Fizinis aktyvumas naudingas bet kuriam žmogui, nes tai puikus būdas sustiprinti fizinę, emocinę ir socialinę sveikatą. Taikomasis fizinis ugdymas, rekreacija ir sportas labai naudingi įvairių negalių turintiems žmonėms.
Ši problema dar aktualesnė neįgaliesiems. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš svarbiausių lėtinių susirgimų priežasčių - žmonių fizinio aktyvumo stoka. Daugiau nei 60 proc. planetos gyventojų juda mažiau nei rekomenduoja medikai. PSO dokumentai rekomenduoja kasdienį fizinį aktyvumą nuo pusvalandžio iki valandos. Tokiu atveju rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja pusantro karto.
Nemokamos treniruotės ir sporto klubų iniciatyvos
Nemokamos plaukimo, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų treniruotės, o tuo pačiu - ir galimybės sustiprinti sveikatą, plėsti bendravimo ratą, galbūt net pradėti profesionalaus sportininko karjerą. Visa tai žmonėms, turintiems negalią, visiškai nemokamai siūlo Lietuvos paralimpinio komiteto fizinio aktyvumo projekte „Žmonių su negalia įtrauktis į sportą“ dalyvaujantys neįgaliųjų sporto klubai. Lietuvos paralimpinio komiteto projekte „Žmonių su negalia įtrauktis į sportą“ šiais metais dalyvauja beveik dvi dešimtys šalies žmonių su negalia sporto klubų, kurių veikloms finansavimą skyrė komiteto rėmėjai bendrovė „Girteka“.
Vilniaus neįgaliųjų sporto klubas „Atrama“
Neseniai duris atvėręs renovuotas Vilniaus Lazdynų baseinas kiekvieną trečiadienį ir penktadienį nuo 18 valandos laukia visų 13-30 metų žmonių, turinčių judėjimo negalią. Tai - Vilniaus neįgaliųjų sporto klubo „Atrama“ iniciatyva, kurios tikslas - kuo daugiau fiziškai aktyvių asmenų su negalia.
„Kviečiame visus paauglius ir suaugusius, turinčius judėjimo negalią, prisijungti ir visiškai nemokamai išbandyti save atnaujintame plaukimo baseine Vilniuje. Visi žinome, kad plaukimas - puiki sporto šaka, kuri padeda stiprėti ne tik fiziškai, bet ir turi teigiamą poveikį psichologinei sveikatai. Laukiame visų nuo 13 iki 30 metų amžiaus asmenų su judėjimo negalia, kuri gali būti įvairaus lygio“, - sakė projektą įgyvendinančio Vilniaus neįgaliųjų sporto klubo „Atrama“ vadovas Olegas Stočkus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Norinčius išmėginti plaukimą klubas atrama kviečia susisiekti telefonu +37062028565 arba el.
Klubas „Paradoksas“
„Paradokso“ įkūrėjas ir vadovas - lengvaatletis Danas Sodaitis, pastaraisiais metais sėkmingai atstovavęs Lietuvai tarptautinėje arenoje ir tapęs Europos vicečempionu 100 metrų bėgimo rungtyje.
„Norinčių sportuoti žmonių su negalia pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. Laukiame Vilniaus lengvosios atletikos manieže. Treniruočių ir testavimų procesą prižiūri paraatletas ir treneris Juozas Eigminas, kiti specialistai. Noriu pažymėti, kad laukiame ir gyvenančių ne Vilniuje, jie bendro fizinio pasirengimo treniruotes galės atlikti savarankiškai, pagal jiems sukurtą programą. Norime surasti naujų talentų, profesionaliai su jais dirbti ir parengti paralimpinėms žaidynėms, galbūt jau toms, kurios 2028 m. vyks Los Andžele“, - pasakojo „Paradokso“ vadovas D. Sodaitis.
Norinčius sužinoti dar daugiau ir registruotis lengvosios atletikos treniruotėms, D. Sodaitis kviečia susisiekti telefonu +37064343334 arba el.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius teigia: „Aš tikiu, kad tokie projektai paskatins paralimpinio sporto plėtrą Lietuvoje. Žinoma, gal ne kiekvienas, atėjęs išmėginti plaukimą ar lengvąją atletiką, taps profesionaliu sportininku, tačiau tikrai pagerins savo fizinę ir psichologinę sveikatą, praplės socialinį ratą ir gyvens dar kokybiškesnį gyvenimą. Tai irgi yra vienas mūsų tikslų“.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Neįgaliųjų sportinę veiklą galima suskirstyti į siekiančius aukštų rezultatų ir užsiiminėjančius savo sveikatos palaikymui.
