Pragula - tai vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas. Pragulos išsivysto sutrikus kraujotakai ir audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Pragula - tai lokalus, vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno paviršiaus vietose, dažnai atsirandanti virš kaulo išsikišimo dėl spaudimo.
Išorinis pragulų vaizdas gali būti įvairus ir labai klaidinti. Iš pradžių pragulos gali pasireikšti kaip neblykštantis paraudimas nuspaustoje vietoje, šlapiuoti, gali atsirasti įtrūkimų, nubrozdinimų, pūslelių ar opų. Pažeidimo vietoje gali pakisti oda: suplonėti, šerpetoti ar sukietėti. Dažnai pirminiai pragulos simptomai neįvertinami ir tik po kelių parų, atsiradus smarkiai matomai odos nekrozei, konstatuojama pragula.
Pragulos priežastys ir lokalizacija
Pragulos formuojasi, kai esant netinkamai kūno padėčiai, tam tikras odos plotas bei po ja esantys audiniai suspaudžiami ir dėl sutrikusio aprūpinimo krauju pažeidžiami. Pragulos įprastai atsiranda kaulinių išsikišimų srityse. Dažniausiai susidaro tose vietose kur oda yra arti kaulo. 90% pragulų atsiranda apatinėje kūno dalyje.
Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio - sėdmenų (50%), kulnų (35%), menčių (5%) ir pakaušio (10%) srityse. Dažniausiai spaudžiama kryžkaulio sritis, klubai, alkūnės, pečiai ties mentėmis, ausys, pakaušis, kulnai. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse, t. y. vietose, kuriose santykinai nedidelis kaulo paviršius yra rėminosi į čiužinio paviršių taškas.
Pragulų atsiradimo priežasčių yra begalė: audinių spaudimas, trintis, karštis, drėgmė, prasta higiena ir t.t. Netaisyklingai naudojamos kilnojimo priemonės, šlapimą surenkantys indai ir medicininiai prietaisai (vamzdeliai, kateteriai ar drenai) taip pat gali būti pragulų susidarymo priežastis. Pragulos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau jautriausios yra tos, kuriose tarp kaulų ir odos yra mažai riebalinio audinio.
Taip pat skaitykite: Kaktos operacijos priežiūros rekomendacijos
Pragulos stadijos
Pragulos klasifikuojamos pagal jų gylį. I stadija - odos paraudimas - neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį. II stadija - paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas. III stadija - išopėjimas apima poodį. IV stadija - išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.
Pirmos stadijos pragula - tai neišnykstantis paraudimas. Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio. Trečios stadijos pragula yra dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį. Ketvirtos stadijos pragula - dar vienas audinių sluoksnis gilyn. Pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Rizikos veiksniai
Yra dvi pagrindinės priežastys: mechaninio pažeidimo: ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas - kai gilesni audinių sluoksniai tiesiog atplyšta nuo odos ligonį netinkamai verčiant, perkeliant lovoje; medžiagų apykaitos sutrikimo - pagrinde baltymo trūkumo, mažakraujystės (žemas hemoglobino kiekis), odos jutimų sutrikimų senyvame amžiuje, odos maceracijos, karščiavimo, bendrinės ir vietinės infekcijos.
Taip pat skiriami pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo veiksniai. Pirminiai - mechaninis minkštųjų audinių struktūrų pažeidimas, spaudimas, tempimas, trintis. Antriniai - bendros fizinės ir imuninės būklės silpnumas, mažakraujystė, baltymų stygius, karščiavimas, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje ar sergant cukriniu diabetu, odos pažeidimai.
Profilaktika - pagrindinės priemonės
Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš trijų dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežastys ir rizikos faktoriai
Profilaktinė slauga prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką. Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15-20 min. keisti atramos taškus. Pacientus, kurie gali tik sėdėti, reikia skatinti pagal sudarytą tvarkaraštį keisti kūno padėtį kas 15-20 minučių. Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas.
Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką. Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.
Specialiosios priemonės spaudimui mažinti
Kas 2 val. pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Pacientus, kuriems nėra galimybės vartyti, labai tinka pripučiami čiužiniai, kurie padalinti sekcijomis ir pripučiami elektriniu siurbliu. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, naudojimas silikoninio pluošto antklodes.
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio pagalvėles. Pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai. Pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja; pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja. Pozicionavimo gaminiai naudojami tiek medicinos įstaigose, tiek namie privalo būti nuolat dezinfekuojami. Tai reiškia, kad jo užvalkalą galima valyti įprastomis dezinfekavimo priemonėmis ir plauti aukštoje temperatūroje.
Pozicionavimo gaminiai vieni nuo kitų dažniausiai skiriasi savo užpildu ir užvalkalu. Prieš pradėdami gaminti pozicionavimo gaminius, išnagrinėjome kelis pagrindinius rinkoje vyraujančius pozicionavimo gaminių užpildus. TOLYGUS SPAUDIMO PASISKIRSTYMAS. TVIRTAS POZICIONAVIMAS. ĮPRASTA PRIEŽIŪRA. ILGAAMŽIŠKUMAS. ORĄ PRALEIDŽIANTIS, TAČIAU SKYSČIUS SULAIKANTIS MEDICININIS UŽVALKALAS.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pragulas sergant diabetu?
