Paramos fondų veikla socialinėje srityje

Remiantis LR labdaros ir paramos fondų įstatymu, labdaros fondas yra apibrėžiamas kaip ribotos civilinės atsakomybės viešas juridinis, pavadinimą turintis asmuo, kuriamas turint tikslą, vadovaujantis LR labdaros ir paramos įstatymu, teikti paramą, labdarą ar kitokios formos pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenis,.

Steigimas, organizacinė struktūra ir finansavimo reikalavimai

Labdaros ir paramos fondo, kaip ir kitų juridinių asmenų steigimas, yra atliekamas vadovaujantis LR civiliniame kodekse numatyta tvarka.

Šio juridinio asmens tipo steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie, remiantis Labdaros ir paramos įstatymu, gali būti paramos teikėjais.

Steigėjai, prieš atlikdami fondo įregistravimą JAR, privalo įsipareigoti fondui skirti pinigines lėšas ar kitą turtą. Steigiamojo susirinkimo protokolas, kuris yra surašomas steigiamojo susirinkimo metu.

Lyginant su kitais juridiniais asmenimis, labdaros ir paramos fondo steigėjams tenka itin reikšmingas vaidmuo. Visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas, kalbant apie labdaros fondus, įstatymiškai yra privalomas.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Mokesčių režimas ir kiti finansiniai aspektai

Pirmaisiais mokestiniais metais labdaros fondai turi galimybę pasinaudoti lengvatiniu 0 proc. jei per mokestinius metus bendros asociacijos pajamos neviršija 300 tūkst. ir neturi daugiau kaip 50 proc.

Sekančiais mokestiniais metais labdaros fondams, tenkinant žemiau pateiktas sąlygas, taikomas lengvatinis 5 proc., jei per mokestinius metus bendros labdaros fondo pajamos neviršija 300 tūkst. Jei labdaros fondas neatitinka aukščiau paminėtų reikalavimų, taikomas standartinis 15 proc.

Jei, per paskutinius 12 mėnesių, labdaros fondo pajamos, gautos iš ūkinės komercinės veiklos, viršija 45 tūkst. eurų ir/arba prekių, įsigytų praėjusiais kalendoriniais metais iš kitų valstybių narių, vertė yra didesnė nei 14 tūkst. eurų, šiai privalu privalo registruotis PVM mokėtoja, kuriai taikomas 21 proc.

Nekilnojamojo turto mokestis siekia 0,3 - 3 proc. nuo fondo vardu registruoto NT vertės.

Darbdavio mokamos socialinio draudimo rūšys: 12,52 proc., 15,22 proc., 15,52 proc., 1,77 proc.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Ar iš labdaros fondo veiklos galima uždirbti?

Parama ir labdaros fondo atidarymas - bene geriausias sprendimas, kalbant apie juridinio asmens tipo pasirinkimą, norint vykdyti neatlygintiną, visuomenei naudingą veiklą. Tai - pelno nesiekiantis asmuo, tad ir šio steigėjas ar dalyviai lėšų savo asmeninių poreikių patenkinimui negauna. Išimtis galioja tik kalbant apie su darbo santykiais susijusį užmokestį, autorinius atlyginimus.

Svarbu paminėti, jog, kaip neretai klaidingai manoma, labdaros ir paramos fondai įstatymiškai turi teisę vykdyti komercinę veiklą, jei ši gali padėti pasiekti pagrindinių veiklos tikslų.

Ar įmanoma uždirbti iš labdaros ir paramos fondo veiklos? Labdaros ir paramos fondo tikslas yra kurti visuomenei naudingą veiklą. Uždarbis turėtų būti skiriamas tos veiklos gerinimui ir fondo išsilaikymui.

Apskaita, valdymas ir praktinė pagalba steigėjams

Labdaros ir paramos fondo buhalterija privalo būti pradedama tvarkyti nuo pat šio juridinio asmens veiklos pradžios, laikantis atitinkamų teisės aktų, apskaitos taisyklių ir konkrečių laiko termino. „Finorder“, teikianti ne tik įmonių steigimo paslaugas, bet ir tvarkanti įvairių įmonių apskaitą, gali tapti Jūsų partnere ir šioje srityje. Kreipkitės į mus, jei objektyviai įvertinę savo užimtumą bei kompetencijas, suprantate, jog savarankiškas apskaitos tvarkymas Jums būtų per sudėtingas uždavinys.

Ar labdaros ir paramos fondas gali būti steigiamas nuotoliniu būdu? Mes teikiame paslaugas visoje Lietuvoje. Taigi, ir labdaros bei paramos fondas gali būti steigiamas nuotoliniu būdu. Susisiekite konsultacijai su biuru Vilniuje +370 606 77 336 arba Kaune +370 606 77 336.