Klubo veiklos įvairovė
Klubas organizuoja krepšinio vežimėliuose, bilijardo, lengvosios atletikos, stalo teniso, orientavimosi sporto, šachmatų, šaškių, bočios, smiginio, peilio sportinio svaidymo, šaudymo, treniruoklių sporto užsiėmimus ir treniruotes. Aštri neįgaliųjų mobilumo problema, nes dauguma klubo narių juda neįgaliojo vežimėliu. Klubas suteikia transportą vykstant į organizuojamus renginius, užimtumą klube, varžybas, čempionatus, kompensuoja transporto išlaidas vykstant į treniruotes.
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija beveik visus respublikinius čempionatus organizuoja kituose miestuose (Šiauliai, Kaunas, Šalčininkai, Daugai, Ukmergė), tik šaškių ir šachmatų čempionatai vykdomi Vilniuje. Klubo patalpose suteikiama galimybė užsiiminėti Pal. J.Matulaičio socialinio centro lankytojams, Justiniškių bendruomenės nariams ir visiems kam priimtina klubo veikla. Ypatingai sunku vienišiems senoliams.
Eilę metų klubas buvo pagrindinis „Olimpinės dienos“ renginių organizatorius, kuris rūpinosi visų dalyvių vaišėmis, apdovanojimais. Dabar pagrindinis Olimpinės dienos renginių organizatorius yra Lietuvos Parolimpinis komitetas, klubas praveda peilio sportinio svaidymo turnyrą.
Specialistų kompetencija ir fizinis aktyvumas
Taikomosios fizinės veiklos specialistus dirbti su neįgaliaisiais Lietuvoje rengia dvi aukštosios mokyklos - Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas bei Kauno Sporto universitetas. Dirbantieji su įvairias negalias turinčiais žmonėmis privalo būti ypač kompetentingi, išmanyti neįgaliųjų fizines bei psichologines būsenas ir elgesio ypatumus.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
„Studijuodami specialistai įgyja įvairių žinių - tiek teorinių, tiek praktinių. Jie išmoksta atpažinti asmens psichomotorines ir įgalinimo problemas, sudaryti individualias taikomosios fizinės veiklos programas neįgaliems bei senyvo amžiaus žmonėms reabilitacijos, rekreacijos ir fizinio ugdymo tikslais. Visos šios žinios būtinos dirbant su neįgaliaisiais“, ‒ aiškina VU Sveikatos ir sporto centro docentė dr.
Visiems žmonėms, ne tik turintiesiems negalią, tinka ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, slidinėjimas, taip pat ‒ šiaurietiškas ėjimas, turizmas, orientacinis sportas, šaudymas, golfas ir kita.
L. Samsonienės teigimu, išmokyti proto ar psichikos negalią turinčius žmonės džiaugtis fizine veikla gali tik tinkamai parengti specialistai, pripažįstantys žmonių individualius skirtumus ne kaip trukdžius, bet kaip teigiamų gyvenimo pokyčių galimybę. Deja, jų Lietuvoje labai trūksta.
„Mokyklose dirbantys kūno kultūros mokytojai skundžiasi, kad jiems trūksta žinių, kaip elgtis su vieną ar kitą negalią turinčiais vaikais. Todėl neretai per pamokas jie paliekami nuošalėje. O aukštųjų mokyklų parengti taikomosios fizinės veiklos specialistai, kurie turėtų būti atsakingi už neįgaliųjų integracijos procesus per fizinę veiklą, įsidarbina globos namuose, neįgaliųjų dienos centruose, klubuose ir kt. Jie dirba ergoterapeutais, kineziterapeutais ir panašiai. Docentė tikina, kad tik tinkamai parengtas specialistas kiekvienam proto negalią turinčiam vaikui gali parinkti atskirą metodiką atsižvelgdamas į jo fizinę būklę, amžių, negalios lygį. Labai svarbu, kad fizinė veikla būtų ne tik kokybiška, bet ir etiška. Jei per kūno kultūros pamokas šiems vaikams nesiseka, patirti neigiami jausmai gali išlikti ilgam.
