligos išmokos: kas moka ir kaip skaičiuojama?
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Tokiu atveju nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ji nurodė, kad už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Anot M. Kozič, ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
| Laikas | Ką moka |
|---|---|
| Pirmos 2 kalendorinės dienos | Darbdavys (ne mažiau kaip 62,06 % vidutinio darbo užmokesčio) |
| Nuo 3 dienos | Sodra (62,06 % kompensuojamojo uždarbio; vaiko slauga - 65,94 %) |
Taip pat ligos išmokos turi „grindis“ ir „lubas“ susijusias su šalies VDU: išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatyti ribiniai dydžiai. Pavyzdžiui, maksimali ligos išmoka per mėnesį negali viršyti dviejų šalies VDU, o minimali vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei nustatyta VDU proporcija.
Kaip elgtis darbdaviui: atostoginių perskaičiavimas ir sugrįžus po nedarbingumo
Praktiniuose situacijose darbdaviams kyla klausimai dėl jau išmokėtų atostoginių pinigų ir jų perskaičiavimo, jei darbuotojas pateikia neteisingą pažymą arba „Sodra“ pripažįsta, jog už tam tikras dienas išmoka nebuvo tinkama. Vienas iš pavyzdžių straipsnyje iliustruoja situaciją, kai darbuotoja prieš išeinant atostogauti vėliau pateikė nėštumo ir gimdymo pažymą nuo rugsėjo 2 d., o atostogos buvo iki rugsėjo 10 d. Kadangi atostoginiai už rugsėjo mėnesį buvo jau išmokėti rugpjūčio mėnesį, darbdavys nusprendė nieko nekeisti ir priskaičiuoti visą atostoginį kaip rugsėjo darbo užmokestį. Tačiau „Sodra“ nurodė, kad pažyma neteisinga ir ji turėjo pateikti pažymą tik už rugsėjo 1 d., todėl išmokos dydis turėjo būti peržiūrėtas.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Tokiu atveju svarbu suprasti, jog jei „Sodra“ konstatavo, kad ligos laikotarpiu išmoka netikėtai suteikta ar perdaug išmokėta, gali tekti grąžinti permokas arba perskaičiuoti atostoginius. Kur priskaičiuoti skirtumus ir kaip elgtis - priklauso nuo konkrečios situacijos, sutarties su darbuotoju ir įmonės apskaitos praktikos; dažnai tai sprendžiama perkeliant išlaidas į tą laikotarpį, kuriuo turėjo būti suteiktos atostogos, arba susitariant dėl skolų su darbuotoju.
Atleidimas, įspėjimo terminai ir nedarbingumas
Vien tik nedarbingumo faktas negali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį. DK 131 straipsnis nustato apribojimus atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva, o DK 130 straipsnyje reglamentuojami įspėjimo terminai. DK 130 straipsnio 4 dalis nurodo, kad įspėjimo terminas prasitęsia tiek, kiek tęsiasi darbuotojo nedarbingumas arba atostogos. Taigi darbdavys turi atsižvelgti į nedarbingumo trukmę skaičiuodamas įspėjimo terminus.
Laikinas nedarbingumas įsiskaito ir į tas 14 dienų, kurias privalo atidirbti darbuotojas, taip pat ir atostogos įsiskaito.
Kaip skaičiuojamas darbo laikas ir atostogos kaupiasi sergant?
VDI aiškina, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos ir tos darbo dienos, kuriomis darbuotojas nedirbo dėl laikino nedarbingumo ar sergančių šeimos narių slaugymo. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir už laikotarpius, kai darbuotojas nedirbo, bet gavo visą ar dalį darbo užmokesčio (pvz., laikino nedarbingumo metu), buvo išėjęs nėštumo ir gimdymo atostogų, pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, priverstinės pravaikštos laiku ir kt.
Nuotolinis darbas kaip alternatyva
Jeigu darbuotojas jaučiasi prastai, bet jo sveikatos būklė nėra tokia, kad reikėtų nedarbingumo pažymėjimo, jis gali dirbti nuotoliniu būdu - tačiau tik susitaręs su darbdaviu. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu tam tikrais atvejais (pvz., nėščia darbuotoja, auginantis mažą vaiką ir kt.), tačiau kitu atveju darbdavys gali ir atsisakyti, jei dėl gamybinių priežasčių nuotolinis darbas yra neįmanomas.
Piktnaudžiavimas nedarbingumu: kontrolė ir pasekmės
LĮĮA prezidentė pabrėžė, kad darbuotojui nuolat sergant darbdavys turėtų su juo pasikalbėti, o įtariant piktnaudžiavimą - kreiptis į „Sodrą“. „Sodros“ atstovė nurodė, kad 2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių, o po patikrinimo nemaža dalis biuletenių buvo nutraukti. Nustačius pažeidimus, ligos išmoka gali būti nemokama arba privaloma grąžinti.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Susirgus atostogų metu kreipkitės į gydytoją ir pateikite darbdaviui nedarbingumo pažymėjimą - tai užtikrins, kad atostogų dienos bus pažymėtos kaip ligos dienos ir nepanaudotos atostogos nebus prarastos.
- Jeigu norite išvengti mažesnių pajamų ligos metu, apsvarstykite galimybę nenusiimti biuletenio ir pasinaudoti sukauptomis atostogomis; tačiau teisės požiūriu darbuotojas turi pasirinkimo teisę.
- Darbdaviai turi aiškiai nustatyti vidaus dokumentuose ligos išmokos už pirmąsias dvi dienas dydį (ne mažiau kaip 62,06 %).
- Jei kyla įtarimų dėl piktnaudžiavimo biuleteniais, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“ dėl patikrinimo.
- Darbuotojui su nedarbingumo pažymėjimu draudžiama dirbti, keliauti ar dalyvauti renginiuose - pažeidus šias taisykles, ligos išmoka gali būti nekompensuota ir reikalaujama grąžinti permokas.
Kur kreiptis kilus neaiškumams?
Jeigu turite klausimų dėl ligos išmokų, kasmetinių atostogų perkėlimo ar kitų darbo teisės klausimų, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją arba „Sodrą“. Daugiau informacijos darbo teisės klausimais rasite jos instagramo paskyroje. Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus: +370 606 07257 arba parašius el. paštą.
tags: #slaugos #biuletenis #atostogu #metu