Marcišauskaitė fizinis smurtas informacija

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu).

Kas yra fizinis smurtas?

Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“

Smurto formos artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje - tai sisteminga prievarta, kuria siekiama įbauginti, kontroliuoti ar paveikti kitą asmenį. Jis gali vykti tarp sutuoktinių, partnerių, buvusių partnerių, šeimos narių ar kitų artimų asmenų.

• Fizinis smurtas: dažnai apima tiesioginį kūno žalojimą, bet ne visada palieka matomus sužalojimus.
• Psichologinis smurtas: apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti.
• Ekonominis smurtas: nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
• Seksualinis smurtas: prievarta, spaudimas, manipuliacija ar grasinimai verčiant dalyvauti seksualiniuose veiksmuose be laisvo ir aiškaus sutikimo.
• Institucinis smurtas: atsainus valstybės įstaigų darbuotojų elgesys, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia, bei nepriežiūra socialinės globos institucijose.

Smurto ypatumai intymiuose santykiuose

Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama.

Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje yra viena labiausiai latentinių ir sunkiausiai atpažįstamų smurto formų, nors ji daro didelę žalą žmogaus psichinei ir emocinei sveikatai. Dažnai klaidingai manoma, kad seksualinis smurtas negali vykti santuokoje ar ilgalaikiuose santykiuose, tačiau tai nėra tiesa. Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti tarp sutuoktinių, partnerių ar buvusių partnerių, kai vienas asmuo verčia kitą dalyvauti seksualiniuose veiksmuose be laisvo ir aiškaus sutikimo.

Taip pat skaitykite: Pagalba nuo smurto

Smurto ciklas ir jo mechanizmai

Smurtas dažniausiai veikia kaip pasikartojantis procesas, turintis tam tikrą struktūrą. Smurto ciklas paprastai susideda iš trijų fazių: įtampos augimo, smurto protrūkio ir vadinamojo „medaus mėnesio“. Smurtas dažniausiai prasideda nepastebimai. Jo pradžia dažnai būna lėta ir nepastebima. Iš pradžių gali atsirasti kontrolė, pavydas, menkinimas, kritika ar emocinis spaudimas.

Antrasis etapas - atviro smurto protrūkis. Tai gali būti fizinis smurtas, psichologinis žeminimas, grasinimai ar seksualinė prievarta. Nukentėjęs asmuo gali patirti stiprų šoką, baimę, bejėgiškumą. Po smurto dažnai seka susitaikymo, „medaus mėnesio“ fazė. Smurtautojas gali atsiprašyti, žadėti pasikeisti, rodyti dėmesį ar net ypatingą švelnumą.

Smurtas paprastai kartojasi dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių: išmoktas bejėgiškumas, emocinis funkcionavimo pokytis, smurto normalizavimas, praktiniai veiksniai (finansinė priklausomybė, vaikai, baimė dėl saugumo) ir psichologiniai veiksniai (kaltės, gėdos jausmai, savivertės sumažėjimas).

Smurtas prieš žmones su negalia

Smurto artimoje aplinkoje kontekste moterys su negalia gali patirti specifinių formų smurtą. Nepriežiūra - viena jų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą.

Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.

Taip pat skaitykite: Sporto klubai ir neįgalieji

Kas trukdo kreiptis pagalbos?

Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.

Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai suvokiamas kaip pavienis konfliktas ar staigus pykčio protrūkis, nors iš tiesų jis retai būna atsitiktinis ar vienkartinis.

Statistiniai duomenys ir visuomenės nuomonė

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.

Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis, kadangi ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstami.

Padariniai sveikatai

Patirtas smurtas ir nuolatinė jo baimė gali sukelti ilgalaikius padarinius - nerimą, miego sutrikimus, savivertės praradimą, sunkumus priimant sprendimus. Ilgainiui smurtas gali dažnėti ir stiprėti. Smurto pasekmės bio-psicho-socialinei asmens sveikatai aptartos mokslinėje literatūroje (pvz., „Šeimoje patirto smurto padariniai bio-psicho-socialinei asmens sveikatai. Mušamos moters sindromas“).

Taip pat skaitykite: Pulso dažnio kitimai atliekant fizinius pratimus

Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

Jeigu patiriamas seksualinis smurtas artimoje aplinkoje, svarbu žinoti, kad pagalba yra prieinama. Lietuvoje Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ teikia nemokamą ir konfidencialią emocinę bei informacinę pagalbą suaugusiems, patyrusiems seksualinį smurtą, įskaitant smurtą santuokoje ar kituose artimuose santykiuose.

Prabilk.lt puslapyje galima rasti informaciją apie seksualinį smurtą bei nurodytus kontaktus, kuriais galima kreiptis - parašyti laišką, paskambinti ar parašyti žinutę pokalbių lange. Jums atsakys tą pačią dieną, o jei tai išeiginė diena - kitą darbo dieną. Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama telefonu +370 661 69 990 arba internetu darbo dienomis nuo 13:00 val. - 17:00 val. Kreipiantis nedarbo metu, atsakoma kitą darbo dieną.

Paskambinkite, parašykite el. Jūs nesate vieni. Kontaktų sąrašas: Adresas: Vytauto Didžiojo g. 1, Raseiniai. Telefonas: +370 670 70303. Telefonas: +370 657 87475.

Kaip atpažinti ir reaguoti

1. Atkreipkite dėmesį į elgesio pokyčius: izoliacija, nuolatinis nerimas, fizinės žymės ar pasakojimai apie „kritimus“ ar „nelaimingus atsitikimus“.
2. Žinokite, kad smurtas ne visuomet palieka matomus randus; emocinės traumos gali būti tokios pat rimtos.
3. Siūlykite palaikymą, informuokite apie pagalbos galimybes, bet neprievartaukite sprendimo - išeiti iš smurtinių santykių dažnai nėra momentinis sprendimas.
4. Su nepilnamečiais ar žmonėmis su negalia bendraukite jautriai, užtikrinkite prieinamą informaciją pagal jų bendravimo galimybes.

Mokslinis kontekstas

Smurto ciklo, jo pasekmių ir intervencijų tyrimai aprėpia tiek klinikinius atvejus, tiek plataus masto apklausas. Tyrimai rodo, kad supratimas apie ciklą, priežastis ir pasekmes yra būtinas, kad būtų kuriamos veiksmingos prevencijos ir pagalbos sistemos (pvz., Cervantes & Sherman, Both et al.).

Naudingos nuorodos ir literatūra

• Vasiliauskaitė, Z. (2013). Šeimoje patirto smurto padariniai bio-psicho-socialinei asmens sveikatai. Mušamos moters sindromas.
• Cervantes, M. V., & Sherman, J. (2021). Falling for the ones that were abusive: Cycles of violence in low-income women’s intimate relationships.
• Both, L. M., Favaretto, T. C., & Freitas, L. H. M. (2019). Cycle of violence in women victims of domestic violence: Qualitative analysis of OPD 2 interview.

tags: #marcinauskaite #fizinio #smurto