Darbo sutarties nutraukimas neretai verčia darbuotoją jaustis pažeidžiamai. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai numatyti Darbo kodekso (DK) straipsniuose, o kiekvienam atleidimo pagrindui taikomos skirtingos atleidimo procedūros ir išeitinės kompensacijos.
Pagrindinės nutraukimo formos ir procedūros
Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu - pats paprasčiausias ir draugiškiausias būdas, kai darbo santykių šalims pavyksta susitarti dėl darbo santykių nutraukimo sąlygų. Pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas turi būti pateiktas raštu. Jeigu kita šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu per penkias darbo dienas.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia yra lankstus būdas darbdaviui ir išimtinai priklauso nuo jo valios. Darbo kodekso 59 straipsnis numato galimybę darbdaviui nutraukti darbo sutartį savo valia. Nors darbo sutarties nutraukimas ir vyksta darbdavio sprendimu, tačiau privalu laikytis nustatytos procedūros, t. y. apie darbo santykių nutraukimą įspėti darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir sumokėti ne mažesnę, kaip 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Darbdavys turi galimybę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, bet yra tai pateisinančios priežastys. Tokių priežasčių baigtinis sąrašas, kurioms egzistuojant darbdavys gali su darbuotoju nutraukti darbo sutartį, pateikiamas Darbo kodekse. Viena iš jų - kai, dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, sumažėjusios paklausos ar struktūrinių pertvarkymų, darbdaviui gali tapti nebereikalinga darbuotojo atliekama darbo funkcija. Svarbu, kad ši priežastis būtų reali, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė.
Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, - su profesine sąjunga.
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
Darbuotojo iniciatyva: kada ir kokios teisės
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, įspėjęs darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva išbandymo laikotarpiu (DK 36 str.). Jeigu tokį pareiškimą teikia naujas darbuotojas, kurio bandomasis laikotarpis nėra pasibaigęs, tokiu atveju darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva inicijuojamas DK 36 str. 4 d.
Darbuotojas prašymą išeiti iš darbo gali pateikti darbdaviui kad ir paskutinę išbandymo termino dieną. Darbdavys neturi teisės atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymo ar įpareigoti darbuotoją „atidirbti“ 20 kalendorinių dienų, kai prašymas pateiktas išbandymo laikotarpiu. Priešingai nei darbdavys, darbuotojas, inicijuojantis darbo sutarties nutraukimą DK 36 str. 4 d. pagrindu, neprivalo darbdaviui nurodyti, dėl kokių priežasčių jis sprendė nebetęsti darbo santykių organizacijoje.
Pareiškimas darbuotojo gali būti atšauktas per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį į rekomendaciją darbuotojams nepasirašyti darbdavio pateiktų pareiškimo formų nutraukti darbo sutartį arba pasirašyti jas tik tada, kai darbuotojas susipažino su jų turiniu ir formose išdėstytas turinys yra aiškus ir priimtinas darbuotojui.
Nutraukimas dėl darbuotojo svarbių priežasčių (DK 56) ir teisės į išeitinę išmoką
Darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jei prastova ne dėl jo kaltės trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį viršija 45 dienas (DK 56 str. 1 d.). Darbuotojas taip pat turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kai 2 mėnesius iš eilės jam neišmokamas visas jo darbo užmokestis arba 2 mėnesius iš eilės darbdavys pažeidžia ar nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kai jis negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl savo sveikatos būklės (ligos ar negalios) arba šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens slaugos ar priežiūros. Darbdavys turi pareigą priimti sprendimą dėl darbuotojo pateikto prašymo ne vėliau nei per 5 darbo dienas.
Taip pat skaitykite: Skolos VSDF fonde situacija
Darbo kodeksas numato baigtinį svarbių priežasčių sąrašą, už kurių egzistavimą darbuotojui priklauso išeitinė išmoka. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką.
Išeitinė išmoka: kas, kada ir kaip apskaičiuojama
Išeitinė išmoka - tai Darbo kodekse numatyta piniginė kompensacija, mokama tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais.
Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo.
Darbo sutartį nutraukiant darbdavio valia (DK 59 straipsnis), darbuotojui išmokama ne mažesnė kaip 6 VDU dydžio išeitinė išmoka. Pagal DK 57 straipsnį darbuotojui priklauso: 0,5 VDU, jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus; 2 VDU, jei darbo santykiai truko vienus metus ar ilgiau.
