Neregėtas mokymosi galimybes atveriantis mokinių draugas ar grėsmė jauniausios kartos išsilavinimui - dirbtinio intelekto (DI) klausimas švietimo bendruomenėje iki šiol susilaukia prieštaringų vertinimų. Tačiau specialistai konstatuoja, kad šios technologijos panaudojimo atvejų mūsų kasdienybėje tik daugės ir ragina tėvus mokyti vaikus teisingai ja naudotis. DI pokalbių robotas „ChatGPT“ įsiveržė į mokyklų tinklus, ir nors kyla iššūkių, galima nukreipti DI naudą į prasmę - paaiškinimą, mokymąsi ir kūrybiškumą.
DI kaip pagalbininkas mokykloje: galimybės ir ribos
Pasak ekspertų, DI gali nustatyti aiškias kryptis: kokius įrankius galima naudoti, kaip užtikrinti duomenų apsaugą ir akademinį sąžiningumą. Dirbtinis intelektas turi būti taikomas tik ten, kur kuria realią pridėtinę vertę - mažina rutiną, padeda personalizuoti mokymąsi, skatina kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Svarbiausia nuostata išlieka aiški - sprendimus turi priimti mokytojas - jis nusprendžia, kada ir kaip naudoti dirbtinį intelektą.
Gairės gimė iš realių mokyklų poreikių: „EdTech“ centras organizuoja mokymus mokyklų vadovams ir mokytojams, o ŠMSM finansuoja edukologinių tyrimų programą. Tyrimai parodo, kad DI gali padėti mokytojams ruošti pamokas, kurti užduotis, diferencijuoti mokymąsi, generuoti ataskaitas ir bendrauti su tėvais. Taip pat DI gali būti naudingas gabesniems ir mažiau motyvuotiems mokiniams - visi klasėje gali būti įtraukti.
Tačiau reikia užtikrinti duomenų apsaugą ir vengti netikslumų - pavardės, namų ar mokyklos adresai turi būti saugomi. Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech“ vadovė pabrėžia, kad reikalavimai kyla iš praktinių poreikių, o ne teorinių diskusijų. Žiniomis dalijamasi su pedagogais, tačiau jei reikia, mokytojai turi gebėti atpažinti galimus plagijatus ir pritaikyti DI ribas.
Kaip DI gali padėti pamokose
- Ruošti pamokų užduotis ir skaidres;
- Generuoti įdomias idėjas bei alternatyvas pratimams;
- Pateikti paaiškinimus skirtingiems mokiniams „nuo 4-5 klasės“ lygiu;
- Kurti turinį bei skaitmeninę iliustraciją naudojant „DALL-E“;
- Greitai teikti grįžtamąjį ryšį apie atliktas užduotis ir pasiūlymus tobulinimui.
Naujųjų gairių pagrindas - ne baimė, o atsakinga integracija. Mokytojai turi būti sąmoningi: DI turime naudoti svarbiai pridėtiniai proceso daliai, o ne viską „išspausti“ per jėgą. Susiformuoja nuostata - DI yra pagalbinė priemonė, o galutinis sprendimas - žmogaus, ne mašinos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
DI ir patyčios mokykloje: kova su žalingais elgesiais
Tarptautinės patyčių problemos Lietuvoje įgauna naują dimensiją - UNESCO įtvirtino naują patyčių apibrėžimą, kuris atsako į šiuolaikinio spaudimo ir institucinių normų įtaką. Vaikų linija pabrėžia, kad patyčių mastas didėja - šiemet per pirmuosius tris ketvirčius sulaukta beveik 2300 prašymų pagalbos, tai net 13 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus.
Naujoji definicija leidžia atpažinti patyčias plačiau - ne tik kaip individualų elgesį, bet ir kaip socialinį procesą su giliomis struktūrinėmis priežastimis. Pasak ekspertų, svarbu, kad mokykla taptų saugia vieta besimokantiems vaikams, o patyčias reikia pradėti skaityti kaip signalą sunkiam kontekstui - nuo klasės klimato iki sistemos spragų.
Kovo 2-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu ir patyčiomis mokyklose diena. UNESCO skelbia: „Nėra vietos baimei: nutraukime smurtą mokykloje, kad pagerėtų psichikos sveikata ir mokymasis“. Atramos taške - nuoseklus visų indėlis: valstybės institucijų, ugdymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės ir verslo įmonių bendradarbiavimas bei įrodymais pagrįstos prevencijos programos.
Kalbant apie praktinį kovos su patyčiomis būdą, ministro įsakyme „Reagavimas į patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje“ aiškiai įvardyti žingsniai, įskaitant įrodymų išsaugojimą, informavimą tėvams ir saugumo planus. Taip pat svarbu ugdyti emocinį saugumą šeimoje bei skaidriai kalbėti apie rizikingus elgesius ir pagalbą, suteikiant įvairias kontaktų linijas bei tinklas pagalbos galimybes.
DI vaidmuo patyčių prevencijoje
DI gali padėti mokykloms atpažinti rizikingus elgesio modelius ir teikti personalizuotą pagalbą tiek aukoms, tiek skriaudėjams. Pavyzdžiui, DI gali būti panaudotas kuriant prevencines programas, stebėti elgesio pokyčius, generuoti patikrintą informaciją ir rekomendacijas mokytojams, kaip atpažinti įtarimus dėl patyčių ir kaip reaguoti. Tačiau svarbu užtikrinti visapusišką duomenų apsaugą ir nepamiršti žmogiškojo vertinimo.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Specialistai pabrėžia: DI įrankiai turi būti naudojami atsižvelgiant į etikos normas, saugumą ir gebėjimą išlaikyti žmogaus atsakomybę. Mokyklos turi parengti aiškias taisykles dėl DI naudojimo, o mokytojams suteikti pagalbą bei mokymus, kad jie galėtų tinkamai reaguoti į incidentus ir suteikti reikiamą paramą pažeidėjams bei aukoms.