Taip pat skaitykite: Alumnų ir studentų įsitraukimas į KTU paramos akciją

Kas gali teikti paramą ir kada parama nepripažįstama

Paramos teikėjais gali būti: Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus politines organizacijas ir analitinius centrus, valstybės ir savivaldybių įmones, biudžetines įstaigas, valstybės ir savivaldybių institucijas bei Lietuvos banką.

Parama pagal šį įstatymą nepripažįstama, jeigu ji teikiama valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovės dalyviui, kitiems juridiniams asmenims, kuriuose šios valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovės dalyvis turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, arba juridiniams asmenims, kurie yra susiję su šios valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovės dalyviu, išskyrus visus atvejus, kai parama teikiama juridiniams asmenims, kurių veikla yra bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla, švietimas, sportas, socialinių paslaugų gyventojams teikimas arba visuomenės sveikatos priežiūra.

Labdaros teikimo sąlygos

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, labdara pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą. Šis reikalavimas įtvirtintas 2019 m. sausio 15 d. įstatymu Nr.

Paramos formos ir konkrečios fondo veiklos sritys

Labdaros ir paramos organizacijos teikia įvairią pagalbą:

• Pagalba daiktais ir drabužiais
• Maitinimo suteikimas
• Nakvynės suteikimas
• Asmeninės higienos procedūrų galimybės
• Pagalba maisto produktais

Žinome, jog nemateriali parama sunkumus išgyvenančiam žmogui yra tokia pat svarbi, kaip ir fizinė. Dažnai tie, kam psichologinės ar medicininės pagalbos reikia labiausiai, nežino, kur ją galėtų gauti.

Vilniuje turime 2 valgyklas, kuriose maisto gauna pažeidžiamiausi visuomenės nariai - pensininkai, darbo laikinai neturintys žmonės, socialinės rizikos asmenys.

Fondas yra įrengęs patalpas, kuriose besikreipiantieji gali atlikti asmeninės higienos procedūras - nusirausti duše, pasinaudoti skalbimo mašinomis. Mūsų fondo veiklos dalį sudaro ir labdaros dalinimas. Tai - drabužiai, namų apyvokos daiktai, dovanėlės vaikams per Kalėdas. Taip pat sunkiomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms tiekiama pagalba maisto produktais.

Krizių valdymas ir sveikatos, psichologinė pagalba

Krizių valdymas - viena svarbiausių fondo veiklos sričių. Dažnai tie, kam psichologinės ar medicininės pagalbos reikia labiausiai, nežino, kur ją galėtų gauti. Vyresnio amžiaus žmonių emocinės gerovės stiprinimas taip pat yra kertinė socialinių programų dalis.

Vyresnio amžiaus žmonės: iššūkiai ir programos

2016 metų duomenimis, vyresnio darbingo amžiaus asmenys (imtinai 55 - 62 metų amžiaus moterys bei 55 - 64 metų amžiaus vyrų) Lietuvoje sudaro 12% populiacijos (349211 gyventojų); proporcionaliai 53 - 57 metų amžiaus gyventojai sudaro gausiausią gyventojų grupę. Tokie duomenys atspindi bendrą Lietuvos demografinę situaciją - sparčiai vykstantį visuomenės senėjimą. Vyresnio darbingo amžiaus asmenys sudaro ir žymią darbo jėgos dalį - 15.96% (230.4 tūkst.).

Vyresnio darbingo amžiaus užimtumo lygis yra žemesnis, nei vidutinis - 2015 m. duomenimis, 55-64 metų amžiaus asmenų užimtumas siekė 60.4%, tuo tarpu 20-64 metų amžiaus asmenų vidurkis - 81.6%. Susidaręs atotrūkis rodo, jog vyresnio darbingo amžiaus asmenų užimtumas yra mažesnis, vyresnio amžiaus sulaukę asmenys traukiasi iš darbo rinkos.

Kita problema - žemesnis, nei kitų amžiaus grupių, įsitraukimas į savanorišką veiklą. Tokia tendencija rodo, jog vyresnio darbingo amžiaus asmenys ne vien traukiasi iš darbo rinkos, bet ir nėra linkę dalyvauti aktyvioje visuomeninėje veikloje, atsiduria izoliacijoje.

Vyresnio darbingo amžiaus aktyvumą darbo rinkoje bei visuomeniniame gyvenime yra siekiama vykdant bendrųjų gebėjimų mokymus, kurie suteiktia būtinus įgūdžius, leidžiančius prisitaikyti prie šiuolaikinių technologijų, įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, išnaudoti savo patirtį bei įgūdžius įsiliejant į darbo rinką ar kuriant savo verslą. Be to, vykdant motyvavimą, konsultavimą, psichologinės pagalbos teikimą bei informavimą pasitelkiant koučiingo technikas tikslinei grupei priklausantys asmenys bus skatinami išlikti darbo rinkoje ar į ją grįžti.

