Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus Leon Festingerio 1954 metų darbo „A Theory of Social Comparison Processes“ (Socialinio palyginimo procesų teorija) apibūdinimas, apimantis jo pagrindinius teiginius, vėlesnes papildomas koncepcijas ir jų taikymą šiuolaikinio dizaino bei psichologijos kontekste. Teorija teigia, kad žmonės siekia savęs įvertinimo per palyginimą su kitais, kai nėra objektyvių kriterijų ar standartų, ir kad pasirinkti palyginimo taikiniai yra neatsitiktiniai, o linkę būti panašūs į save.
Kas yra Socialinio palyginimo teorija
Pagal Festingerį žmonės sužino apie savo asmenines ypatybes lygindami save su kitais žmonėmis. Teorija skirsto procesą į du pagrindinius atskaitos taškus: kai nėra objektyvių kriterijų, palyginimas tarp žmonių tampa būtinu įrankiu savęs įvertinimui; ir kai yra objektyvių matavimų, palyginimas gali būti mažiau svarbus. Pagrindinė hipotezė - palyginimas vyksta su panašiais žmonėmis, o ne su tolimais ar ryškiai skiriantys asmenimis.
Keturi esminiai Festingerio teiginiai
- Universalumas: palyginimo poreikis yra bendras visiems žmonėms, nepriklausomai nuo kultūros ar amžiaus.
- Nulinės pozicijos palyginimas - kai nėra objektyvių kriterijų, palyginimas tampa pradinis įrankis įvertinimui.
- Similarumo hipotezė: žmonės lygina save su tais, kurie yra panašūs į juos siekiamoje srityje, o ne su aukščiau ar žemiau esančiais tiriamaisiais.
- Trys galimi išėjimai iš palyginimo proceso: keisti save, keisti palyginimo taikinį ar keisti pačią grupę.
Pagrindiniai palyginimo tipai
Festingeris skyrė dvi pagrindines palyginimo kryptis: aukštyn orientuotas (upward) ir žemyn orientuotas (downward). Aukštyn palyginimas gali būti motyvuojantis ar žalojantis priklausomai nuo konteksto ir asmeninio užduoties įgyvendinimo jausmo. Žemyn orientuotas palyginimas dažnai kelia pasitenkinimą savimi ir gali būti naudojamas siekiant išlaikyti savęs vertės jausmą.
Kontrastų ir įtvirtinimų moderatoriai
Viena iš svarbiausių papildomų koncepcijų - kontrasto (contrast) ir įsisavinimo (assimilation) moderatoriai. Tas pats aukštyn palyginimas gali sukelti skirtingus efektus: kontrastas gali sukelti neigiamą savęs įvertinimą, o įsisavinimas - motyvaciją. Šis efektas priklauso nuo įvertinamojo tikslo įgyvendinamumo suvokimo, savęs konstruoto suvokimo ir panašumų ar skirtumų suvokimo.
Ką Festingeris teigė apie palyginimą ir realybę
Originaliame 1954 metų darbe palyginimas vyksta tada, kai neegzistuoja aiškūs objektyvūs standartai. Maskulinė ir motyvacinė dimensija susilieja su savęs tobulinimo tikslu: palyginimas gali paskatinti žmones kilti į viršų arba rasti stabilų pagrindą savo savęs suvokime. Pagrindinis įėjimo taškas - palyginimas kaip last-resort procesas, kai visi kiti įrankiai nedaro įtakos.
Taip pat skaitykite: Palyginimo teorija
Ko trūko originaliai teorijai, ir kaip ji buvo plėtojama
Per septyniasdešimt metų po origino Festingerio teiginiai buvo išplėsti: įtraukti upward/downward palyginimai, BIRGing ir CORFing (gėrintis kitų sėkme ar prarasta sėme), SEM (Self-Evaluation Maintenance) modelis, INCOM (Iowa-Netherlands Comparison Orientation Measure) ir kt. Nebaigta įžvalga suteikė pagrindą kuriant šiuolaikinius dizaino sprendimus, susijusius su žaidybiniu dizainu, socialiniu poveikiu ir grupinės tapatybės kūrimu.
