Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai?
Socialiniai tinklai: nauda ir žala emocinei sveikatai
Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau, kaip matome, naudos taip pat yra. Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui.
Skaitmeninė aplinka kaip nauja psichologijos teritorija
Skaitmeninė aplinka veikia pagal tuos pačius principus kaip ir fizinė. Perkrauta, chaotiška, nuolat stimuliuojanti skaitmeninė erdvė - tai tas pats kognityvinis krūvis, kaip ir netvarkinga fizinė erdvė, tik intensyviau. Algoritmiškai optimizuotas turinys, skirtas maksimizuoti dėmesį, yra priešingas tam, ko reikia mūsų smegenims - ramybės ir atsigavimo.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Turime pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose. Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val.
Kuruok savo skaitmeninę aplinką kaip kuruotum fizinę erdvę - atsisakyk to, kas kelia nerimą ar neigiamas emocijas, net jei tai populiaru. Skaitmeniniai „gamtos pertraukos” - reguliarios pertraukos nuo ekranų, ypač lauke, leidžia smegenims atsigauti. Vakaro „skaitmeninė tvarka” - lygiai kaip tvarkinga fizinė erdvė prieš miegą padeda, taip ir skaitmeninės stimuliacijos sumažinimas likus valandai iki miego gerina miego kokybę.
Šis vaizdo įrašas išgelbės jums daugiau nei 9 gyvenimo metus per 6 minutes
Aplinkos psichologija: gamta, miestas, kambarys
Galbūt esi pastebėjęs, kad po ilgo sėdėjimo keturių sienų apsuptyje kažkas viduje pradeda spausti. Arba priešingai - išėjęs pasivaikščioti į mišką staiga pajunti, kaip įtampa ištirpsta, o mintys susidėlioja į savo vietas. Tai nėra atsitiktinumas ir tikrai ne romantizuotas gamtos garbinimas. Tai aplinkos psichologija - mokslas, tiriantis, kaip fizinė erdvė, kurioje gyvename, veikia mūsų mintis, emocijas ir elgesį.
Aplinkos psichologija kaip disciplina egzistuoja nuo XX amžiaus vidurio, tačiau pastaraisiais metais ji sulaukia vis daugiau dėmesio - ir ne be reikalo. Miestai auga, žmonės vis daugiau laiko praleidžia patalpose, o psichikos sveikatos problemos tarp jaunimo pasiekia rekordines aukštumas. Šie faktai nėra nesusiję. Ir nors aplinka nėra vienintelis veiksnys, lemiantis psichikos sveikatą, jos poveikis yra daug reikšmingesnis, nei daugelis iš mūsų įsivaizduoja.
Gamta kaip natūrali terapija
Japonijoje nuo aštuntojo dešimtmečio praktikuojamas shinrin-yoku - miško vonios - konceptas dabar yra moksliškai pagrįstas. Tyrimai rodo, kad vos 20 minučių praleistų gamtoje reikšmingai sumažina kortizolio - streso hormono - lygį kraujyje. Miško oras, prisotintas fitoncidų (medžių išskiriamų organinių junginių), stiprina imuninę sistemą ir gerina nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Rachel ir Stephen Kaplan sukurta dėmesio atkūrimo teorija (Attention Restoration Theory) paaiškina, kodėl gamta leidžia nukreiptam dėmesiui pailsėti. Miesto aplinka nuolat reikalauja nukreipto dėmesio - eismo, triukšmo, informacijos srautų valdymo. Gamta, priešingai, aktyvuoja nevalingą dėmesį, leidžia nukreiptam dėmesiui pailsėti ir atsikurti. Todėl po pasivaikščiojimo miške koncentruojamės geriau - tai ne placebo efektas, o neurologinis procesas.
Praktinis patarimas: jei gyveni mieste ir neturi galimybės dažnai išvykti į gamtą, net trumpi kontaktai su žaluma veikia. Tyrimas, atliktas Mičigano universitete, parodė, kad 20 minučių pasivaikščiojimas parke reikšmingai pagerino darbinę atmintį ir sumažino nerimą.
Miestas ir psichika
Miestas yra nuostabus ir baisus tuo pačiu metu. Galimybės, kultūra, žmonės, judėjimas - visa tai traukia. Bet miesto aplinka turi ir savo kainą psichikos sveikatai, ir tai nėra tik jausmas. Epidemiologiniai tyrimai nuosekliai rodo, kad miesto gyventojai turi aukštesnę nerimo sutrikimų, depresijos ir šizofrenijos riziką nei kaimo vietovių gyventojai. Berlyno Charité universiteto tyrėjai net nustatė, kad miesto gyvenimas palieka pėdsaką smegenyse - aktyviau veikia amigdala, atsakinga už streso ir grėsmės apdorojimą.