„Planuodamas vaiko asmeninius poreikius ir norą bei galimybes tobulėti, fizinio ugdymo specialistas privalo žinoti adaptacijos, kūrybiškumo ir individualizacijos principus. Todėl labai svarbu, kad proto negalią turinčių asmenų fizinius, emocinius ir socialinius gebėjimus ugdytų specialistai, turintys taikomosios fizinės veiklos kompetencijų“, ‒ pabrėžia L.
Tarptautinis projektas „SPORTAS+ visiems“
Valakupių reabilitacijos centras (VRC) teikia medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, turintiems negalią, siekia jų visapusiško ir lygiateisio dalyvavimo visuomenės gyvenime, integracijos į darbo rinką ir geresnės gyvenimo kokybės. Viena iš renginio „Sportuoti gali visi“ organizatorių, VRC Plėtros skyriaus vadovė Marija Markina sako, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neįgalieji vis dar turi mažiau galimybių dalyvauti fizinio aktyvumo ir sporto veiklose.
Siekiant atliepti jų poreikius, užtikrinti teises sportuoti ir būti fiziškai aktyviems, reikia atitinkamų paslaugų. Vienas iš būdų tai įgyvendinti - sporto ir sveikatingumo klubų pritaikymas negalią turintiems asmenims, juk visoje Europoje yra daugiau kaip 50 milijonų neįgaliųjų.
Renginio metu pristatytas VRC įgyvendinamas tarptautinis projektas „SPORTAS+ visiems“. Jo tikslas - visoje Europoje sukurti daugiau galimybių rinktis įvairesnes ir aukštos kokybės sporto veiklas asmenims, turintiems negalią. Projektą įgyvendina 7 reabilitacijos ir sporto paslaugas teikiančios įstaigos iš Vokietijos, Italijos, Portugalijos, Šiaurės Airijos, Estijos, Ispanijos ir Lietuvos. Visi projekto partneriai yra patyrę reabilitacijos, adaptuoto sporto ir socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimo srityse, tad ši jų patirtis padeda siekti tikslo.
Tarp projekto veiklų numatyta lyginamoji analizė - inovatyvių neįgaliesiems pritaikytų sporto veiklų identifikavimas, kūrimas, išbandymas, kvalifikacijos tobulinimas. Bus surengti 6 interaktyvūs kvalifikacijos tobulinimo seminarai, skirti Europos sporto bendradarbiavimo tinklui kurti ir plėtoti. O projekto rezultatus numatyta skelbti gerosios praktikos vadovuose „Rekomendacijos dėl inkliuzinio sporto“, „Sporto instruktorių kompetencijos ir įgūdžiai“, „Įvertinimo metodai“.
Šio projekto dėka tapsime net tris sporto šakas reguliariai kultivuojančia, nors ir sąlyginai maža organizacija.
Siekis - neblogėjanti sveikata
VRC kineziterapeutė Jurgita Veliulytė sako, kad centro profesinės reabilitacijos programose dalyvaujantiems žmonėms suteikiama galimybė būti aktyviems. „Centre žmonės aktyviai žaidžia stalo tenisą, badmintoną, krepšinį, lankosi treniruoklių salėje“, - pasakoja J. Valiulytė.
J. Valiulytė sako, kad sportas naudingas ir būtinas visiems. „Fiziškai aktyvūs turi būti visi, nes ir taip neišvengiamai daug laiko praleidžiame prie kompiuterio ir dirbdami sėdimą darbą. Mūsų užduotis yra padėti neįgaliems žmonėms, ateinantiems į profesinę reabilitaciją, parodyti, kad jei ir toliau maksimaliai apribos judėjimą, jų fizinės galimybės dar labiau sumažės.
Todėl dedame pastangas įtraukti žmones į veiklas, kurios nereikalauja didelių investicijų, kad jie vėliau galėtų savo įgūdžius panaudoti ir atsisveikinę su centru. Norime parodyti, kad fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susietas su gyvenimo kokybe, nes fiziškai sustiprėjus padaugėja galimybių pačiam apsitarnauti, judėti. Sportuojantiesiems sveikatos pagerėjimo pažadėti negalime, bet stengiamės padėti, kad sveikata nepablogėtų“, - dalijasi mintimis kineziterapeutė.