Konkrečių fondų pavyzdžiai ir paramos iniciatyvos

Socialinės ir teisinės pagalbos labdaros ir paramos fondas (kodas 303820387) buvo įkurta 2015-03-03. Pagrindinė įmonės veikla yra labdara, parama. 2024 metais Socialinės ir teisinės pagalbos labdaros ir paramos fondas pardavimo pajamos siekė 487 438 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Šiuo metu Socialinės ir teisinės pagalbos labdaros ir paramos fondas įsikūrusi adresu Švitrigailos g. Šis fondas, kaip ir daugelis kitų, prisideda prie socialinės gerovės kūrimo Lietuvoje.

Labdaros ir paramos fondas Vilties centras, dirbantis socialinėje srityje (tekiantis įvairiapusę pagalbą - nuo nemokamo maitinimo bei higienos paslaugų iki teisinės ar psichologinės pagalbos - socialiai pažeidžiamiesiems asmenims) turi ilgametę darbo su savanoriais patirtį.

Pagalba vaikams - tai neįkainojama investicija į mažųjų ateitį ir gerovę. Ketinate skirti paramą ir ieškote organizacijos, prie kurios veiklos norėtumėte prisidėti savo indėliu? Pasikalbėkime apie keletą labdaros ir paramos fondų, kurių prioritetinė veikla - pagalba sergantiems, skurstantiems ar kitų nelaimių paliestiems vaikams.

1. I. Gerumo dėžutė - unikalus Lukrecijos labdaros ir paramos fondo projektas, kurio tikslas - ne tik sudominti fizinius asmenis-rėmėjus pagalba vaikams, bet ir atsidėkoti už jų gerumą. Auką skirdamas prenumeratos principu, kiekvienas asmuo kas mėnesį gauna staigmenomis pripildytą dovanų dėžutę, kurios turinį dovanoja projekto partneriai.
2. II. VŠĮ Vaiko raidos klinika - ne pelno siekianti organizacija, kuri teikia individualizuotas, tikslines vaikų reabilitacijos paslaugas.
3. III. Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ misija - rūpintis vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis ir teikti jiems bei jų šeimoms finansinę bei emocinę pagalbą.
4. IV. Rimanto Kaukėno fondas remia sunkiai sergančius vaikus, sergančius onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis.
5. V. „Niekieno vaikai“ - organizacija, kurios tikslas - teikti fizinę ir emocinę paramą vienišais vaikams ligoninėse ir krizių centruose.
6. VI. „Gelbėkit vaikus“ - prioritetas - pagalba vaikams, patiriantiems skurdą, smurtą ir kitas problemas.
7. VII. SOS Vaikų kaimai - unikali paramos iniciatyva, užtikrinanti atsakomybę už vaikų globą nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios.

Gerumo dėžutė - prenumeratos principu skiriama parama vaikams su negalia. Prenumeruokite mėnesinę dovanų dėžutę, kurią įsteigė partneriai-rėmėjai, ir kasdien prisidėkite prie vaikų svajonių išpildymo!

Neliečiamasis kapitalas socialinėje srityje: naujas finansavimo modelis

Pasaulyje ir Lietuvoje jau įprastas universitetų finansavimo įrankis - neliečiamojo kapitalo fondas - pirmąkart bus panaudotas ir socialinėje srityje. Devynerių metų veiklos sukaktį minintis M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas pradeda pirmojo Lietuvoje socialinės srities neliečiamojo kapitalo fondo valdymą. Pradinis 500 tūkst. eurų kapitalas bus investuojamas siekiant užtikrinti tvarų M. Čiuželio paramos ir labdaros fondo įsteigtos „Sidabrinės linijos“ finansavimą bei tolesnę plėtrą.

Neliečiamojo kapitalo fondai - įprastas universitetų finansavimo įrankis visame pasaulyje. LR labdaros ir paramos fondų įstatymas numato reikalavimą suformuoti ne mažesnį kaip 72 405 eurų pradinį neliečiamąjį kapitalą. M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas šią veiklą pradeda suformavęs pradinį 500 tūkst. eurų kapitalą.

Ruošdamiesi neliečiamojo kapitalo valdymui kelerius metus testavome investavimo strategiją, mezgėme ryšius su įvairiais fondų valdytojais visame pasaulyje. Kėlėme sau tikslą suformuoti įvairioms kapitalo rinkų negandoms atsparų investicijų portfelį, kuris padėtų ne tik išsaugoti pritrauktą kapitalą, bet ir užtikrintų ilgalaikę teigiamą investicijų grąžą.