Problema - kaip miestas suprojektuotas. Tankiai apstatytos betoninės erdvės be žalumos, triukšmas, oro tarša, socialinė izoliacija - štai kas kenkia. Priešingai, miestai su parkais, vandens telkiniais, žmogui draugiška architektūra ir gyva bendruomenine erdve gali būti psichiškai palankūs. Štai kodėl urbanistai ir psichologai vis dažniau dirba kartu.
Tavo kambarys kalba apie tave
Tyrimai rodo, kad netvarka aplinkoje tiesiogiai veikia nerimą. Kai vizualinis laukas yra perkrautas - daug daiktų, chaotiška erdvė - smegenys nuolat apdoroja šią informaciją fone, net jei to nesuvokiame. Tai vadinamas kognityvinis krūvis. Jis vargina. Todėl minimalistinė, tvarkinga erdvė dažnai asocijuojasi su ramybe ne dėl estetikos, o dėl neurologijos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Šviesa - dar vienas galingas veiksnys. Natūrali šviesa reguliuoja cirkadinį ritmą, veikia serotonino gamybą ir tiesiogiai įtakoja nuotaiką. Žmonės, dirbantys prie langų, miega vidutiniškai 46 minutėmis ilgiau per naktį nei tie, kurių darbo vieta be natūralios šviesos.
Keletas konkrečių rekomendacijų, kurias galima įgyvendinti šiandien:
- Augalai kambaryje - net vienas augalas mažina stresą ir gerina oro kokybę. NASA tyrimai rodo, kad tam tikri augalai (pvz., sansevieria, potosas) efektyviai filtruoja orą.
- Maksimizuok natūralią šviesą - patraukk užuolaidas, pastatyk darbo stalą prie lango, jei įmanoma.
- Sukurk „netvarkos zoną” - jei negali visos erdvės laikyti tvarkingos, turėk bent vieną erdvę (pvz., darbo stalą), kuri visada tvarkinga.
- Spalvos - šiltos, žemės tonų spalvos raminamoms erdvėms; ryškios, sodrios spalvos energijai.
Vanduo, sezonai ir „mėlynas protas”
Neurofiziologas Wallace’as J. Nichols savo knygoje „Blue Mind” aprašo, kaip vandens aplinka aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą - tą dalį, kuri atsakinga už poilsį ir atsigavimą. Tyrimas, atliktas Jungtinėje Karalystėje su daugiau nei 25 000 dalyvių, parodė, kad žmonės, gyvenantys arčiau jūros ar kitų vandens telkinių, nuosekliai pranešė apie geresnę psichikos sveikatą.
Net vandens garsai (upeliai, lietus, bangos) turi panašų efektą. Todėl „balto triukšmo” programėlės su vandens garsais nėra pseudomokslas - jos iš tiesų gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miegą. Reguliarios išvykos prie vandens - net kartą per mėnesį - gali turėti kaupiamąjį teigiamą poveikį.
Sezonai ir psichika
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) yra gerai dokumentuotas reiškinys: rudenį ir žiemą, kai dienos trumpėja ir saulės šviesos mažėja, dalis žmonių patiria depresijos epizodus. Lietuvoje, kur žiemos yra ilgos ir tamsios, tai ypač aktualu.
Ką galima daryti: šviesos terapija - specialios lempos, imituojančios saulės šviesą, yra moksliškai pagrįstas SAD gydymo metodas. 10 000 liuksų lempa, naudojama 20-30 minučių ryte, gali reikšmingai pagerinti nuotaiką žiemos metu. Išeiti laukan net žiemą - net debesuota diena lauke suteikia daugiau šviesos nei vidaus apšvietimas. Pusvalandis lauke per dieną žiemą yra investicija į psichikos sveikatą.
Mintys, savimonė ir psichologinės citatos
„Mes mirštame nuo to, kad per daug galvojame. Lėtai save žudome, galvodami apie viską. Galvojame. Galvojame. Galvojame. Jokiu būdu nereikia pasitikėti žmogaus protu. Mūsų protas mėgsta galvoti ir, atrodo, niekada nenori sustoti.” Psichologijos profesorė Susan Nolen-Hoeksema iš Mičigano universiteto atlikusi daug tyrimų nustatė, kad įprotis per daug galvoti ir analizuoti būdingas jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms.
73 proc. žmonių, kuriems 25-35 m., patenka į pernelyg daug galvojančiųjų kategoriją. Įprotį per daug galvoti turi 57 proc. moterų ir 43 proc. vyrų. Protas kartais primena 5 metų vaiką, kuris visko nori ir nesugeba ramiai nusėdėti vietoje. Jei leisite savo protui nuolat, be jokios pertraukos skuosti dideliu greičiu, tai bus tiesiausias kelias į beprotybę. O jei išmoksite nuraminti protą, sugebėsite daug aiškiau mąstyti ir lengviau susikaupsite.