Kartu sportuoja ir neįgalieji, ir sveikieji
Įgyvendindamas „SPORTAS+ visiems“ projektą, VRC subūrė ėjimo grupę. Veikloje noriai dalyvauja ir neįgalieji, ir reabilitacijos centro darbuotojai. „Tai šveicariška metodika pagrįstas ėjimas: pusę valandos einama į vieną pusę, o kitą pusvalandį - atgal. Ar žmogus sportuoja, priklauso tik nuo jo paties: visiškai niekas nepriklauso nuo oro sąlygų, vietos ar negalios. Šioje sveikatingumo grupėje visi užsiima ta pačia veikla: tiek turintieji fizinę, tiek psichinę negalią, tiek neturintieji jokios“, ‒ pasakoja J. Valiulytė.
Saulė Stankevičiūtė į VRC atvyko iš Šalčininkų. Aktyvi, neįgaliojo vežimėliu judanti mergina iš karto prisijungė prie pasivaikščiojimų grupės. Du kartus per savaitę neįgalieji eina pasivaikščioti ir mankštintis. „Einame nuo centro iki pagrindinio kelio, ėjimas užtrunka apie valandą, nueiname, pasimankštiname ir grįžtame. Anksčiau mankštindavausi ir sportuodavau tik sanatorijose, dabar įpratau aktyviau leisti laiką, todėl ir grįžusi namo to nepamiršiu“, - sako S. Stankevičiūtė.
VRC įgyvendino ir daugiau projekto veiklų: buvo vedamos paskaitos apie sveikatą, bendradarbiaujant su įvairiais sporto klubais išleistas lankstinukas apie neįgaliesiems pritaikytas sporto erdves ir klubus.
Sporto klubų galimybės
Judėjimo negalią turintiems žmonėms dažnai sunku arba net neįmanoma patekti į įprastą sporto klubą, pasinaudoti jo paslaugomis. Renginyje neįgaliųjų sporto galimybes pristatė dvi sportuojančius neįgaliuosius vienijančios organizacijos: Vilniaus miesto neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubas „Draugystė“ ir Vilniaus miesto žmonių su fizine negalia sporto klubas „Feniksas“.
„Fenikso“ prezidentas Eduardas Strašunskas pasakoja, kad sporto klubas orientuotas siekti aukštų sporto rezultatų ir siūlo parolimpines sporto šakas: plaukimą, tinklinį, lengvąją atletiką, bočią. Vis dėlto klube galima užsiimti ir pramoginėmis sporto šakomis, pavyzdžiui, šaudyti, žaisti smiginį.
„Gerų rezultatų dažniausiai pasiekia sportininkai, kurie neįgaliaisiais tampa patyrę traumų. Jei žmogus niekada nesportavo, tai jį sunku išmokyti siekti profesionalių rezultatų, o sportuoti mėgėjiškai gali visi, tereikia noro. Kartais nepakanka tik ateiti ir pasakyti: „Aš turiu negalią ir noriu sportuoti“, reikia ir pasidomėti, kokios treniruotės siūlomos, kokiu laiku jos vyksta, kokie treneriai dirba“, - dalijasi pastebėjimais E. Strašunskas.
„Draugystės“ pirmininkė Janina Povilaitytė sako, kad šis sporto klubas ne tik plėtoja neįgaliųjų sportą, bet siūlo ir fizinio ugdymo ir rekreacijos, dienos užimtumo paslaugas. Šiame sporto klube organizuojamos krepšinio vežimėliuose, biliardo, lengvosios atletikos, stalo teniso, orientavimosi sporto, šachmatų, šaškių, bočios, smiginio, peilio sportinio svaidymo, šaudymo, treniruoklių sporto užsiėmimai ir treniruotės. „Draugystės“ sportininkai parodė susirinkusiesiems, kaip žaisti bočią, smiginį, lauko kėgliais.
