Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais išspręsta praktikoje pasitaikanti situacija, kai dėl senatvės pensijos skyrimo žmogus kreipėsi pavėluotai. Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, jei dėl senatvės pensijos žmogus nesikreipė ir jos negavo, būtų laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas. „Įstatyme numatyta, kad šia tvarka galėtų naudotis bent minimalų stažą Lietuvoje ar Europos Sąjungos (ES) valstybėse, kuriose taikomi bendri reglamentai įgiję senjorai.
„Jeigu žmogus pats užpildo prašymą atidėti pensijos mokėjimą, tuomet senatvės pensija didinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Tačiau jeigu žmogus tiesiog pamiršta kreiptis dėl pensijos - ji ne tik nedidėja, bet dar prarandama, nes parašius prašymą ją gauti po, tarkim, 18 mėnesių, bus sumokama tik 12 mėnesių dydžio pensijos suma“, - sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L.
Pataisų esmė: vėlavimo nelaikyti pinigų praradimu
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda. Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją. Kreipęsis po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t.
Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami. Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti. Kitas jų siūlymas - nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti.
Atidėtos pensijos didinimas ir ribos
Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc. Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Kito varianto šalininkai teigia, kad tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.
Ministerijos pozicija: ribą palikti
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d. Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc.
Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ - „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES.
Tarptautinis kontekstas: kaip Lietuva atrodo ES fone
Kaip minėta, Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc. Kitose šalyse esą nustatyti tokie didinimo procentai: Austrijoje - 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatijoje- 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipre, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje - 6 proc. už kiekvienus metus.
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5.1% | 15.3% |
| Kroatija | 5.4% | 27% |
| Kipras | 6% | Nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | Nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | Nėra duomenų |
| Čekija | 6% | Nėra duomenų |
Pensijų mokėjimo tvarka, kas ir kada gauna pensiją
Pensijų mokėjimo tvarka nesikeičia. Pensija paprastai vadinama senatvės pensija arba valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) pensija. Tai yra fiksuota pinigų suma, kuri kas mėnesį mokama pensijos gavėjui. „Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kas ir kada gaus vieną ar kitą pensiją, priklauso nuo žmogaus amžiaus, darbo stažo, mokėtų įmokų ir kt. Nuo 2026 m. Lietuvoje ir vyrai, ir moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų. Toks yra pensinis amžius ir moterims ir vyrams. Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus.
Sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos. Atidėta pensija didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus. Negalios (netekto darbingumo) pensija gali būti skiriama nesulaukus pensinio amžiaus.
Senatvės pensija neturint stažo ir minimali pensija
Būtinasis stažas pensijai gauti 2026 m. yra 34,5 metai, o nuo 2027 m. - 35 metai. Kad būtų skirta senatvės pensija, žmogui užtenka minimalaus stažo. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį.
Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo.
Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD). Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Kaip susitvarkyti pensiją: dokumentai ir terminai
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos.
Dokumentai dėl pensijos, kuriuos reikia pateikti „Sodrai“: prašymas skirti senatvės pensiją; pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje); jei anksčiau nesate pateikę, tai: dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimai, išduoti buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.); karinis liudijimas (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31); santuokos ar ištuokos liudijimas (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Pensija paskiriama ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir (ar) visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo. Bet kokiu atveju tik „Sodra“ gali pasakyti, kokia mažiausia pensija ir priemoka priklauso žmogui. Ji turi visus duomenis apie jo stažą ir įmokas. Į ją galima kreiptis telefonu arba internetu.
PDD-UKTPT Video Pembelajaran - Serdos - Dr. Kisman Awaluddin Arsyad, S.Kom.,MM.
Kiti susiję pokyčiai socialinių išmokų srityje
Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos.
Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų. Didesnės bus ir vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų - jos didėja nuo 280 iki 296 eurų per mėnesį. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 m. birželio 1 d. keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinė išmoka), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriama besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį. Keičiasi ir didėja materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Gimus pirmajam vaikui bus skiriama 222 eurai, gimus antrajam vaikui - 296 eurai, o gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui - 370 eurų.