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo biudžeto rodikliai
Ilgalaikio darbo išmoka
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo. Ilgalaikio darbo išmoka tam tikrais atvejais mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo administruojamo „Sodros“.
| Darbo stažas | DK 57 išeitinė | Ilgalaikio darbo išmoka |
|---|---|---|
| Iki 1 metų | 0,5 VDU | Nepriklauso |
| 1 metai ir daugiau | 2 VDU | Nepriklauso |
| 5-10 metų | 2 VDU | 1 VDU |
| 10-20 metų | 2 VDU | 2 VDU |
| Daugiau nei 20 metų | 2 VDU | 3 VDU |
Kada išeitinė išmoka nepriklauso
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku (išimtis - terminuotos sutartys ilgiau nei dveji metai, kai darbuotojui priklauso vieno mėnesio VDU dydžio išeitinė išmoka).
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu (Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu).
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
- Išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Atlyginimų, premijų ir kitų mokėjimų tvarka nutraukimo metu
Visais atvejais, kai papildomos darbo užmokesčio dalies, premijų, priedų ar kitų panašių mokėjimų tvarka aptarta darbo sutartyje ar darbo užmokesčio sistemoje, šie mokėjimai, darbuotojui įvykdžius nustatytas sąlygas, yra privalomi. Klaidą daro darbdaviai, kurie mano, kad, pavyzdžiui, metinė ar pusmetinė premija mokama tik įvertinus praėjusio laikotarpio rezultatus ir tik tiems darbuotojams, kurie tuo metu dirba įmonėje.
Antru atveju, kai darbdavys siekia darbuotoją paskatinti, premija išmokama darbdavio sprendimu, todėl darbuotojas neturi teisėto lūkesčio ją gauti ir darbo sutarties nutraukimo atveju tokios premijos reikalauti negali. Tam, kad išmoka būtų laikoma skatinamąja, ji turi atitikti šiuos kriterijus: skiriama išimtinai darbdavio iniciatyva ir valia, nesant teisinės pareigos ją mokėti; premijos mokėjimas sietinas su darbo rezultatų perspektyva.
Pavyzdžiui, jei darbdavys, nutraukdamas darbo santykius, 3 mėnesius uždelstų sumokėti 1200 eurų premiją už pasiektus rezultatus darbuotojui, kurio vidutinis darbo užmokestis - 1000 eurų, toks uždelsimas darbdaviui atsietų - 4200 eurų. Uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų sumokėti netesybas, kurių dydis lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui per mėnesį padaugintam iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš 6.
Įspėjimo terminai ir garantijos tam tikroms darbuotojų grupėms
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, neįgaliesiems, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų ir kitoms Darbo kodekse numatytoms darbuotojų grupėms.
Labai svarbu žinoti, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės turi būti laikomasi garantijų darbuotojams, turintiems vaikų. Atleisti be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos galima tik tuomet, kai darbuotojas atleidžiamas dėl jo kaltės - darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba jeigu per paskutinius 12 mėnesių darbuotojas padaro antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Svarbu tiksliai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, laikytis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir apskaičiuoti priklausančias išmokas. Netinkamas procedūrų laikymasis gali lemti atleidimo iš darbo pripažinimą neteisėtu.
- Sąžiningas darbo santykių nutraukimas yra naudingas abiem pusėms, nes sumažėja konfliktinių situacijų tikimybė ir atleidimo kaštai. Be to, darbuotojų atleidimo procesai atspindi įmonės vidinę kultūrą ir yra svarbūs darbdavio reputacijai.
- Gavęs pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, tiek darbdavys, tiek darbuotojas neprivalo su juo iškart sutikti ar nesutikti; pasiūlymą pateikusi šalis turi suteikti galimybę kitai šaliai apsvarstyti siūlomas sąlygas ir įsitikinti, kad jo interesai nėra pažeidžiami.
- Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Teisinė pagalba
Reikalingos teisinės paslaugos darbo ginče? Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Tinkamas procedūrų laikymasis ir teisingas išeitinių kompensacijų apskaičiavimas padeda išvengti teisinių ginčų ir finansinių nuostolių.
tags: #fondo #kompensacija #atleistiems #darbuotojmas