Pagalvėlės iš natūralių ar specialių medžiagų - pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams, apvalios pagalvėlės dubens sričiai ar įvairios pagalvėlės sėdėjimui - padeda stebėti slaugomo asmens padėtį ir užtikrinti, jog nesusiformuotų pragulos. Alkūnių ir kulnų apsaugos užtikrina maksimalų komfortą, sumažinant spaudimą į lovos paviršių. Apvalios pagalvėlės dubens sričiai nedirgina odos, nes neturi išorinių siūlių, audinys nesukelia prakaitavimo, yra atsparus vandeniui ir pralaidus orui. Pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams yra minkštos, palengvina minimalų judėjimą lovoje ir užtikrina higiena antibakterinėmis savybėmis.
Odos priežiūra ir higiena
Odos higiena - svarbi slaugos dalis. Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu.
Rekomenduojama saugoti nuo drėgmės poveikio ir naudoti apsauginius barjerinius kremus, kad šlapimas ir išmatos nepažeistų apsauginio odos sluoksnio. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Ankstesnė slaugos praktika stiprų ir energingą masažą naudojo kaip pragulų profilaktikos metodą. Tačiau, pasak šiuolaikinių rekomendacijų, energingas masažas turi teigiamų rezultatų sveikiems audiniams, tačiau nerekomenduojami esant ūminiam uždegimui, pažeistam ir trapiam odos epidermiui masažuoti. Intensyvus trynimas gali būti ne tik skausmingas, bet ir sukelti uždegiminių odos reakcijų, ypač silpniems vyresnio amžiaus asmenims. Todėl šiuolaikinei praktikai rekomenduojama švelniai tepti odą aliejumi ar specialiu odą aktyvinančiu geliu. Ypač efektyvus yra aktyvizuojantis gelis „SENI Care“, kuris atstato ir aktyvina sutrikusią kraujotaką, neleidžia praguloms formuotis.
Modernios priemonės gydymui
Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Hidrokoloidiniai tvarsčiai sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarsčiai neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.
Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais tvarsčiais. Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių - rekomenduojame ant pragulos dėti antimikrobinius tvarsčius su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Tvarsčiai, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jie naikina platų spektrą patogeninių mikroorganizmų, įskaitant atsparias antibiotikams bakterijas.
Pluoštiniai Hydrofiber technologijos principu pagaminti Aquacel® tvarsčiai gerai sugeria žaizdos eksudatą ir tarsi užrakina tvarsčio skaidulose, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdami tarpo. Aquacel® Ag + Extra sidabro jonai apsaugoti dviem pagalbinėmis medžiagomis, kurios tirpdo klampų bioplėvelės polisacharidinį sluoksnį, pasiekia patogenines bakterijas ir jas sunaikina. Bioplėvele padengta daugiau nei 60 proc. lėtinių žaizdų, ir ji yra viena dažniausių žaizdos gijimą stabdančių veiksnių.
Tvarsčiai, kurie sudaryti iš kelių sluoksnių, gerai sugeria ir sulaiko žaizdos eksudatą, taip apsaugodami nuo aplinkinės odos pažeidimo ir maceracijos. Silikoniniai tvarsčiai turi silikoninį sluoksnį, kuris prilaiko tvarstį pakankamai tvirtai, tačiau nuimant tvarsčius apsaugo odą ir žaizdos dugną nuo pažeidimo.
Tvarsčių parinkimas pagal pragulos stadiją
Tvarsčiai I stadijos praguloms: esant pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį. Tokius tvarsčius uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių - galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos.
Tvarsčiai II stadijos praguloms: jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus. Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį.
Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms: III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius. Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti: žaizdos užpildą ir dengiamąjį tvarstį. Žaizdos užpildas gali būti specialus gelis, absorbcinis tvarstis su sidabru arba paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms.
Jei opa jau išsivaliusi, geliu užildytą opą galima palikti iki 7 dienų. Absorbcinis tvarstis su sidabru naudojamas, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika. Paprastas absorbcinis tvarstis tinka neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms.
Praktinės naudojimo taisyklės hidrokoloidiniams tvarsčiams
- Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją.
- Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių.
- Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais.
- Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.
- Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus.
- Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.
- Tvarsčio nuėmimas: paspaudę odą, pakelkite tvarsčio kraštus, paskui atsargiai nuimkite tvarstį. Žaizdą galima plauti steriliu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
Gydymo ir chirurginės intervencijos galimybės
Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.
Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai.
4 stadijos pragulos yra gydomos chirurginiu būdu - šalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas. Siekiant padengti visą kišenę, neretai reikia panaudoti aplinkinius audinius. Kartais, kai kišenė nėra labai didelė, pavyksta tiesiog susiūti žaizdos kraštus. Kai pragulos defektas didelis, tenka atlikti pasukamojo raumens lopo operaciją.