Renginio dalyviai neabejoja, kad sportas yra svarbus visiems. Neįgaliųjų sporto centro „Atrama“ vadovas Olegas Stočkus įsitikinęs: vienintelis rimtas kliuvinys žmonėms su negalia sportuoti - nepasitikėjimas savo jėgomis. Paralimpinės žaidynės, didėjanti tolerancija ir vakarietiškas požiūris - kaip besisklaidantys debesys virš ilgus metus trukusios stagnacijos žmonių su negalia sporte. Nevyriausybines organizacijas vis aktyviau remia tiek savivaldybės, tiek privatus verslas.
Pasak Neįgaliųjų sporto centro „Atrama“vadovo Olego Stočkaus, plėtojančio žmonių su negalia sporto areną sostinėje, jų tikslas - propaguoti neįgaliųjų stalo tenisą, krepšinį vežimėliuose, plaukimą.
„Pastebime, kad jaunimą vis dar sunku išjudinti. Siekiame juos atitraukti nuo ekranų, telefonų. Norime, kad jie aktyviau įsitrauktų į sportą, nes dabar mus yra atradę tik negalią turintys senbuviai, - neslepia pašnekovas pridūręs, kad ir pastaruosius pritraukti sportuoti ne visada lengva. - Kartais net imamės gudrumo. Negalią turintiems vaikams, anot O.Stočkau, ypač tinkama sporto rūšis - plaukimas. „Šiemet jau galime pakviesti vaikus į baseino treniruotes. Tai pati lengviausia ir labiausiai prieinama sporto šaka tiek vaikams, tiek jaunuoliams ar suaugusiems, kadangi nereikalauja ypatingų fizinių jėgų ar įrangos. O vaikų į vėžimėlių krepšinį kol kas įtraukti negalime. Pastiprinus kūną baseine gali sekti daugiau jėgų reikalaujantis sportas.
„Mielai visų laukiame ir kviečiame prisijungti. O.Stočkus pristato dar vieną patrauklią atrakciją - negalią turintiems sporto aistruoliams bus surengta fizinio aktyvumo stovykla. „Tai - kaip atpildas už didžiausią motyvaciją ir pasiekimus rodantiems treniruočių dalyviams. Stovyklos metu bus vedami fizinio rengimo mokymai krašto apsaugos tema tikslinei dalyvių grupei, treneriams, savanoriams bei organizatoriams.
„Atsižvelgiant į tai, kad visi stovyklos dalyviai bus su negalia, temos ir veiklos bus adaptuojamos jiems prieinamais būdais.
„Tikrai nemažai asmenų su negalia turės lygias teises ir galimybes būti fiziškai aktyvūs, įgaus reguliaraus sporto ir disciplinos įgūdžius bei įpročius.
„Jau tampa tradicija, kad sportas suvienija visas Vilkaviškio rajono neįgaliųjų organizacijas, kurios susirenka kartą per metus į Vilkaviškio rajono neįgaliųjų sporto klubo rengiamą olimpiadą.
„Taip pat buvo organizuotos estafetės, tad varžybose tvyrojo tikra sportinė nuotaika ir kova“, - prisiminimais dalinosi T.Kairys, pridurdamas, kad ne mažiau svarbus tokių renginių tikslas - kartu puikiai praleistas laikas. Pasak jo, projektas „F.A.N.A.S. Lietuvos lengvaatletis Danas Sodaitis gyventi visavertį gyvenimą geru pavyzdžiu užkrečia ir kitus negalią turinčius lietuvius.
„Remdamasis sukaupta patirtimi, supratau, kad sportas gali pakeisti pasaulį, pakeisti žmogų, pakeisti daug ką. Atsiradęs šitos bendruomenės pusėje matau, kad pasitikėjimo savimi, ambicijų, noro siekti savo tikslų trūksta. Sportas yra geras įrankis išjudinti užsistovėjusį akmenį“, - žiniasklaidoje užkurti sporto dvasią ėmėsi D.Sodaitis.
Fizinis aktyvumas ir ugdomosios fizinės veiklos ypač gerai veikia žmonių su proto ar psichikos negalia sveikatą. Turintiesiems šių negalių būdinga baimė, nerimas, sutrikęs elgesys. Žmonės, turintys psichikos ar proto sutrikimų, pasižymi tam tikrais ypatumais. Jiems sunkiau sukaupti dėmesį, suprasti įvairius dalykus. Sutrikusios ir kai kurios šių žmonių pažintinės funkcijos. Pasak L. Samsonienės, tai svarbiau negu fiziologiniai trūkumai. Be to, turintys proto ar psichikos negalią žmonės prasčiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos. Todėl sportuoti jie turėtų kuo natūralesnėmis sąlygomis.