Didesnių išmokų sulauks ir žmonės su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. Taip pat didėja materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais - nuo 221 iki 233 eurų.
Didesnė parama bus skiriama ir grįžusiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų - ji auga nuo 309,40 iki 326,20 euro. Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą.
Pensijų indeksavimas ir istorinė perspektyva
Seimas padidino senatvės ir valstybines pensijas. 2022 m. balandžio 28 d. Seimas, siekdamas mažinti dėl infliacijos kilusius neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius, priėmė Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą, kuriuo nutarta nuo birželio 1-osios nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Priimtas įstatymas leis senatvės pensijas padidinti 5 proc.
„Nuo 2022 m. sausio 1 d. senatvės pensijos didėjo daugiau kaip 11 proc. Vis dėlto dabartinės ekonomikos raidos tendencijos rodo, kad nuo 2022 m. sausio mėn. įvykusio pensijų indeksavimo nepakaks infliaciniam spaudimui, kurį patiria senyvi ir neįgalūs asmenys, sumažinti. Skaičiuojama, kad šių pensijų papildomam indeksavimui papildomai reikės apie 53 mln. eurų „Sodros“ biudžeto ir 52,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Papildomam valstybinių pensijų indeksavimui prireiks beveik 5 mln.
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime.
Poveikis skurdo rizikai
Lietuvos statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos rodikliai, kuriuos apskaičiuojant remtasi 2018 metų pajamomis, parodė, kad skurdas tarp senjorų sumažėjo labiausiai - 6,1 proc. Taip daroma dėl to, kad sistema būtų teisinga ir palanki skirtingus sprendimus priimantiems, bet panašias ar vienodas įmokas mokėjusiems asmenims.
Praktiniai pavyzdžiai ir atvejai
Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų.
Paprastai kalbant, jei kreipsitės praėjus metams ir 1 mėnesiui po to, kai suėjo pensinis amžius, prarasite 1 mėnesio pensiją. Paprastai kalbant, jei kreipsitės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos.
Seime pasiūlyta šį procentą sumažinti iki 0,32 proc. ir Vyriausybė tam pritaria. Pavyzdžiui, į pensiją 30 mėnesių anksčiau išėjęs asmuo gautų nebe 12 proc., o 9,6 proc. mažesnę pensiją.
Kas laukia pensijų kaupimo sistemos?
„Dienos klausimas“: Kas laukia pensijų kaupimo sistemos? Yra ir daugiau pensinių išmokų. Tai gali būti anuitetai ar kitokios išmokos iš II ar III pakopos privačių pensijų fondų, pensijos dirbus užsienyje ir kt. Kas ir kada gaus vieną ar kitą pensiją, priklauso nuo žmogaus amžiaus, darbo stažo, mokėtų įmokų ir kt.
2020 metais prezidento iniciatyva pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficiento didinimas. Pagrindinis to tikslas - kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis. Pensijų indeksavimas pradėtas 2018 metais. Pagal atnaujintą ekonominės raidos scenarijų laukiama, kad 2022 m. šalies darbo užmokesčio fondas augs 0,4 proc. punkto mažiau, nei buvo planuota tvirtinant 2022 m. VSDF biudžetą. Tačiau dėl geresnių 2021 m. rezultatų laukiama, kad 2022 m. VSDF biudžeto pajamos bus 145,8 mln. eurų didesnės, nei planuota.
Seimo Iniciatyvos dėl Pensijų Skyrimo Tvarkos Keitimo rodo siekį apsaugoti pavėlavus kreiptis asmenis nuo nuostolių ir suteikti galimybę pensiją atidėti ar prilyginti vėlavimą atidėjimui. Tokie sprendimai turės tiek socialinį, tiek administracinį ir biudžetinį poveikį.