Slaugos rekomendacijos ir praktinės priemonės
Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis. Pragulos gali atsirasti toje vietoje, kuri patiria ilgalaikį spaudimą. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką. Ligonio padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje.
Aktyvi padėtis gali būti laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva ligonio padėtis, tai padėtis, kurios nevargina ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis - paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą, pvz. Pusiau sėdima padėtis, kai galva ir liemuo yra pakelti 45-90 laipsniu kampu. Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve arba po galva dedama daugiau nei viena pagalvė. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas.
Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems, kad ligonis neužspringtų. Daugumai žmonių tokia kūno padėtis patogi miegoti. Pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja. Ši padėtis labai patogi ir gali būti naudojama paciento, gulinčio ant nugaros ar pilvo, padėčiai pakeisti. Paguldyto ant pilvo ligonio galvą pasukite į šoną ir padėkite nedidelę pagalvėlę. Gulint ant pilvo kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną.
Rekomendacijos ligoninės ir namų sąlygomis
Pragulų tvarstymo stacionare ypatumai: pragulos atsiranda tarp 2,7-29,5% visų stacionariai gydomų ligonių, iš kurių 70-90% sudaro vyresni nei 65 metų ligoniai. Per pirmąsias dvi savaites gulint ligoninėje, pragulų atsiranda 10-25% geriatrinių ligonių. Pragulos - tai viena iš opiausių stacionariai gydomų ligonių slaugos problemų. Tai rimta problema ligonio sveikatai, taip pat ir ekonominė problema.
Praktinės rekomendacijos: pragulų rizikai įvertinti rekomenduojame naudoti pragulų rizikos skales. Siūlytume naudoti Nortono skalę pragulų rizikai įvertinti. Nustačius, kad ligoniui yra pragulų išsivystymo rizika, patariama sudaryti jam individualų pragulų profilaktikos planą. Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką. Raginama, pagal galimybes, atsisakyti pragulų profilaktikoje naudoti guminį pragulų ratą ir spiritą.
Pragulų tvarstymo namie ypatumai: namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinis tvarstis sudaro drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.
Mityba, imuninė sistema ir kitos papildomos priemonės
Praguloms gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios, kvarcavimas. Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas. Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą ir gerinti odos kraujotaką.
Praktiniai pastebėjimai ir perspėjimai
Pacientui reikėtų vengti vieną kūno dalį, kurioje yra atsikišusių kaulų, užkelti ant kitos. Pragulos yra klastingos: užtenka vieno ilgesnio pasėdėjimo ar nukrypimo nuo režimo - ir pragulos vėl gali imti vystytis. Užtenka vieno ilgesnio pasėdėjimo, vieno trumpalaikio nukrypimo nuo režimo - ir pragulos vėl gali imti vystytis.
Reikėtų pabrėžti, kad ne tik profesionalūs specialistai, bet ir artimieji, slaugantys namuose, turėtų išmokti įvertinti riziką: bent vieną kartą per dieną apžiūrėti slaugomo asmens odą; pagal individualų planą keisti kūno padėtį; kai yra inkontinencijos problemų, saugoti nuo drėgmės poveikio ir naudoti apsauginius barjerinius kremus. BENU vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, siekiant išvengti pragulų, reikia gulinčius, nejudrius ligonius vartyti, kas 2 val. keisti jų kūno padėti. Svarbu prisiminti, jog paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais - tai dar labiau sudirgins odą, ji išsausės.
| Priemonė | Paskirtis | Taikymas |
|---|---|---|
| Antipraguliniai čiužiniai (dinamiški) | Spaudimo mažinimas | Ilgai gulintiems pacientams, kai negalima dažnai vartyti |
| Pozicionavimo pagalvėlės (kulnams, kryžmui, alkūnėms) | Amortizacija ir spaudimo paskirstymas | Profilaktika ir esant I-II stadijos praguloms |
| Hidrokoloidiniai tvarsčiai | Drėgna gijimo terpė, apsauga nuo užterštumo | I stadijos ir II stadijos praguloms, namų perrišimams |
| Aquacel® / Hydrofiber tvarsčiai | Gausiam eksudatui absorbuoti, bioplėvės tirpimui | III-IV stadijos ir infekuotoms praguloms |
| Antimikrobiniai (sidabro) tvarsčiai | Infekcijos kontrolė | Infekuotos ar rizikingos pragulos |
Pragulų gydymas visuomet yra ilgas, reikalingi specialūs tvarsčiai, neretai išsivysto įvairios komplikacijos. Pragulos yra didžiulė visų išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemų finansinė našta. Pragulų gydymas yra sudėtingas ir kompleksinis procesas. Net ir pats veiksmingiausias tvarstis nepadės, jeigu jis nebus laiku keičiamas, o ligonis nebus tinkamai slaugomas ir prižiūrimas.