Susirgus ar patyrus traumą buityje kyla daug praktinių klausimų: ar priklauso ligos išmoka, nuo kada ji mokama, kam kreiptis ir kokie dokumentai reikalingi. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome tvarką, remdamiesi galiojančiais teisės aktais, „Sodros“ praktika ir ekspertų komentarais.
Kada ir kas moka ligos išmoką
Ligos išmoka už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoka dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgdamas į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.
Kai ligos išmoka mokama nuo pirmos dienos
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos. Kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenims nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka jiems mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Kitokios sąlygos - nelaimingas atsitikimas darbe arba pakeliui į darbą
Nelaimingas atsitikimas darbe - tai staigus įvykis darbo metu, pakeliui į darbą ar iš darbo, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Draudžiamuoju įvykiu laikomas atvejis, kai nelaimingas atsitikimas įvyko darbo dieną, darbo vietoje arba pakeliui į darbą ar iš darbo. Jei dėl nelaimingo atsitikimo darbe tampi laikinai nedarbingas, Tau priklauso ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Ši išmoka mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos ir gali siekti apie 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
„Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo“, - teigia „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovai.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka žmogui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Jeigu žmogus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos traumos neteko dalies dalyvumo ir jam nustatomi dalyvumo netekimo procentai, skiriama netekto dalyvumo vienkartinė ar periodinė kompensacija. Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio miršta, jo šeimos nariams ar išlaikytiniams skiriama vienkartinė ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Ką daryti susižalojus darbe ar pakeliui į darbą
- Pasirūpink savo sveikata: nutrauk darbą ir kreipkis į medikus.
- Pranešk darbdaviui apie įvykį.
- Užfiksuok aplinkybes: jei gali, pasižymėk, kas įvyko, kurioje vietoje, kokiu metu ir kas tai matė.
- Aprašyk nelaimingą atsitikimą ir dalyvauk tyrime.
- Patikrink, ar užpildytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1.
- Kreipkis į „Sodrą“ dėl išmokų. Jei reikia, kreipkis dėl papildomos žalos atlyginimo.
Jeigu dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas, jis organizuojamas: jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija; jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija.
Buitinė trauma: ar visada yra teisė į išmoką?
Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų. Pagrindas skirti ligos išmoką - gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo.
Vieną kartą pateiktas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį.
Savarankiškai dirbantys: kada jie gali gauti ligos išmoką
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį. Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį.
Neblaivumas ir išmokos - ką reikia žinoti
Pagal galiojantį LR Vyriausybės nutarimą "Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo", ligos pašalpa nemokama, jei atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Be to, LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėse nurodyta, jog "nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl traumos būdami neblaivūs ar apsvaigę, taip pat asmenims, kurių laikino nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis". Tai reiškia, kad už visą sirgtą laikotarpį "Sodra" neišmokės ligoniui ligos pašalpos.
Jei trauma patirta esant neblaiviam, išduodama medicininė pažyma, o ne nedarbingumo pažymėjimas. Tokia tvarka įtvirtinta sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu. „Tokiu atveju išduodamas ne nedarbingumo pažymėjimas, o medicininė pažyma (094/a).“
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Vis dėlto piliečiui, kuriam gydymo įstaiga dėl girtumo atsisakė išrašyti nedarbingumo lapelį, jis turi teisę kreiptis į "Sodrą" Teritorinį skyrių ir prašyti tokį sprendimą peržiūrėti - kad pateisinamo neatvykimo į darbą pažyma atgaline data būtų pakeista į nedarbingumo pažymėjimą. Būtina pateikti dokumentus, įrodančius, kad neblaivumas nesusijęs su trauma.
Ar visada atliekami kraujo tyrimai apsvaigimui nustatyti? Kraujo tyrimai apsvaigimui nustatyti ar patvirtinti įprasta atliekami tik tais atvejais, jei gydytojas pastebi akivaizdžius galimo apsvaigimo požymius ir dėl to kyla įtarimas. „Ne tik dėl, tarkime, alkoholio kvapo iš burnos, bet ir pusiausvyros sutrikimų, agresyvios elgsenos, nerišlios kalbos ir pan.“, - nurodo specialistai.
Jeigu žmogus susižalojo apsvaigęs ir vis dėlto gavo ligos išmoką, anksti džiaugtis nereikėtų: paaiškėjus, kad socialinio draudimo išmoka buvo permokėta dėl jos gavėjo kaltės, „Sodra“ turi teisę šią išmoką susigrąžinti.