Mokytojai ir DI: kompetencijų stiprinimas
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) planuoja kryptingai stiprinti mokytojų kompetencijas dėl DI naudojimo ugdymo procese. EdTech centras rengia mokymus, o ekspertai iš Lietuvos universitetų nagrinėja DI taikymą ugdyme: Vytauto Didžiojo universitetas - mokymo, mokymosi ir vertinimo tyrimai; Klaipėdos universitetas - mokinių vertinimo klausimai; Kauno technologijos universitetas - mokinių įsitraukimo skatinimas, ypač turinčių skirtingų poreikių.
Ekspertai pabrėžia, kad DI turi būti matomas kaip pagalbinė priemonė, o ne sprendimų priėmėjas. Svarbu gebėti aiškiai suformuluoti užduotis DI, nes netinkamai užduoties nurodymas gali paversti DI netiksliais ar neatsakingais rezultatais. Mokytojams taip pat rekomenduojama siekti naudoti DI įrankius, kurie užtikrina duomenų apsaugą ir skaidrumą.
Žingsniai link saugesnio DI naudojimo mokykloje
- Rinktis patikimas DI priemones ir riboti jų naudojimą nekorektiškoms užduotims.
- Aiškiai įvardinti, kada DI įrankiai gali būti naudingi, o kada - ne mokslo užduotims.
- Mokytojams suteikti nuolatinę pagalbą, konsultacijas ir praktinį mokymą.
- Siūlyti naudoti DI platformas kaip pagalbinę priemonę, o galutinį atsakomybę palikti žmogui.
- Įtraukti tėvus, mokyklos bendruomenę ir institucijas į prevencijos programų įgyvendinimą.
Direktoriai pabrėžia, kad DI įrankiai gali padėti mokiniams ruoštis pamokoms, generuoti užduotis ir teikti atgalinį ryšį. Tačiau būtina rūpintis, kad DI nepakeistų žmogaus gebėjimų savarankiškai mokytis ir kurti empirinę ir kritinę mintį.
DI ateitis mūsų mokyklose
Ekspertų teigimu, DI galėtų būti šalia mokytojo - NE vietoje jo. Per kelių metų laikotarpį gali būti įdiegti DI pagrindu veikiančios platformos, kurios padėtų užpildyti kai kurias pedagogų spragas, ypač dėl didėjančio vaikų skaičiaus su skirtingais poreikiais. Tačiau išlieka būtinybė laikytis žmogaus atsakomybės ir užtikrinti saugumą bei etišką naudojimą.
Taip pat skaitykite: Kaip Gydyti Kulno Ataugą?
Praktikoje DI gali teikti personalizuotą pagalbą, būti virtualiais korepetitoriais, kuriantys idėjas, analizuojantys atliktus darbus ir teikiantys grįžtamąjį ryšį. Taip pat DI gali skatinti mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą užduoti tiksliai suformuluotus klausimus.
Žmogus kaip vertintojas: ką turime išsaugoti?
Noras naudoti DI turėtų būti papildytas gebėjimu užduoti teisingus klausimus, kritiškai įvertinti gautus atsakymus ir nepamiršti žmogaus iniciatyvos. DI gali būti įrankiu, kuris prisideda prie kokybiškesnio mokymosi proceso, bet negali būti vieninteliu šaltiniu. Patikimos priemonės, duomenų saugumas ir atsakingas naudojimas lieka prioritetais.
Taip pat svarbu plėsti prevencijos programas, įtraukti magistrantūros ir doktorantūros tyrimus į praktinį gyvenimą, skatinti mokytojus naudotis DI įrankiais atsakingai ir efektyviai. Pavyzdžiui, programos, tokios kaip „LangAI.io“ ar „DALL-E“, gali padėti mokiniams lavinti užsienio kalbas, ugdyti tarimą ir kurti vizualinį turinį be papildomų rizikų.
Praktiniai pavyzdžiai ir įžvalgos
Telia Skaitmeninės pažangos centro atstovas Paulius Pakutinskas pabrėžia, kad kartu su DI atsiranda galimybė užtikrinti integraciją į nuotolinio ugdymo procesus, mokytis efektyviau ir laikytis laiko efektyvumo principų. Pasak jo, DI gali padėti kurti įdomesnes užduotis, paleisti naujas programas ir skatinti mokinių motyvaciją. Tačiau reikia atsakingo žvilgsnio į tai, kaip DI pasiekia žmogaus kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.
Pasak viceministro Jono Petkevičiaus, Lietuva lenkia kai kurias kaimynes daugelyje sričių, kai kalbama apie DI taikymą ugdyme. Gairės pabrėžia saugumą, priežiūrą ir pritaikomumą, taip pat aiškiai nurodo, kad DI turėtų būti taikomas ten, kur jis kuria pridėtinę vertę. Todėl mokyklos turi siekti subalansuoto DI naudojimo, kuris padeda mokiniams ir nepadaro žalos jų augimui.
Remiantis tyrimais, tai, kaip vaikai patiria patyčias, priklauso ne tik nuo jų amžiaus ar lyties, bet ir nuo konteksto: išvaizda, religija, etninė kilmė ar orientacija gali lemti patyčių dažnį. Svarbu skatinti aplinką, kurioje vaikas jaučiasi saugus ir geba išsakyti problemas be baimės būti sužeistas ar pažemintas.