„Pavyzdžiui, plaukimo pamokos turėtų vykti bendrame baseine, kartu su įgaliais žmonėmis. Jei turintysis proto negalią išmoks plaukti atskirame baseine, jis gali išsigąsti ir pamiršti plaukimo įgūdžius atsidūręs kitoje erdvėje, prie nepažįstamų žmonių. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas fizines veiklas“, ‒ aiškina L.
Kiekvienas proto ar psichikos sutrikimas turi savo specifiką. Pavyzdžiui, turintiesiems Dauno sindromą sudėtinga atlikti kompleksines fizinių pratimų užduotis. Šie žmonės nesuvokia fizinių judesių atlikimo kaip visumos. Jie įvairias judesių grupes suskirsto į atskirus komponentus, išskaido jas savarankiškai, tik jiems suprantamu būdu. Turintieji proto negalią dažnai turi problemų dėl svorio, tai lemia sumažėjęs raumenų tonusas. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau nei 20 proc. proto negalią turinčių vaikų ir paauglių nuo 5 iki 15 metų turi polinkį tukti. Vyresniame amžiuje šie skaičiai dar didesni - nutukę gali būti iki 45 proc. vyrų ir 50 proc. moterų.
„Dėl nutukimo kinta šių žmonių laikysena, krypsta stuburas, atsiranda kitų pakitimų. Vienas ryškiausių trūkumų - dėl silpnų preso raumenų atsikišęs pilvas. Tai gali sukelti vidaus organų deformacijų, galūnių problemų, pusiausvyros sutrikimų. Todėl nutukusiems žmonėms fizinė veikla yra būtina“, ‒ aiškina L.
Proto negalią turinčių žmonių judesių koordinacija skiriasi priklausomai nuo lyties: berniukai judesius koordinuoja geriau nei mergaitės. Be to, fiziniai duomenys priklauso ir nuo negalios sudėtingumo. Esama ir kitokių skirtingoms negalioms būdingų ypatumų, kuriuos turi išmanyti specialistai. „Pavyzdžiui, ne visi žino, kad Dauno sindromą turintieji būna lankstesni nei kiti žmonės, tačiau dėl silpnų raiščių ir raumenų jie dažniau patiria traumų. Taikomoji fizinė veikla padeda numesti svorį, ugdo sensomotorinius gebėjimus, didina fizinį pajėgumą ir aktyvumą. Žmonėms, turintiems proto negalią, labai naudingos įvairios varžybos. Tačiau čia taip pat esama įvairių niuansų: svarbu, kad turintieji proto negalią suprastų varžybų esmę ir taisykles. Reikia mokėti parinkti sąvokas, paaiškinti, ką reiškia varžybos.
„Turintieji proto negalią nesuvokia, kodėl, tarkim, reikia „bėgti greičiau“. Jie bėga taip greitai, kaip pajėgia. Tik specialistai žino, kaip šiuos žmones motyvuoti, kad jie siektų individualių ir komandinių rezultatų“, ‒ tikina L.
Docentė sako, jog kelių negalią turinčių žmonių dalyvavimo bėgimo varžybose dar negalima vadinti socialine integracija. Kartais vien tam, kad įgaliųjų sporto organizatoriai galėtų pasigirti ir pasidėti „pliusiuką“, kartu su „sveikaisiais“ pakviečiama varžytis ir proto ar psichikos negalią turinčių žmonių. Tačiau jei varžyboms tinkamai nepasirengiama, toks varžymasis gali pridaryti daug žalos. „Reikia žinoti, kiek sutrikusi vieno ar kito žmogaus motorika, jo negalios laipsnį, išmanyti kiekvieno elgesio ir reakcijos ypatumus. Į visus šiuos aspektus ir į daugelį latentinių veiksnių būtina atsižvelgti bei juos prognozuoti - tik tada integruotas sportas bus naudingas žmogui su negalia ir atitiks visuomenės lūkesčius“, ‒ neslepia L.
tags: #neigaliuju #fizinio #aktyvumo #realizavimo #galimybes #sporto