Draudimo išmokos ir privatūs draudimai
Draudimo išmokos mirties atveju ar papildomos sąlygos priklauso nuo konkrečios draudimo sutarties. Klientas, sudarydamas asmens draudimo sutartį, gali pasirinkti neblaivumo sąlygą kaip papildomą riziką mirties atveju - tuomet išmoka taip pat būtų mokama neatsižvelgiant į blaivumą. Kitokią praktiką taiko draudimo bendrovė „ERGO“: alkoholio vartojimas laikomas taisyklių nepaisymu, todėl įvykiai, kuriems nutikti įtakos turėjo neblaivumas, laikomi nedraudžiamaisiais.
Teisiniai ir praktiniai aspektai po buitinės traumos
Teisininkai pataria atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes: kieno yra gatvė ar šaligatvis, kur patirta trauma, ar žmogus buvo pakankamai atsargus, kas atsakingas už teritorijos priežiūrą. Valstybė turi pareigą užtikrinti normalias, nepavojingas sąlygas, ir jeigu dėl valstybės kaltės, kad nenuvalytas kelias, žmogus patirtų sužalojimų, tai galimybė reikšti pretenzijas yra. Jei tai privatus kelias, atsakomybė gali tekti kitam.
Jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko teritorijoje, už kurią atsakingas pastato administratorius, nukentėjusysis turėtų kreiptis į pastato administratorių. Jei administratorius turi civilinės atsakomybės draudimą, tada draudikas moka; jei draudimo nėra, reikia kreiptis į teisininkus ar į teismą. Jei nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje ar jos prieigose, verta išsiaiškinti, ar darbdavys turi nelaimingų atsitikimų draudimą - jei turi, draudikas gali padengti žalą.
Praktiniai žingsniai susirgus dėl buitinės traumos
- Kreipkitės į gydymo įstaigą ir paprašykite nedarbingumo pažymėjimo arba medicininės pažymos, priklausomai nuo situacijos.
- Jei gavote nedarbingumo pažymėjimą, pateikite prašymą „Sodrai“ dėl ligos išmokos skyrimo per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
- Jei gydymo įstaiga išrašė medicininę pažymą dėl įtarimo, kad buvote apsvaigęs, galite kreiptis į „Sodrą“ su prašymu peržiūrėti sprendimą ir pateikti turimus įrodymus, kad neblaivumas neturėjo įtakos traumos atsiradimui.
- Jei trauma įvyko darbo metu ar pakeliui į darbą, informuokite darbdavį ir dalyvaukite nelaimingo atsitikimo tyrime.
- Jei įvyko permoka ar „Sodra“ atsisako išmokėti, turite teisę kreiptis dėl sprendimo peržiūros ar konsultuotis su teisininku.
Kiti svarbūs skaičiai ir mokesčiai
Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. (socialinio draudimo įmokos dalis). Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras.
Kas daryti, jei manoma, kad „Sodra“ neprieštarauja sprendimui?
Jeigu manote, kad sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo yra neteisingas, galite kreiptis į „Sodrą“ teritorinį skyrių su prašymu peržiūrėti sprendimą. Būtina pateikti dokumentus, įrodančius, kad neblaivumas nesusijęs su trauma arba kitus aplinkybių paaiškinimus.
Praktiniai patarimai
- Prieš kreipiantis į gydymo įstaigą užfiksuokite aplinkybes, liudininkus ir, jei įmanoma, padarykite nuotraukas.
- Jeigu trauma įvyko užsienyje, nepamirškite pasiimti iš gydymo įstaigos ir teisėsaugos institucijų dokumentų, patvirtinančių traumos aplinkybes.
- Savarankiškai dirbantys asmenys turėtų atidžiai stebėti, ar jų VSD įmokos sumokėtos laiku, kad galėtų pretenduoti į ligos išmoką.
| Situacija | Nuo kada mokama | Išmokos dydis (apytiksliai) |
|---|---|---|
| „Paprasta“ liga ar trauma (darbas neįtraukta) | 3-oji nedarbingumo diena (darbdavys moka 2 pirmąsias) | 62,06% kompensuojamojo uždarbio |
| Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui | Nuo 1-osios nedarbingumo dienos | ~77,58% kompensuojamojo uždarbio |
| Transplantacijos donorystės tikslu atvejis | Nuo 1-osios nedarbingumo dienos | Kaip nustatoma pagal įstatymą |
Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Konkretūs sprendimai priklauso nuo individualių aplinkybių ir dokumentų.