Praktiniai žingsniai stabdyti per daug galvojimą:
- Prieš kažką sakydami - įsiklausykite. Prieš reaguodami - pagalvokite. Prieš kritikuodami - palaukite.
- Nustokite nerimauti dėl to, kas gali nepavykti.
- Skirkite laiko pabūti gamtoje. Jei gyvenate ir dirbate mieste, toli nuo gamtos, jums ji ypač reikalinga.
- Mintyse kartokite raminančius žodžius: taika, meilė, šviesa, viskas gerai.
- Medituokite - medituojant sustabdomas per didelis minčių ir neigiamos informacijos srautas.
Sigmundo Freudo mintys, atspindinčios asmenybės ir savimonės reikšmę
Greičiausiai šiandien žodyne neturėtume tokių žodžių kaip „pasąmonė“, „psichoanalizė“, „ego“ ar „superego“, nesigilintume į sapnus, jei nebūtų gyvenęs austras psichologas Sigmundas Freudas. Vieni jo amžininkai jį laikė šarlatanu, kiti - genijumi. Jo teorijos iki šiol kelia aštrių diskusijų, bet jo indėlį į psichologijos mokslą sunku nuginčyti.
Pateikiame geriausias jo mintis, kurios daug kam gali padėti suprasti save: „Kuo mažiau nepriekaištingas žmogus išoriškai, tuo daugiau demonų jo viduje…“, „Mes renkamės vienas kitą neatsitiktinai… Mes sutinkame tik tuos, kurie jau egzistuoja mūsų pasąmonėje.“, „Deja, nuslopintos emocijos nemiršta. Jos buvo priverstos nutilti. Ir iš vidaus toliau daro įtaką žmogui.“
Freudo mintys primena, kad savimonė ir asmeninis darbas su savimi yra svarbūs, o socialinė aplinka - galingas formuotojas. „Vienintelis žmogus, su kuriuo turite save lyginti - jūs praeityje. Ir vienintelis žmogus, už kurį turite būti geresnis - tai jūs dabar.”
Socialinė savimonė, tapatumas ir motyvacija
Asmeninė savimonė paprastai apibrėžiama kaip žmogaus požymių visuma, kurią jis naudoja apibrėždamas save kitų žmonių atžvilgiu. Socialinė savimonė apibrėžiama kaip žmogaus žinojimas apie savo priklausymą grupėms, jų vertinimai ir jausmai joms. Socialinė savimonė nusako prasmingus panašumo santykius su kitais grupių, kurioms žmogus save priskiria, nariais ir analogiškus skirtumo santykius su kitų lygintinų grupių nariais.
Tapatumas, kurį priskiria socialinė aplinka, nebūtinai sutampa su savimone. Savimonė yra tiek stabili, kiek yra stabilios ją formuojančios aplinkos sąlygos. Tapatumas ir savimonė formuojasi bendraujant, o bendravimui pagrindą suteikia bendri socialiniai vaizdiniai. Pagrindinė socialinių vaizdinių funkcija yra suteikti stabilią prasmių sistemą, kurioje galima būtų kurti tapatumą ir savimonę.
Praktinė suvestinė: kaip pasinaudoti nauda ir išvengti žalos
| Veiksnys | Nauda | Rizikos / žalą mažinančios priemonės |
|---|---|---|
| Socialiniai tinklai | Ryšio palaikymas, pasidalinimas pasiekimais, informacija | Apriboti laiką, kuruoti turinį, skaitmeninės pertraukos |
| Gamta / žaluma | Streso mažinimas, dėmesio atsigavimas | 120 min. per savaitę gamtoje, parkai mieste |
| Vandens aplinka | Parasimpatinės sistemos aktyvacija, geresnė nuotaika | Reguliarios išvykos prie vandens, vandens garsai miegui |
| Gyvenamoji/ darbo aplinka | Mažesnis kognityvinis krūvis, geresnis miegas | Tvarka, natūrali šviesa, augalai, tinkamos spalvos |
Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose - ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesėkmėmis. Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti.
Svarbiausia - nustoti traktuoti gamtą kaip savaitgalio prabangą ir pradėti ją integruoti į kasdienybę. Tai reiškia: pietų pertrauka parke, rytinis kavos puodelis prie atviro lango, augalas ant palangės. Šie maži sprendimai, kaupiami kasdien, formuoja aplinkos psichologijos tyrėjų vadinamą gamtos dozę - minimalų kontakto su gamta kiekį, reikalingą psichikos sveikatai palaikyti.
tags: #socialines #aplinkos #itaka #zmogui #citatos