Praktiniai padariniai šiuolaikiniams dizaineriams
- Lygių cohort tipai: pažangiai veikiantys liderbarai ir segmentų lygiai, kaip Strava segmentų lygių rodikliai, Strava rodo, jog taikant cohort design buvo didesnė įsitraukimo logika.
- Objektyvūs metrika ir jo įtaka palyginimui: kai yra aiškių rezultatų matavimo rodiklių, palyginimo dalis sumažėja.
- Troškimai ir nuotaikos poveikis: aukštyn palyginimai gali sukelti įtampos ar motyvacijos sumą, priklausomai nuo asmens savivertės lygmens.
Didžioji įtakos grandinė ir praktiniai žingsniai
- Nustatykite, kokie yra objektyvūs kriterijai jūsų projekte ir kokiu lygiu jie gali sumažinti palyginimo poreikį.
- Pasirinkite cohort dydžius, kad palyginimai būtų informatyvūs ir motyvuotų, o ne žlugdančiai žaizdintų savivertei.
- Apibrėžkite, ar palyginimo taikiniai sukelia kontrasto ar įsisavinimo efektą, ir atitinkamai formatuokite įsitikinimą bei tikslus.
Socialinio palyginimo teorijos įtaka realiame pasaulyje
Sociinis palyginimas veikia įvairiose srityse - edukacijoje, darbo vietoje, socialiniuose tinkluose ir kasdieniame elgesyje. Aukštyn palyginimai gali skatinti savęs tobulinimą, tačiau pernelyg akcentuojamas vadinamojo „top“ lygio rodiklis gali sukelti nepasitenkinimą ar net skurstantį motyvaciją. Žmonės dažnai renkasi artimiausius konkurentus, su kuriais gali pasiekti realų pasiekimų skirtumą, ir tai tampa tvaraus įsitraukimo pagrindu.
Be to, socialinis palyginimas yra svarbus ekonominiams ir kultūriniams procesams, apima tiek asmeninį, tiek grupinį tapatumą ir galimybes keisti savo elgesį arba aplinkinę grupę. Svarbu žinoti modulį - kontrasto vs įsisavinimo ir poveikį lygiagrečiam atitikčiam - kad išvengti neigiamų rezultatų ir panaudoti teigiamas paskatas produktų bei paslaugų dizaino kūrimui.
Social Comparison Theory (Explained in 3 Minutes)
Santraukos ištakos and papildomos nuorodos
Festingerio 1954 metų darbas yra „A Theory of Social Comparison Processes“ - trumpas, bet galingas įrankis, kuris davė pradžią platesniam vėlesniam tyrinėjimui apie aukštyn/žemyn palyginimus, kontrasto/įsisavinimo moderatoriams ir SEM modeliui. Šis tekstas nagrinėja pagrindinius principus, jų įtakas ir praktines išvadas šiuolaikiniam dizainui bei socialinei psichologijai.
| Teorijos elemento pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Palyginimo drive | Universali žmogaus tendencija vykdyti palyginimą, kai neprieinama objektyvių kriterijų |
| Similarity hypothesis | Naudojami panašūs taikiniai, norint gauti informatyvią savęs įvertinimo informaciją |
| Kontrast vs įsisavinimas | Skirtingas poveikis priklausomai nuo įsitikinimų apie taikinio pasiekiamumą ir savęs konstruavimo |
| Trys išėjimo kryptys | Keisti save, keisti taikinį, ar keisti grupę |
Taip pat skaitykite: socialinių tinklų analizė versle: nuo teorijos iki praktikos
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
tags: #festinger #1954 #socialinio #palyginimo #teorija