Pasak jo, antroji priežastis tokio dydžio pradiniam fondo neliečiamajam kapitalui yra pagrindinis jam keliamas tikslas, t.y. ilgalaikio „Sidabrinės linijos“ veiklos finansavimo tvarumo užtikrinimas. „Planuojame, kad neliečiamojo kapitalo investicijų grąža nuo pirmųjų veiklos metų užtikrintų bent 10 proc. metinio „Sidabrinės linijos“ veiklos biudžeto. Šį tikslą turėtume pasiekti su tikėtina vidutine metine 8-13 proc. neliečiamojo kapitalo investicijų grąža.

Tinkamai investuota rėmėjų skirta parama uždirba pinigus ir leidžia nuveikti daugiau gerų darbų, - sako A. Mantas Mikuckas, vienas iš „Vinted” bendraįkūrėjų, taip pat investavęs į M. „Turime ne tik dalintis savo verslo sėkme, bet ir siekti didesnio pelno nesiekiančių organizacijų savarankiškumo, finansinio nepriklausomumo, tvaresnės plėtros. Tik taip bus galima sukurti realų ir ilgalaikį pokytį socialinėje srityje“, - sako M.

Ilgalaikį socialinės veiklos finansavimą ir tvarų pagrindą mecenatystei kaip priežastį, paskatinusią investuoti į tokį fondą, įvardija ir vienas iš M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo sutelktų neliečiamojo kapitalo investuotojų - verslininkas Aurelijus Rusteika. „Organizuojantys labdaros ar paramos projektus dažnai susiduria su rėmėjų paieškos iššūkiais. Tai labai sudėtingas ir laikui imlus procesas. Remdamas skirtingas iniciatyvas, aš visada galvoju apie tai, ką geriau duoti: žuvį ar meškerę? Geriau, žinoma, meškerę ir taip sukurti ilgalaikį pagrindą paramai vykdyti“, - sako A. Rusteika.

Praktinės pasekmės ir ateities perspektyvos

Lietuvoje socialinės paskirties neliečiamojo kapitalo fondas yra naujas dalykas, todėl mes tiesiog privalome įrodyti, kad tokia paramos forma gali būti sėkminga ir tvari, kurianti pasitikėjimą ir gerumą. Tikiu, kad tai kartu yra ir pradžia, ir tęsinys teisingo bei kilnaus darbo.

Planuojami nauji socialiniai projektai, prisidėsiantys prie vyresnio amžiaus žmonių ar kitų pažeidžiamų visuomenės grupių re-integracijos į visuomenę. Toliau papildomais rėmėjų įnašais ar gauta investicijų grąža augindami fondo neliečiamąjį kapitalą galėsime būti dar labiau savarankiškesni ir nepriklausomi - tai leis visą dėmesį sutelkti ne į „Sidabrinės linijos“ veiklos išlaidų finansavimo paiešką, o į vyresnio amžiaus žmonių emocinės gerovės stiprinimą.

Kaip pasirinkti, kam skirti paramą

• Tiesioginė pagalba. Mažais žingsneliais prisidedate prie didelio tikslo.
• Net ir simbolinė auka, skirta paramos fondui - tai didžiulis žingsnis, skatinantis pokyčius.
• Skaidrumas ir efektyvumas. Paramos organizacijos turi patirties ir išteklių tinkamai panaudoti rėmėjų aukas ten, kur jos būtinos, tuo pačiu užtikrinant skaidrumą ir atsakomybę.

Svarstote, kokiai organizacijai skirti savo paramą? Pasirinkdami fondą, atkreipkite dėmesį į jo veiklos tikslus, finansinį stabilumą, veiklos skaidrumą bei konkrečius rezultatus, kuriuos jis pasiekia socialinėje srityje.

Paramos forma	Pavyzdys	Nauda
Materialinė parama	Drabužiai, maisto paketai	Skubus socialinės rizikos asmenų poreikių tenkinimas
Nemateriali parama	Psichologinė konsultacija, teisinė pagalba	Ilgalaikė emocinė ir socialinė pagalba
Neliečiamasis kapitalas	M. Čiuželio fondo iniciatyva	Ilgalaikis finansavimo stabilumas socialiniams projektams

Parama vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, krizių valdymas, reintegracija į darbo rinką - tai tik kelios iš socialinės srities krypčių, kuriomis dirba labdaros ir paramos fondai. Tinkamai struktūruotas teisinis, finansinis ir valdymo pagrindas leidžia fondams efektyviai pasiekti savo tikslus ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo.

tags: #paramos #fondu #veikla #kuri #priskiriama #socialinei